Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

#Prognozės2019. Lietuvos ir Rusijos santykiai – be perspektyvų 

2018 gruodžio 31 d. 14:30
Laurynas Jonavičius.
Laurynas Jonavičius.
BNS nuotrauka

Baigiantis 2018-iesiems LŽ skaitytojams pateikia šių metų apžvalgą bei prognozes ateinantiems Kiaulės metams. Kokią „kiaulę“ 2019-ieji pakiš Lietuvos ir Rusijos santykiuose? Aštrių pasisakymų šiemet nevengė nei Lietuvos, nei Rusijos Federacijos vadovai. Visgi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius dr. Laurynas Jonavičius teigia, kad Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių iš esmės nebuvo ir tikėtina nebus 2019-aisais.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos ir Rusijos santykius 2018-aisiais?

– Santykių iš esmės nebuvo. Be apsikeitimo neigiamomis emocijomis ir vienašalės retorikos iš abiejų pusių, realūs kontaktai nevyko. Lietuva naudojosi visomis progomis paskleisti pasauliui žinią, kokia Rusija yra agresyvi, grėsminga ir pavojinga, pasisakė už sankcijų griežtinimą ir bet kokių veiksmų, nukreiptų į Rusijos atgrasymo stiprinimą.

Taigi, santykių nebuvo, o retorikos pobūdis rodo, kad dvišalių santykių padėtis iš esmės yra tragiška.

Atitinkamai, iš Rusijos pusės girdėjosi tik grasinimai, kad į Lietuvą gali būti nutaikytos raketos ir atsirasti kitokių problemų, jei toliau bus vykdomas toks retorinis puolimas. Taigi, santykių nebuvo, o retorikos pobūdis rodo, kad dvišalių santykių padėtis iš esmės yra tragiška.

– Kaip galėtų keistis Rusijos politika 2019-aisiais? Kodėl?

– Rusijos politikos pamatinės varomosios jėgos yra Rusijos didžiosios galios statuso įtvirtinimas, lygiavertiškumo tarptautinėje politikoje su JAV pasiekimas, režimo stabilumo išsaugojimas, kuris susijęs su valdančiojo elito grupių politinės ir ekonominės įtakos išlaikymu. Nei vienas iš šių pamatinių veiksnių nežada Rusijos politikos pokyčių 2019 metais.

Prognozuojama Rusijos ekonomikos stabili stagnacija (1,5 proc. augimas 2019 m.) toliau vers režimą ieškoti kelių vadinamam socialiniam kontraktui šalies viduje užtikrinti. Kadangi reformų kelias (valstybės vaidmens mažinimas, ekonomikos taisyklių liberalizavimas) režimo yra suvokiamas kaip grėsmė stabilumui, tikėtina, kad išliks Maskvos tendencija siekti gerinti ekonominę padėtį per naftos kainų didinimą.

Konfrontacija su Vakarais išliks, ypač Ukrainos ir kitų regiono valstybių klausimais. Galimas dialogas kituose karštuose taškuose (Sirija, Libija), tačiau jis bus orientuotas ne į santykių gerinimą, o į galios balanso ir įtakos pasidalinimo užtikrinimą.

Šalies viduje išliks „varžtų užveržinėjimo“ taktika, siekiant maksimaliai kontroliuoti ir užgniaužti bet kokių alternatyvių politinių ar ekonominių žaidėjų įtakos augimą. Nemažą įtaką Rusijos elgesiui turės išoriniai veiksniai (D.Trumpo politika, ES laikysena, santykiai su Kinija).

– Ar galima tikėtis Lietuvos ir Rusijos santykių pokyčio 2019-aisiais? Kodėl?

– Nepanašu, kad galėtų keistis struktūrinės santykių prielaidos. Kažkokių niuansų gali būti prezidento rinkimų Lietuvoje metu ir jų baigtimi. Tikėtina, kad iki rinkimų santykių kreivė toliau važiuos žemyn dėl numanomo Rusijos bandymo paveikti rinkimus.

Tolimesni santykiai gali keistis dėl naujo prezidento asmenybės, nors labai stiprių pokyčių neprognozuočiau, nes daugumą kandidatų, turinčių galimybę laimėti rinkimus, laikosi iš esmės panašios pozicijos, t.y. mato Rusiją kaip grėsmę. Be to, Lietuvoje suformuota „Rusijos grėsmės“ kultūra taip pat neleistų net ir kitaip manantiems kandidatams labai lengvai transformuoti Lietuvos poziciją.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"