Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

A. Kaušpėdas: pagražinę fasadus miesto sveikatos nepakeisime 

2014 lapkričio 7 d. 15:38
Algirdas Kaušpėdas
Algirdas Kaušpėdas
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Diskusijose apie sovietinius daugiabučius nuomonės įvairiausios. Vieniems tai lietuviškos tapatybės dalis, kitiems – tiesiog būstas, kurį reikia padaryti kuo ekonomiškesnį, treti nurodo, jog gyvenimas „chruščiovkėse“ turi neigiamą psichologinį poveikį ir apskritai geriau griauti nei renovuoti.

Apie tai kalbėta ir penktadienį Seime vykusioje TS-LKD Vilniaus Sueigos pirmininko dr. Manto Adomėno organizuotoje konferencijoje „Lietuvos miestų kaita: praeitis, šių dienų realijos ir ateities iššūkiai“, skirtoje VGTU Urbanistikos katedros 70 metų ir prof. K. Šešelgio 100 metų jubiliejams paminėti. Pranešimą šia tema skaitė architektas, grupės „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

„Darni miesto plėtra – kaip sveiki dantys ar gera nuotaika“, – palygino jis. Ką daryti, jei dalis dantų supuvę – juos ištraukti ar taisyti, o gal apvilkti auksu ir palikti? „Pagražinę fasadus nepagerinsime miesto sveikatos, o ligą perkelsime į chronišką stadiją, – kalbėjo architektas. – O pastatų renovacija yra valstybinio masto politinė, ekonominė ir moralinė problema“. Pasak jo, kalbėdami apie renovaciją tokiuose geriausiuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose kaip Šnipiškės, Antakalnis, Žirmūnai, Naujamiestis, atkreipiame dėmesį tik į ekonominę pusę – per daug išleidžiame šildymui ar pan. Tačiau yra ir politinė problema – įvyko prastas būstų privatizavimas, kuris mus suvaržė. Moralinė problema – sovietiniuose kvartaluose auginame „zombius“. A. Kaušpėdas pažymėjo, kad per 25 Nepriklausomybės metus nerenovuotų namų situacija pasikeitė, jų nebeužtenka apšildyti. Iš savo patirties pasakojo žinąs, kad būstas turi atitikti aukštus darnaus vystymosi standartus – žmonės norį gyventi kokybišką gyvenimą.

Jo firma „JP architektūra“ atliko tyrimą, iliustruojantį, kodėl „chruščiovkes“ geriau griauti nei renovuoti. Netoli senamiesčio, tarp Naugarduko ir Vytenio gatvių, stovi 1959-1960 metais statyti daugiabučiai. Siauras, nykus namus su trimis laiptinėmis, be lifto, ankšti, nenaudojami balkonai. „Zombių buveinė“, – komentavo buto išplanavimą architektas. Rūbų spintai koridoriuje vietos nėra, pagrindinis kambarys – pereinamas, o tai nepatogu, virtuvė – mažytė, penki kvadratiniai metrai. Pasak A. Kaušpėdo, gyvenimo kokybė tokiuose butuose itin žema ir neužteks namų pacukruoti ar paauksuoti, kad tai pasikeistų. Jei politikai mano kitaip – jie nemyli žmonių.

Nugriovus sovietinį ir pastačius naują daugiabutį būtų galima vietą, kaip sakė architektas, išsveikatinti. Visų pirma, praplatinus ir paaukštinus namą atsirastų daugiau butų – senųjų gyventojų gretas galėtų papildyti kelios naujos jaunos šeimos. Iš 60 butų – 78 būstai. Vietoj trijų laiptinių lieka dvi, tačiau atsiranda liftai, erdvios žalios terasos, rūsyje – nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Nors butai liktų nedideli, jie būtų daug geriau suplanuoti, patogesni, pro jų langus atsivertų puiki Vilniaus panorama. „Reikia apibrėžti miesto vertingiausias teritorijas ir joms taikyti specialų renovacijos režimą, kuris sudarytų galimybes vykdyti darnią, kompleksišką renovaciją, kuri įtrauktų ir visišką kvartalų perstatymą“, – užbaigė A. Kaušpėdas.

Konferencijoje aptartos ne tik miegamųjų mikrorajonų problemos, bet ir naujausios Lietuvos urbanistikos tendencijos, nagrinėti miestų tankinimo, viešųjų erdvių panaudojimo, transporto srautų suvaldymo klausimai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"