Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ar sovietų intervencijos bus pateisintos lietuvių vardu? 

2017 rugsėjo 21 d. 15:40
Prahos pavasaris /
Prahos pavasaris /
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien vykstančio Seimo vakarinio posėdžio metu svarstoma Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo pataisa, kurioje nurodoma, jog asmenimis, nukentėjusiais nuo sovietinės okupacijos taip pat derėtų laikyti atlikusius tarnybą sovietų armijoje 1956 m. Čekoslovakijoje, 1968 m. Vengrijoje, 1962–1964 m. Alžyre, 1962–1963 m. Kuboje, 1961–1974 m. Vietname, 1975–1979 m. Angoloje.

Įstatymo pataisos projektas buvo paruoštas 2016 metų birželį, tačiau priimtas nebuvo. Projektą pateikė Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Vytautas Gapšys (šiuo metu buvęs Seimo narys). Julius Sabatauskas LŽ teigė, kad šiomis pataisomis norima atlyginti už psichologinę ir moralinę žalą visam gyvenimui, padarytą karo veiksmuose dalyvavusiam žmogui, „kuomet į tave lekia kulkos, skrieja minos. <...> Tokių asmenų yra nedaug, bet jie patyrė tokį pat karo siaubą, todėl mūsų kaip iniciatorių nuomonė yra tokia, kad šitie žmonės taip pat nukentėjo nuo situacijos.“

Seimo narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį į tas teikiamos pataisos dalis, kurios yra susijusios su 1956 m. įvykiais Prahoje bei 1968 m. Budapešte ir teigia, jog jos yra „gėdingiausia šio projekto dalis“. Anot Seimo nario, istoriko, tarp sovietinės armijos karių, įžengusių į Vengriją ir anuometinę Čekoslovakiją „nebuvo nė vieno lietuvio, nė vieno Lietuvos gyventojo. Tai nuo 1948 m. buvo okupacinės kariuomenės dalinys, kuris ne tik nenukentėjo „morališkai“, bet ir beveik tūkstantis desantininkų už žudynes Vengrijoje buvo apdovanoti ordinais ir medaliais bei dalis liko gyventi Lietuvoje. 1968 m. rugpjūčio mėn. 12 000 tos pačios divizijos desantininkų buvo permesti į Prahą ir elgėsi lygiai taip pat, kaip Pskovo oro-desanto divizija 1991 m. sausio mėn.: gavo užduotį užimti čekų televiziją, radiją, vyriausybinius pastatus. Užimant radijo centrą, kaip teigė divizijos vadas Gorelov, buvo nužudyti 8 čekai, kitur – dar 9.“

Paklaustas, apie duomenis, kuriais remtasi teikiant įstatymo pataisą, J. Sabatauskas sakė nežinąs dalyvavusių konfliktuose lietuvių skaičiaus, galėjo pateikti tik duomenis apie Afganistano kare kariavusius asmenis. Beje, analogiška pataisa, susijusi Afganistano karu 1979–1989 m. jau yra galiojanti. Pasiteiravus, ką mano apie įstatymo pataisų kritiką, pasak kurios pataisa būtų okupacinės kariuomenės teisinimas, Seimo narys atsakė, kad „atvirkščiai, tai yra pagerbimas tų žmonių, kurie patys vykdė okupacinės valdžios prievartą; šitie žmonės patys (buvo) nukentėję nuo okupacinės valdžios“.

Panašu, kad nors įstatymo pataisų projektas grindžiamas moralinės žalos atlyginimu lietuviams, priverstiems dalyvauti kariniuose veiksmuose, jame minimi ir tie įvykiai, kuriuose šie nedalyvavo. Paklaustas apie diplomatinę žinutę, kuri būtų pasiųsta kitoms valstybėms šią priėmus, įstatymo pataisų projekto iniciatorius atsakė, kad diplomatija čia niekuo dėta.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"