Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

„Valstiečių“ ministrai – prieš nuolaidą emigrantams 

2019 sausio 22 d. 08:00
.
.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Seime aptariamam Ramūno Karbauskio pasiūlymui liberalizuoti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką – palengvinti naštą emigrantams, registruotiems Lietuvoje, bet čia nemokantiems privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, koją kiša „valstiečių“ deleguotų ministrų vadovaujamos Finansų, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos (FM, SAM ir VRM).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas pateikęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis sako, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, galėtų būti atleisti nuo PSD įmokų Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar yra deklaravę savo išvykimą. Jie būtų laikomi išvažiavusiais iš Lietuvos pagal „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis. „Lietuvos piliečiams, kurie gyvena kitose šalyse, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups skolos, palengvės „Sodrai“ skolų administravimo našta“, – aiškino R. Karbauskis.

Tačiau FM, SAM ir VRM ragina nepritarti jo pasiūlymui. Esą dėl tokių pakeitimų Lietuvos gyventojų registras kauptų netikslius duomenis apie žmones – būtų neaišku, kas ir kada emigravo ar sugrįžo.

R. Karbauskis su ministerijų pozicija nesutinka. Jis neprieštarauja, kad pasiūlymą galima koreguoti, tačiau neketina atsisakyti pačios pataisų idėjos – padėti tiems emigrantams, kurie Lietuvos gyventojų registre iki šiol nėra deklaravę savo išvykimo, todėl kas mėnesį jiems kapsi PSD skola „Sodrai“.

Lengvata emigrantams

Šiuo metu „Sodra“ priskaičiuoja apie 100 tūkst. įsiskolinusių emigrantų. Jų sukaupta suma siekia maždaug 100 mln. eurų – trejus metus Lietuvoje negyvenantis žmogaus yra skolingas vidutiniškai 1000 eurų.

Nuo 2016 metų „Sodrai“ pradėjus administruoti PSD įmokas, pastebėta, kad dažnai žmonės, iškeliavę dirbti į kitas valstybes, Gyventojų registre nedeklaruoja savo išvažiavimo iš šalies ir pristato dokumentus dėl Lietuvoje apskaičiuotų PSD įmokų perskaičiavimo. Kai kurie VMI yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau Gyventojų registre to nebūna deklaruota. Šiems faktiškai išvažiavusiems iš Lietuvos mūsų piliečiams kas mėnesį skaičiuojamos PSD įmokos, ir jeigu jos nemokamos, kaupiasi skola. Šiuo metu „Sodra“ priskaičiuoja apie 100 tūkst. tokių emigrantų. Jų sukaupta suma siekia maždaug 100 mln. eurų – trejus metus Lietuvoje negyvenantis žmogus yra skolingas vidutiniškai 1000 eurų.

„Sodrai“ tenka išieškoti tokias skolas, o vėliau, asmeniui įrodžius savo išvykimo faktą, jas nurašyti arba grąžinti išieškotus pinigus. „Valstiečių“ lyderis pabrėžia, kad jo siūlomos pataisos leistų panaikinti šias žmonėms nemalonias ir valstybės biudžetui daug kainuojančias procedūras.

Ragina nepritarti

Seimui po pateikimo jau pritarus R. Karbauskio pasiūlytoms Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, jos turi būti svarstomos parlamento komitetuose. Prieš tai dar tikimasi sulaukti Vyriausybės išvados. Tačiau ši gali būti nepalanki, mat išvados projektą rengusi VRM siūlo nepritarti pasiūlymams. Primenama, kad pagal Lietuvos civilinį kodeksą nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos ir ją deklaruoti yra išskirtinai paties asmens teisė ir pareiga.

Tiesa, žmogaus gyvenamosios vietos deklaraciją, kaip teigiama, galėtų atstoti jo VMI teikiama pajamų mokesčio deklaracija. Tačiau tam priešinasi FM. Mat dažnai pasitaiko, kai pajamų deklaracijos pateikiamos praėjus metams ar ilgesniam laikui po faktinio išvykimo, – mokesčių mokėtojai turi teisę penkerius metus tikslinti deklaracijas. Todėl, pavyzdžiui, 2019-aisiais asmuo galėtų pateikti arba patikslinti metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus ir deklaruoti, kad iš Lietuvos galutinai išvyko 2014-aisiais.

Taigi, kaip pažymėjo ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, gyventojams atsirastų galimybė atgaline data pasitraukti iš Lietuvos PSD sistemos ir išvengti įmokų. „Be to, kyla rizika, kad tokie žmonės galbūt jau gavo PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas tuo laikotarpiu, kai buvo apdrausti valstybės lėšomis“, – tikino K. Garuolienė.

Reikia tobulinti

Nemažai pastabų naujam pasiūlymui turi ir Seimo teisininkai. Pasak Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose jau yra nustatytas draudimas valstybėms narėms taikyti dvigubą apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis. Kitaip tariant, turi būti užtikrinama, kad ES piliečiams nebūtų taikomas reikalavimas mokėti PSD įmokų daugiau negu vienoje ES šalyje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė aiškina, jog dabar, kai ES piliečiai naudojasi įvairiomis darbo ES galimybėmis, Lietuvos gyventojai gali išlaikyti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje faktiškai joje gyvendami ir kartu teisėtai dirbti bei būti draudžiami kitoje ES šalyje. Tarkime, asmuo gyvena Zarasuose, bet dirbuojasi ir PSD įmokas moka Daugpilyje, Latvijoje. Galima ir tokia situacija, kai žmonės gyvena Lietuvoje, o dirba nuotoliniu būdu kitoje šalyje. Tačiau pagal siūlomas pataisas jie jau būtų savaime laikomi išvykusiais iš Lietuvos. „Tai neatitiktų faktinių aplinkybių ir sukeltų įvairiausių problemų siekiant gauti kokias nors paslaugas, susijusias su asmens gyvenamąja vieta (pavyzdžiui, vaikų ikimokyklinis ugdymas), ar net dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose. Tai galėtų sukurti prieštaravimų laisvo asmenų judėjimo ES principui“, – atkreipė dėmesį R. Krasuckaitė.

Sumanymo neatsisako

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas teikęs R. Karbauskis tikino, kad idėjos padėti emigrantams neatsisakys. „Tai, kas siūloma, dar galima tobulinti. Juolab kad pasiūlymus rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, buvo tariamasi ir su „Sodros“ vadovais. Todėl būtent su šiomis institucijomis reikės svarstyti, kaip tobulinti minėtas pataisas“, – pabrėžė R. Karbauskis. Anot „valstiečių“ lyderio, pasitaiko atvejų, kai siūlomoms įstatymų pataisoms nepritaria ir Vyriausybė, ir Seimo teisininkai. Tačiau jeigu jos turi palaikymą Seime, parlamentarai vienu ar kitu atveju gali priimti tokius sprendimus, kokius mano esant teisinga ir reikalinga priimti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika