Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

„Brexit“: į Lietuvą grįžti Britanijos lietuviai neskuba 

2019 sausio 16 d. 14:20
Mano pirmųjų mokslų lietuviškas kolektyvas su Kalėdų seneliu iš Marijampolės per Linksmas lietuviškas Kalėdas.
Mano pirmųjų mokslų lietuviškas kolektyvas su Kalėdų seneliu iš Marijampolės per Linksmas lietuviškas Kalėdas.
Asmeninio albumo nuotraukos

Kalbos, apie tai, kad dėl „Brexit“ daugelis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių paniškai skuba pakuotis lagaminus į Lietuvą, švelniai tariant yra perdėtos. Londono kalbos ir gyvenimo įgūdžių mokyklos „Mano pirmieji mokslai“ įkūrėja ir vadovė Simona Staputienė LŽ teigė, kad kaip ir anksčiau, dalis, gal šiek tiek mažiau, tautiečių atvyksta, dalis – išvyksta (ir nebūtinai į Lietuvą): „Atvejų yra visokių.“  

Londono kalbos ir gyvenimo įgūdžių mokyklos „Mano pirmieji mokslai“ įkūrėja ir vadovė Simona Staputienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kaip ir anksčiau, dalis tautiečių atvyksta, dalis išvyksta. Ir nebūtinai – į Lietuvą. „Esama įvairiausių atvejų“, – sakė Londone gyvenanti lietuvė.

Simona Staputienė./Asmeninio albumo nuotr.
Simona Staputienė./Asmeninio albumo nuotr.

Gimę Jungtinėje Karalystėje

– Kiek lietuvių vaikų lanko jūsų mokyklą? Kokios pamokos jiems dėstomos lietuvių kalba?

– Holistinę Londono kalbos ir gyvenimo įgūdžių mokyklą „Mano pirmieji mokslai“ vienuoliktais darbo metais lanko apie 70 lietuviukų. Čia jie mokosi lietuvių kalbos, muzikos, dailės, kovos menų.

Menų ir savigynos pamokos vedamos anglų kaba, nes jose mokosi įvairių tautybių vaikai. Per renginius mokykla pritraukia daug tautiečių. Štai, pavyzdžiui, į gruodžio pradžioje surengtas lietuviškas Kalėdas, kuriose vaikų laukė ne tik įvairūs žaidimai ir mūsų mokinių pasirodymai, bet ir Kalėdų senelis iš Lietuvos, atvyko 400 žmonių. Tarp jų buvo daug šeimų su dvejų-ketverių metų vaikais.

Šešiamečiai pristato savo sukurtus “įamžintus” Lietuvos istorinius veikėjus.
Šešiamečiai pristato savo sukurtus “įamžintus” Lietuvos istorinius veikėjus.

– Ar toks vaikų skaičius nors kiek pasikeitė per pastaruosius kelerius metus, kai britai balsavo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES)?

– Lietuvių vaikų šiek tiek mažėja, bet kartu džiugu, kad mažų (dvejų-penkerių metų) vaikų mokykloje yra daugiausia. Taigi akivaizdu, jog tiems tėvams, kurie veda savo atžalas į lietuvišką mokyklą, svarbu, kad jie nuo mažų dienų gautų gerus lietuvių kalbos pagrindus. Taip pat tėvams svarbu, kad vaikai žinotų lietuviškas tradicijas, istoriją, turėtų ryšį su lietuvių bendruomene.

Simona Staputienė: „Dabartinius planus siejame su Londonu. Šiuo metu Dagename (rytų Londone) baigiame įrengti darželį vaikams, kuriame jie nuo mažų dienų mokysis ir lietuvių kalbos, ir kūrybingumo.“

– Ar, palyginti su ankstesniais metais, daugėja (o gal mažėja?) vaikų, kurių šeimos neseniai atvyko iš Lietuvos į Londoną?

– Dauguma mūsų mokyklos mokinių yra gimę Jungtinėje Karalystėje, kai kurie – mišriose šeimose. Be abejo, neseniai atvykusių iš Lietuvos šeimų šiuo metu mažiau.

Trimečiai vaidina istoriją apie avilį.
Trimečiai vaidina istoriją apie avilį.

„Brexitas“ planų nepakeitė

– Ar tarp jūsų draugų, pažįstamų ar mokinių tėvų, gyvenančių Londone, svarstomos grįžimo į Lietuvą galimybės? Jei taip, kokia dalimi tokį sprendimą lėmė „Brexitas“, o ne, tarkime, nostalgija Lietuvai?

– Vienas kitas visada svarsto, investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, stato savo būstą, taigi anksčiau ar vėliau išvažiuoja į gimtinę. Esama įvairių atvejų. Keletas pažįstamų ir mokinių šeimų išvažiavo tais pačiais metais, kai britai balsavo palikti ES. Į Lietuvą dažniausiai grįžta tie žmonės, kurie žino, ką tėvynėje veiks, turi darbo pasiūlymą arba savo veiklos planą.

Yra ir vis dar laukiančiųjų, kokia bus „Brexito“ pabaiga. Juk „Brexito“ planas ir tolesnė eiga iki šiol neaiškūs. Didelė dalis šeimų yra įsitvirtinusios Jungtinėje Karalystėje, gerai užsirekomendavusios darbo vietoje arba įkūrusios savo verslą, įsigijusios ir įsirengusios savo namus, vaikai čia lanko mokyklas. Daug kas nesiryžta grįžti į Lietuvą vien dėl mokyklos (ir būsimų mokslų). Juk Lietuvos ir Didžiosios Britanijos mokymo sistemos skiriasi, tėvai baiminasi, kad atžalos sunkiai adaptuosis Lietuvoje. Yra ir tokių šeimų, kurios jau nebeturi kur grįžti, nes Lietuvoje nebeliko artimųjų arba jie visi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Buvo mokinių ir iš tokių šeimų, kurios bandė įsitvirtinti Lietuvoje, bet po metų grįžo atgal į Londoną.

8-10-čių grupės vaidina linksmą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių susitikimą per Kalėdas.
8-10-čių grupės vaidina linksmą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių susitikimą per Kalėdas.

– Kiek pažįstate lietuvių šeimų, kurios jau susipakavo lagaminus ir nusprendė grįžti į Lietuvą?

– Kiekvienais metais į tėvynę grįžta dvi trys šeimos, tai tolygiai vyksta jau visus 11 mūsų mokyklos veiklos metų. Pažįstu keletą ir šiuo metu besiruošiančių grįžti.

– Ar mokinių tėvai nepageidauja sukurti grupės, kurioje vaikai būtų rengiami grįžti į Lietuvą?

– Ne, tokių prašymų kol kas negirdėjome. Tik vienos kitos šeimos atstovai, dabar jau išvažiavę į Lietuvą, pradėdami mokslus mūsų ugdymo įstaigoje minėjo, kad atvedė vaiką į lietuvišką mokyklą, nes planuoja grįžti į gimtinę.

Plečia veiklą Londone

– Galbūt dalis šeimų planuoja ne grįžti į Lietuvą, o, tarkime, persikraustyti į Airiją, Ispaniją ar kitas ES šalis?

– Yra ir išvykstančiųjų į kitas šalis, bet tai dažniausiai nesusiję su „Brexitu“, labiau susiję su darbo planais arba savo svajonių pildymu. Beje, išvykstama netgi daug toliau – į Naująją Zelandiją, Australiją, Ameriką.

– Ar „Brexitas“ negąsdina jūsų pačios šeimos? Ar nepagalvojate apie grįžimą į Lietuvą? Kodėl?

– Negąsdina dėl to, kad labai puikiai suprantame, jog šiame pasaulyje nėra nieko pastovesnio už pokyčius. Kiekvienas gyvenimo etapas praturtina patirtimi, neprisirišame prie vienos vietos. Ne vienus metus esame gyvenę Airijoje, Švedijoje. Tačiau širdyje mano namai visada yra ir bus Vilniuje.

Žinau, kad kada nors grįšime, nepriklausomai nuo to, ar „Brexitas“ įvyks, kaip įvyks. Mūsų dešimtmetė dukra labai myli Lietuvą, puikiai kalba lietuviškai, skaito daug lietuviškų knygų, noriai rašo įvairius kūrybinius rašto darbus lietuvių kalba, myli Lietuvos gamtą ir labai noriai kraustytųsi gyventi į Lietuvą. Tačiau dabartinius planus siejame su Londonu.

Šiuo metu „Mano pirmuosiuose moksluose“ Dagename (rytų Londone) baigiame įrengti darželį vaikams, kuriame jie jau nuo mažų dienų mokysis ir lietuvių kalbos, ir kūrybingumo pagal autorinę mūsų mokyklos programą. Darželis duris atvers jau šią vasarą, o registracijos sąraše dominuoja vaikai iš lietuvių šeimų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika