Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

„Valstiečių“ mokykla: mažiau laisvės 

2016 lapkričio 25 d. 06:00
Lietuvos žinių archyvo ir Alinos Ožič nuotrauka

Ankstesni valdantieji deklaruodavo, kad svarbiausia – laisvas ir pilietiškas žmogus. Būtent tokiu keliu pastarąjį dešimtmetį mėginta kreipti švietimo politiką. Nauja valdžia skelbia, jog laikai pasikeitė, tad siūlo gaivinti tautinės mokyklos idėją. Kai kam nauji akcentai atrodo dirbtiniai ir primena sovietmečio praktiką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, savo programoje paskelbę tautinės mokyklos idėją, pradėjo ne nuo paaiškinimo, koks yra jos turinys, o nuo detalių. Pavyzdžiui, ateityje abiturientai galėtų būti vertinami pagal lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos valstybinių egzaminų rezultatus, turėtų rengti baigiamąjį darbą. Čia pat mestelėta, kad lankyti mokyklą vaikams galbūt derėtų nuo šešerių.

Kaip būtų įgyvendinama tautinės mokyklos vizija, bent jau kol kas sunku suprasti. Mat tokie LVŽS pabrėžiam dalykai kaip dorovės puoselėjimas arba mokymo dalykų sąsajos su Lietuvos kultūra vieniems atrodo pernelyg talpūs, kitiems – savaime suprantami.

Nereikia patetiškų frazių

Tautinės mokyklos idėja paprastai siejama su Meilės Lukšienės pavarde, tačiau jos koncepcija buvo atsakas į sovietinio švietimo paliktą žymę, tad akcentavo laikotarpiui po nepriklausomybės atkūrimo būdingas problemas.

„Tautinės mokyklos idėja apėmė nacionaline kultūra grįstą, demokratinę Lietuvos mokyklą ir iškilo, kai šalis dar buvo priklausoma. Tuomet dar galvota apie kultūrinę Lietuvos autonomiją, jos sąlygomis būtų buvę labai svarbu turėti tokią mokyklą. Atgavus valstybę samprata keitėsi“, – priminė 1990–1992 metais kultūros ir švietimo ministro pareigas ėjęs Darius Kuolys.

Anot Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, tautinės valstybės idėja išlieka ir XXI amžiuje. Tačiau jis pažymėjo, kad kai tautiškumas pabrėžiamas nenatūraliai, kitaip tariant, akcentuojamas tarsi iš reikalo, tikėtis teigiamų rezultatų neverta.

„Tai atgraso. Galima kalbėti apie didesnius reikalavimus, tačiau ne apie tam tikras tiesas. Jos tokiu būdu XXI amžiuje neįdiegiamos. Nereikia kartoti žodžių „tauta“, „moralė“, tiesiog turime moraliai elgtis ir normaliai dirbti. Kai darbą keičiame patetiškomis frazėmis, viską tarsi apverčiame aukštyn kojomis“, – svarstė S. Jurkevičius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jis pažymėjo, kad mokykla, kaip ir visa visuomenė, yra laisvų žmonių bendruomenė. „Sovietmečiu buvo akcentuojamos tam tikros vertybės, kurių buvo norima. Buvo išugdytos kartos komjaunuolių, kurie mylėjo tėvynę, buvo aktyvūs ir pilietiški, tačiau be išsilavinimo ir gebėjimų. Lengviau mylėti tėvynę, negu rimtai dirbti“, – lygino pašnekovas.

Dirba, dirbs ir prisitaikys

S. Jurkevičius kartojo, jog pirmiausia reikia, kad būtų nuosekliai mokomasi ir dirbama, o ne apie tai kalbama. Anot jo, reikėtų sutikti su „valstiečiais“, kad švietimas gali būti siejamas su nacionaliniu saugumu. „Tačiau pavojus – nekompetencija ir nekvalifikacija“, – pridūrė Vilniaus licėjaus direktorius.

Ne vienos valdžios kalbas apie švietimo pertvarką girdėjęs S. Jurkevičius mano, kad dabartiniai valdantieji šioje srityje tikrai imsis permainų, tačiau tai bus daroma neturint sistemos. „Ketvirtį amžiaus matome, kad kažkaip vis nepavyksta įgyvendinti esminių pokyčių. Žmonės, kurie dirba, toliau dirbs, prisitaikys prie tų kalbų – štai kaip viskas bus“, – spėjo jis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorių Tomą Kivarą stebina „valstiečių“ svarstymai, kad, be lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų, privalomas taptų ir istorijos egzaminas. Jo nuomone, pradėti reikėtų ne nuo to, kas privaloma. „Man atrodo, kad tai grįžimas atgal, o ne ėjimas į priekį. Grįžimas į tuos laikus, kai esant penkiems privalomiems egzaminams klausimai žinomi iš anksto. Taip pasirinkimo teisė mažėja ir baigiasi“, – vertino T. Kivaras. Anot jo, galbūt būtų geriau, jei jaunuoliai tiesiog išmoktų rašyti be gramatinių klaidų.

Politikai kalba ir apie baigiamąjį abituriento darbą. Esą jo temos gali būti labiau specializuotos, atsižvelgiant į abituriento siekiamą profilį, būsimos profesijos pasirinkimą, studijų pakraipą. „Idėja gal ir graži, bet įsivaizduokite situaciją, jeigu mokytojas kasmet turi 60 abiturientų. Jis turi sugalvoti 60 temų? Jei tai bus referatas, nematau prasmės, nes tos pačios temos galėtų būti kartojamos kasmet. Jei tiriamasis darbas, mokykloje reikėtų turėti ir atitinkamą infrastruktūrą“, – svarstė T. Kivaras.

LVŽS savo rinkimų programoje deklaravo siekį atsisakyti mokinio krepšelio metodikos. Ši nuostata atsidūrė ir koalicinės Vyriausybės programos projekte. Tačiau kol kas nelabai aišku, koks modelis pakeis esamą sistemą.

„Taip, girdėjau, jog kalbama, kad dabartinė krepšelių sistema yra blogai, bus kažkas nauja, bet kas – nepasakyta. Anksčiau būta modelio, kai kiekviena mokykla gaudavo dotacijų. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos telefonu sužinodavai, kiek mokykla gaus biudžeto pinigų“, – prisiminė KTU gimnazijos vadovas.

Pasirinkti turi vaikai

Kalbėdamas apie tautinės mokyklos idėją, T. Kivaras pažymėjo, kad tai „turėtų būti daroma su protu“. Juk iki šiol mokyklose dėstomas ir pilietinis ugdymas, ir istorija. „Įvairiais būdais galima to pasiekti, nebūtina įrašyti į programas“, – sakė jis.

Tuo metu Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas prisipažino skeptiškai žiūrįs į baigiamąjį ar apibendrinamąjį abituriento darbą. Visų pirma, kalbama, kad jis prilygs mokykliniam egzaminui. „Daug kam tai būtų pirmas kartas. Būtų skirta daug energijos, sveikatos, o viso to reikšmė būtų palyginti menka“, – svarstė jis.

M. Jakobas stebėjosi ir svarstymais įvesti privalomąjį istorijos valstybinį egzaminą. Esą suprantama, kad istorija – reikalingas mokslas, tačiau pamirštama apie laisvę rinktis. „Skelbiamės esantys demokratinė šalis, ar ne? Leiskime vaikams pasirinkti, kas jiems būtina ir reikalinga. Kam kankinti vaikus? Yra „tiksliukai“, kurie studijuos matematiką, fiziką ar informatiką. Ir jie bus priversti laikyti istorijos egzaminą? Pasigailėkime vaikų, jiems ir taip sunku“, – ragino M. Jakobas.

Vizija: tarp tautiškumo ir krikščionybės

* Krikščioniškomis vertybėmis grįstu ir į tautos bei valstybės išsaugojimą orientuotu požiūriu sieksime, kad jaunoji karta save ir Lietuvą suvoktų kaip savarankišką, aktyvią ir kitoms šalims lygiavertį pasaulio istorijos veikėją.

* Šios vizijos įgyvendinimo pagrindas švietimo srityje galėtų būti Meilės Lukšienės tautinės mokyklos idėja, kurios branduolys – ne Lietuvos pasaulyje, o pasaulio Lietuvoje samprata. Ji leistų Lietuvos mokykloje įtvirtinti nuostatą apie orią, ilgaamžes tradicijas ir ateitį turinčią Lietuvos visuomenę.

* Mokymosi pasiekimų vertinimą papildysime baigiamojo brandos darbo, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais. Siekdami adekvačiai įvertinti mokinių pažangą ir įgytas kompetencijas, valstybinių brandos egzaminų sistemą pertvarkysime, daugiau dėmesio skirdami kaupiamajam įvertinimui bei nacionalinio (NEC, LAMA BPO) ir mokyklos indėlio į pasiekimų vertinimą racionaliai pusiausvyrai.

* Bendrajame (formaliajame ir neformaliajame) ugdyme atsisakysime mokinio krepšelio metodikos, didinančios ugdymo sąlygų netolygumus. Ją pakeisime su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu.

* Sukursime jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, kuriame bus sutelkti žmogiškieji ir materialieji ištekliai bei optimaliai naudojamos valdymo lėšos (valdymo išlaidos neviršys 10 proc. visų mokymui skirtų lėšų).

Šaltinis: LVŽS ir LSDP koalicijos Vyriausybės programa (projektas)

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"