Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

#Prognozės2019. Laukia antilenkiškos ir antilietuviškos provokacijos 

2018 gruodžio 31 d. 10:20
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pastarieji metai Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams buvo itin geri. Tačiau kaip situacija klostysis kitamet? Į LŽ klausimus apie tai atsakė politologas Marijuš Antonovič.

– Kuo išskirtiniai 2018-ieji Lenkijai?

– Politiškai svarbiausias įvykis buvo rudenį vykę savivaldos rinkimai. Tai buvo pirma rinkiminė kova po 2015 m. vykusių parlamento rinkimų. Pagrindinė savivaldos rinkimų išvada yra, kad valdančioji partija „Įstatymas ir Teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość (PiS) nėra tokia stipri, kaip tai atrodė ligi šiol.

2019 m. egzistuos daugybė faktorių, kurie gali ženkliai pabloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Nors PiS laimėjo rinkimus, o renkant vaivadijų seimelius pasiekė netgi geriausią rezultatą istorijoje, tačiau ji smarkiai pralaimėjo didžiuosiuose miestuose ir, kas yra ypač svarbu, nelaimėjo vidutinio dydžio miestuose. Neturint jokio palaikymo didžiuosiuose ir ypač vidutiniuose miestuose yra sunku laimėti Lenkijos parlamento rinkimus, kurie įvyks 2019 m. rudenį.

Tai rodo, kad valdančioji partija gali neturėti pakankamo palaikymo, kad sekančiuose parlamento rinkimuose vėl gautų vienvaldę daugumą. Be to, kol kas neatrodo, kad į parlamentą pateks partija, kuri galėtų būti potenciali koalicijos partnerė PiS. Todėl padidėjo tikimybė, kad PiS gali 2019 m. netekti valdžios, o tai padidino įtampą PiS viduje ir pridėjo dar daugiau dinamikos Lenkijos politikai.

– Ar 2018 metai buvo išskirtiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiams?

– Svarbiausias 2018-ųjų įvykis Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitas Lietuvoje. Jis iš esmės parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose per 2016–2018 m. įvyko normalizacija. Abi valstybės pradėjo daugiau bendradarbiauti, ypač karinėse ir energetikos srityse, padaugėjo politinių kontaktų tarp abiejų valstybių politikų. Lietuvos ir Lenkijos politikai gali susitikti Vilniuje arba Varšuvoje, o ne Mongolijoje ar Taline, kaip tai vykdavo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės laikais.

Kita vertus, Lietuvos ir Lenkijos santykius dar negalima vadinti strategine partneryste. Veikiau valstybių bendradarbiavimas pasiekė minimalų lygį, kuris turėtų egzistuoti tarp dviejų Europos Sąjungos ir NATO kaimyninių valstybių. Vis dar egzistuoja gan didelis nepasitikėjimo lygis tarp Lietuvos ir Lenkijos politikų, o neseniai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininko dr. Lauryno Jonavičiaus pristatytas tyrimas parodė, kad Lietuva ir Lenkija sąlyginai mažai bendradarbiauja priimant sprendimus Europos Sąjungoje.

Marijuš Antonovič / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.
Marijuš Antonovič / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.

– Kaip gali susiklostyti 2019-ieji abiejų šalių santykiams?

– Galima drąsiai teigti, kad 2019 m. užsibaigs Lietuvos ir Lenkijos santykių normalizacijos etapas. Tikrai ženklių teigiamų pokyčių Lietuvos ir Lenkijos santykiuose nebus, nes abejose valstybėse vyks rinkimai į institucijas, kurios yra atsakingos už užsienio politikos formavimą: Lietuvoje prezidento, Lenkijoje Seimo. Vargu ar Lietuvos prezidentė, ar Lenkijos valdantieji ryšis imtis didelių iniciatyvų užsienio politikoje savo kadencijų pabaigoje.

Nepaisant to, 2019 m. egzistuos daugybė faktorių, kurie gali ženkliai pabloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Pirmasis yra potencialus balsavimas Lenkijos Senate dėl Lenkijos Konstitucijos pakeitimo, kad Lenkijos Senate atsirastų papildomi du nariai, kurie atstovautų užsienyje gyvenančius lenkus. Vienas būtų skirtas Vakaruose įsikūrusiems lenkams ir jį galėtų rinkti Lenkijos pilietybę turintys asmenys. Kitas – Rytuose gyvenantiems lenkams, o renkant šį atstovą balsavimo teisę gautų lenko kortos turėtojai. Jeigu Lenkijos Senatas priims tokį nutarimą ir priskirs Lietuvą prie Rytų, tuomet tai susilauks aštrios Lietuvos reakcijos ir tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiplieks naujas konfliktas dėl lenko kortos.

Antrasis faktorius – potencialus balsavimas Lietuvos Seime dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nario Michało Mackiewicziaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Lenkijos prokuratūra įtaria, kad M. Mackiewicz galėjo suklastoti sąskaitas faktūras ir šitaip pasisavinti Lenkijos valstybės lėšas, skirtas Lietuvos lenkų kultūrinei veiklai remti. Dėl to buvo pradėtas tyrimas ir M. Mackiewicz buvo du kartus iškviestas į apklausą Varšuvoje, tačiau joje jis nepasirodė.

Pagal Lenkijos teisę, atsisakius trečią kartą ateiti į apklausą Lenkijos prokurorai turėtų M. Mackiewiczių suimti. Kad jie tai galėtų padaryti, jie turės kreiptis į savo kolegas prokurorus Lietuvoje, o šie, kad galėtų tai atlikti, turės prašyti Lietuvos Seimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Jeigu Lietuvos Seimas nepanaikintų M. Mackiewicziaus teisinės neliečiamybės, Lenkijos politika Lietuvos ir Lietuvos lenkų atžvilgiu patirtų fiasko, o tai iššauktų griežtą Lenkijos reakciją prieš Lietuvą.

Lenkijoje parlamento rinkimuose greičiausiai dalyvaus nacionalistų blokas, kuris dažnai savo viešajame diskurse puola Lietuvą. Lietuvoje prezidento rinkimuose dalyvaus Arvydas Juozaitis, kuris savo retorika dažnai kursto neapykantą Lenkijai, lenkų kultūrai ir Lietuvos lenkams.

Trečiasis faktorius – kunigo Tadeuszo Rydzyko potencialiai kuriama partija. Pastaruoju metu padidėjo trintis ir nesutarimai tarp kontraversiško kunigo, radijo stoties „Radio Maryja“ ir televizijos „TW Trwam“ savininko, T. Rydzyko ir PiS vadovo Jarosławo Kaczyńskio. Neseniai T. Rydzykas užregistravo naują partiją, į kurią jis potencialiai galėtų suvienyti dalį PiS politikų, nemažai Lenkijos nacionalistų ir labai konservatyvių pažiūrų katalikų, o partijos programa greičiausiai būtų labai nacionalistiška, euroskeptiška ir tradicionalistinė. Kol kas T. Rydzykas partiją tik registravo, tačiau jos nekuria ir naudoja tai kaip derybinį instrumentą prieš J. Kaczyńskį.

Jeigu vis dėlto konfliktas tarp šių politikų gilės ir T. Rydzykas pradės kurti savo partiją, ji taps pagrindine LLRA-KŠS sąjungininke ir globėja Lenkijoje. O tai reikštų LLRA-KŠS radikalėjimą: paaštrėtų nacionalistinę retorika, sustiprėtų jos pro-kremliškumas, atsirastų daugiau euroskeptiškumo. Toks potencialus pokytis LLRA-KŠS keltų įtampą Lietuvos visuomenėje ir tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

Galiausiai abejose valstybėse vyks rinkiminės kampanijos, kuriose dalyvaus ir nacionalistinių pažiūrų politikai. Lenkijoje, nepriklausomai nuo to, ar T. Rydzykas kurs savo partiją, parlamento rinkimuose greičiausiai dalyvaus nacionalistų blokas, kuris dažnai savo viešajame diskurse puola Lietuvą. Lietuvoje prezidento rinkimuose dalyvaus Arvydas Juozaitis, kuris savo retorika dažnai kursto neapykantą Lenkijai, lenkų kultūrai ir Lietuvos lenkams.

Tad 2019-aisiais tikrai įvyks ne viena anti-lenkiška ir anti-lietuviška provokacija ir tik nuo svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos politikų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės šaltakraujiškumo priklausys, ar jos padarys didelę žalą Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

Taigi, 2019-aisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai dėl rinkimų abejose šalyse įeis į pereinamąjį laikotarpį, tačiau nuolatos egzistuos rizika, kad ligšiolinis progresas ir pagyvėjęs bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bus sugriauti.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"