Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

A. Matulas siūlo pratęsti priverstinio gydymo dėl psichikos sutrikimų laiką 

2017 vasario 26 d. 13:45
Antanas Matulas
Antanas Matulas
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas siūlo priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų be asmens sutikimo pratęsti nuo trijų dienų iki savaitės, tačiau psichikos sveikatos problemas kuruojančios organizacijos vadovė psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun tvirtina, kad tokie siūlymai gali turėti neigiamą poveikį.

Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jei yra reali grėsmė, kad jis gali pakenkti sau ar artimiesiems, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas numato kiek kitokį terminą – kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas ne ilgiau kaip dvi paras.

Parlamentaras A.Matulas siūlo tiek Civiliniame kodekse, tiek minimame įstatyme suvienodinti terminą įrašant, kad priverstinis gydymas dėl psichikos sutrikimų, neturint teismo leidimo, būtų galimas septynias paras, ir sako, kad siūlymas pagerins „asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui, narkotikams ir psichiką veikiančioms medžiagoms, psichinę būklę“.

Pasak A.Matulo, pagal dabartinę tvarką medikai ligonio negali laikyti ilgiau nei tris paras ir priversti išleisti vis dar esant dar ūmiam psichikos sutrikimo periodui – alkoholinei psichozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant narkotines ir psichiką veikiančias medžiagas.

„Žmogus grįžęs iš gydymo įstaigos į tą pačią žalingą aplinką nepasveikęs, toliau kelia grėsmę sau ir savo artimųjų sveikatai, kartais net gyvybei. Todėl tokiems pacientams turėtų būti taikomas ilgesnis priverstinio gydymo laikas“, – pataisos aiškinamajame rašte sako parlamentaras.

Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ vadovė psichiatrė N.Goštautaitė Midttun laikosi pozicijos, kad pataisos gali turėti priešingą efektą nei siekiama – dar labiau didintų psichinių sutrikimų stigmą ir žmonės bijotų kreiptis pagalbos.

„Siūlomos pataisos, kurios prailgintų gydymo be teismo laikotarpį iki septynių parų, didina riziką, kad gyventojai labiau bijos kontaktų su psichiatrijos specialistais, vengs kreiptis pagalbos. Ilgesnis gydymo be teismo laikotarpis, visai nebūtinai užtikrins geresnius gydymo rezultatus, bet sukels papildomas grėsmes žmogaus teisių ir žalos atlyginimo srityse“, – BNS pataisas komentavo N.Goštautaitė Midttun.

Anot jos, šiuolaikinei psichiatrijai vis daugiau integruojantis į bendrąją mediciną, stigmos didinimas parlamentinėmis iniciatyvomis „yra labai nepalankus“. Taip pat, pasak organizacijos vadovės, šiuo metu neišnaudojamos net savanoriško gydymo galimybės, ypač kai kuriuose rajonuose, o priverstinio gydymo sistemą ji siūlo tobulinti, tik priešinga linkme.

„Pirmiausiai derėtų atsisakyta beviltiškai pasenusių sąvokų, tokių kaip psichiškai nesveiki, alkoholikai, narkomanai, valkatos, kuriomis apibūdinami psichikos arba priklausomybės sutrikimų turintys asmenys, užuot siūlius mokslo įrodymais nepagrįstus ir žmogaus teisių neapsaugančius pakeitimus“, – tvirtino psichiatrė.

A.Matulas pataisų aiškinamajame rašte įrašė, kad „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą“, o „taip pat konvencija numato, kad niekam laisvė negali būti atimta, tačiau laisvė teisėtai gali būti atimama asmenims, galintiems platinti užkrečiamąsias ligas, psichiškai nesveikiems, alkoholikams, narkomanams ar valkatoms“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"