Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ar Seimas pasiryš keisti Konstituciją dėl apkaltos proceso? 

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmalaikių rinkimų idėją paskatino balsavimas dėl apkaltos. Seimo nario apkalta vyksta trimis etapais. Pirma, kilus įtarimams, kad tautos išrinktasis yra pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ar padaręs nusikaltimą, Seimas sudaro specialią tyrimo komisiją, o jai pateikus išvadą, sprendžia, ar perduoti tokio kolegos likimą į Konstitucinio Teismo rankas. 

Antra, Konstitucinio teisėjai, savo ruožtu atlikę tyrimą, skelbia kaltinamąjį nuosprendį arba išteisina. Nutartis galutinė ir neskundžiama, sulaužiusiam priesaiką politikui turi būti taikoma sankcija.

Trečias etapas – Seimas privalo balsuoti dėl Seimo nario mandato panaikinimo. Tačiau šios prievolės Seimas paiso ne visada, antradienį, pritrūkus balsų, tokio likimo išvengė Mindaugas Bastys. Ir dabar jau net premjeras prakalbo, kad reikia keisti Konstituciją – kad po Konstitucinio Teismo sprendimo Seimui balsuoti nebereikėtų, parlamentaras automatiškai būtų šalinamas iš Seimo.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė žadantis inicijuoti Konstitucijos pataisas.

Konstitucinio Teismo Pirmininkas Dainius Žalimas tikina, kad tokia situacija, kai Seimas nusprendžia, jog Teismo pripažintas pamynęs Konstituciją ir priesaiką asmuo gali ir toliau atstovauti rinkėjams parlamente, nėra normali. Europoje dominuoja modelis, kai galutinį sprendimą priima aukščiausios teisinės institucijos: Konstitucinis Teismas arba kasaciniai teismai

„Vokietija, Austrija, Kroatija, Čekija, jei aš gerai prisimenu, Ukraina ir daugelis kitų. Tų šalių praktikoje apkaltų nelabai yra buvę. Kur Konstitucinio Teismo žodis yra ne galutinis, tai yra iš esmės, jei aš prisimenu, Rumunija ir Moldova. Bet ten galutinis sprendimas priimamas referendumu, o ne Seimo balsavimu“, – sako D. Žalimas.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė žadantis inicijuoti Konstitucijos pataisas, kad Konstitucinio Teismo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką asmuo iš parlamento būtų šalinamas be Seimo sprendimo.

Vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad buvo svarstomas, tačiau atmestas Konstitucijos variantas, jog apkalta vyktų dviem etapais, išgirdęs apkaltinamąją Konstitucinio Teismo išvadą Seimo narys automatiškai netektų mandato. Dabar tokie pakeitimai vargu ar įmanomi

„Tą idėja, jeigu ji būtų iškelta ir būtų parengti projektai, yra svarstytina, bet aš labai abejoju ar politikai sutiks atiduoti galutinio sprendimo teisę Konstituciniam Teismui“ – abejoja V. Sinkevičius.

Po tokią krizę sukėlusio slapto balsavimo valstiečių žaliųjų premjeras Saulius Skvernelis neslėpė, kad valstiečių žaliųjų frakcijos nariai, taip pat ir jis, fotografavo savo balsavimo biuletenius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Žinau, kad visi LVŽS frakcijos nariai, balsavę už M. Basčio pašalinimą iš Seimo, turi tvirtus to įrodymus“, – taip premjeras rašė savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje.

S. Skvernelis tikino, kad didelė dalis frakcijos kolegų fiksavo savo slaptą balsavimą. Vėliau socialiniame tinkle savo biuletenių nuotraukas išplatino valstietis Justas Džiugelis ir konservatorius Mantas Adomėnas.

„Tą idėja, jeigu ji būtų iškelta ir būtų parengti projektai, yra svarstytina, bet aš labai abejoju ar politikai sutiks atiduoti galutinio sprendimo teisę Konstituciniam Teismui“ – abejoja V. Sinkevičius.

Etikos sargai apsvarstę pripažino, kad M. Basčio apkaltos finiše buvo pažeisti slapto balsavimo principai, tačiau aiškintis, ar valstiečių žaliųjų vadovybė siekė kontroliuoti frakcijos narius, liepė jiems užfiksuoti savo biuletenius, Etikos komisija neketina. Kad buvo toks vadovybės nurodymas piktai išsigynė ir premjeras.

Opozicinės liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ėmėsi rinkti parašus – reikalaus, kad įsikištų prokurorai. Profesoriaus V. Sinkevičiaus vertinimu, toks veiksmas sukuria situaciją, kai pažeidžiama Konstitucija

„Pagrindinė problema yra tai, kad iš visos situacijos matosi, jog buvo sutarta fotografuoti nuotraukas ir paskui pateikti nuotraukas, kaip tu balsavai. Vadinasi, formuojasi situacija, kai valdančiųjų lyderiai, frakcijos lyderiai ar partijų lyderiai bando sukurti sistemą, kaip kontroliuoti Seimo nario balsavimus. Tai yra Konstitucijos pažeidimas“, – tvirtina V. Sinkevičius.

M. Bastys padėjo ant stalo Seimo nario mandatą ir neslepia, kad bandys grįžti į Seimą – net ir pamynęs priesaiką galės dar kartą ją duoti.

Konstitucinio Teismo vadovas sako, kad Seimas, nusprendė kolegai netaikyti sankcijos, tačiau jo neišteisino.

„Apie jokį išteisinimą čia nėra net kalbos. Tas faktas, kad šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, tai yra neatšaukiamu sprendimu nustatyta“, – sako D. Žalimas.

„Apie jokį išteisinimą čia nėra net kalbos. Tas faktas, kad šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, tai yra neatšaukiamu sprendimu nustatyta“, – sako D. Žalimas.

M. Bastys „Rosatom“ interesams atstovaujančio Jevgenijaus Kostino prašymu prieš penkerius metus ėmėsi organizuoti „Rusatom Overseas“ viceprezidento Aleksandro Merteno ir tuomečių Seimo pirmininko Vydo Gedvydo, premjero Algirdo Butkevičiaus, energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus susitikimus, tačiau ne visi įvyko.

Lietuvos pilietis J. Kostinas turi itin įtakingų ryšių Maskvoje. Jo brolis Aleksejus Kostinas yra Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos federacijos Pramonės prekybos rūmų prezidiumo pirmininkas, „Gazpromo“ komercinio arbitražo teisėjas.

M. Basčio veiklą tyrusio parlamentinio komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, kad Kremlius per savo energetines korporacijas siekia Lietuvą paversti savotiška prekybos energetiniais ištekliais atstovybe, kad galėtų toliau skverbtis į Vakarų Europą, ir šių tikslų neatsisako iki šiol.

„Tam jie ieškojo ir palankių įmonių, stengėsi įtraukti Lietuvos verslo elitą, Lietuvos įmones, taip pat jiems reikia palankių sprendimų priėmėjų, kitaip tariant, jai reikia užsitikrinti deramą įtaką Lietuvos politinėje sistemoje, ir jai reikia palankios viešosios nuomonės“, – tikina V. Bakas.

Seimo nariai klausė M. Basčio ar jis sutinka, kad „Rosatom“ interesai Baltijos regione kertasi su mūsų valstybės nacionaliniu saugumu.

„Ši kompanija dirba ir veikia legaliai, šiandien, pabrėžiu, legaliai uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tai yra faktas“, – tikino M. Bastys.

Sausį Jungtinių Valstijų Iždo departamento Kongresui pateiktame Kremliaus patikėtinių ir oligarchų sąraše – ir „Rosatom“ generalinio direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo pavardė. Kremliaus kontroliuojama energetikos milžinė vysto ne vien vadinamojo taikaus atomo projektus.

Kremliaus nurodymu „Rosatom“ drauge su karinės pramonės kompleksu vykdo branduolinių ginklų gamybą. Korporacijos vadovybėje – ir žmonės su antpečiais

2015-siais V. Putino įsaku iš Rusijos gynybos viceministro į „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojo postą perkeltas generolas Arkadijus Bachinas

Tarptautinė ekspertų žurnalistų grupė „Bellingcat“ A. Bachiną priskyrė prie Rusijos pareigūnų, atsakingų už raketų komplekso „Buk“ atgabenimą į Donbasą ir raketos paleidimą į Malaizijos lėktuvą 2014 m., kai žuvo beveik 300 žmonių.

Dabar generolui A. Bachinui pavesta „Rosatom“ ginklų gamybos kontrolė. Mūsų žiniomis, 1956 m. Kaune gimęs A. Bachinas išsaugojo kai kurias pažintis Lietuvoje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"