Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

76 proc. lietuvių - už tiesioginius merų rinkimus 

2014 kovo 21 d. 09:44
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių, rodo kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonių apklausos rezultatai.

Likusieji 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Paprašyti įvardyti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis kartu su Seimo nariais Milda Petrauskiene ir Albinu Mitrulevičiumi Seime yra įregistravę įstatymų projektą dėl tiesioginių merų rinkimų.

Kaip pažymi J.Bernatonis, iki tol siūlyti projektai buvo grįsti Konstitucijos keitimu, kuriam reikėjo surinkti didelę daugumą Seimo narių balsų, todėl šie projektai strigdavo. "Naujausias įregistruotas projektas yra parengtas dabar galiojančių Konstitucijos normų rėmuose, todėl jo priėmimo Seime tikimybė yra didesnė", - rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba yra pritarusi, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi Seimo pavasario sesijoje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"