Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Vilniaus knygų mugė: garsiausių svečių vis dar laukiama 

2019 vasario 12 d. 10:00
Šiemet Vilniaus knygų mugė vyks vasario 21–24 dienomis. 
Šiemet Vilniaus knygų mugė vyks vasario 21–24 dienomis. 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jubiliejinė, dvidešimtoji, Vilniaus knygų mugė šiemet Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks vasario 21–24 dienomis. Be kitų skaičių ir faktų, vertėtų paminėti, kad per šį laiką mugės duris pravėrė kiek daugiau nei 300 užsienio rašytojų, pakviestų leidyklų.

Tarp jų – tokie skaitytojams puikiai pažįstami kūrėjai kaip Alessandro Baricco, Fredericas Beigbederis, Alina Fernandez, Joanne Harris, Josteinas Gaarderis, Johnas Irvingas, Susanna Kubelka, Sofi Oksanen, Etgaras Keretas, Aleksandra Marinina, Colleen McCullough, Tahiras Shahas, Marina Stepnova, Michailas Šiškinas, Herbjorgas Wassmo ar Krzysztofas Zanussi.

Šiemet užsienio svečių sąrašą papildys dar beveik penkios dešimtys naujų vardų. Išvysime Lietuvos rašytojų sąjungos išleisto romano „Neregimieji“ norvegų autorių Roy Jacobseną, „Baltos lankos“ pakvietė knygų „Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ir „Griovys“ autorių olandą Hermaną Kochą, „Kitos knygos“ – kūrinio „Jugoslavija, mano tėvyne“ autorių Goraną Vojnovićių, o lietuvišką „Motinos pieno“ leidimą pristatanti „Tyto alba“ – Norą Iksteną. Talentingų ir pasaulyje garsių knygų dailininkų kaip visada sulauks dailininkės Sigutės Chlebinskaitės inicijuojama kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Šiemet joje lankysis du pasaulinio garso iliustruotojai: japonas Katsumi Komagata ir prancūzė Marion Bataille.

Važiavo ir iš smalsumo

Kai Vilniaus knygų mugė tapo didžiausiu tokio pobūdžio renginiu Baltijos šalyse, prisivilioti į ją pasaulinių literatūros žvaigždžių itin svarbu. Tačiau tai padaryti, pasak leidėjų, darosi vis sudėtingiau. Į pirmąsias muges dalis rašytojų vyko labiau iš smalsumo, o dabar dėl galimybės atsidurti jų kelionių maršrute Vilnius lygiomis teisėmis konkuruoja su svarbiausiais Europos knygų renginiais.

Kaip sako Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, per dvi dešimtis metų smarkiai pasikeitė tai, kokie autoriai ir dėl kokių priežasčių apsilanko knygų parodoje. „Per du dešimtmečius tikrai sulaukėme skirtingo kalibro užsienio autorių. Tarp jų buvo ir tokių vardų, kurie papuoštų bet kurią pasaulinę knygų mugę. Tie rašytojai puikiai žinomi, noriai skaitomi iki šiol. Kai kurie vizitai buvo ilgai ir kruopščiai planuojami, o kiti – tarsi laimingas atsitiktinumas, savotiškas stebuklas. Kad ir C. McCullough, australų klasikė, „Erškėčių paukščių“ autorė, į Vilnių užsuko važiuodama į Vokietiją pasirašyti sutarties“, – prisimena L. Varanavičienė.

Lietuva jau laikoma ne egzotine, o normalia valstybe, tad autoriai už susitikimus ir renginius prašo jiems įprastų honorarų, kartais siekiančių ir dešimtis tūkstančių eurų.

Ji teigia, jog dabar dėl populiariausių vardų leidėjams tenka varžytis pasaulinėje literatūros rinkoje. „Tarkime, prancūzų literatūros „chuliganas“ F. Beigbederis net neslėpė, kad viena priežasčių, motyvavusių atvykti į Lietuvą, buvo smalsumas, įspūdžių paieška. Šią labai paprastą priežastį yra įvardiję ir kiti autoriai. Jiems tai buvo galimybė pirmą kartą aplankyti tuomet dar šiokia tokia egzotika dvelkusios Rytų Europos šalį. Tačiau per dvidešimtmetį pasikeitė labai daug dalykų: ne tik mūsų valstybės situacija, bet ir užsienio autorių požiūris. Šiandien Lietuva jau visuotinai laikoma ne egzotine, o normalia valstybe, tad autoriai už susitikimus ir renginius prašo jiems įprastų honorarų, kartais siekiančių ir dešimtis tūkstančių eurų“, – aiškina leidyklos „Tyto alba“ vadovė.

Galimybė atrasti naujų vardų

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pažymi, kad mugė per du dešimtmečius tapo ta erdve, kuri vis dar gali nustebinti ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą. „Per dvidešimt metų, regis, nepraleidau nė vienos knygų mugės. Pirmais metais buvau tik jos lankytoja. Rinkau svečių autografus savo knygose, ėjau į visus susitikimus. Iki šiol prisimenu kaip didelę paslaptį pristatytą Asuką Fujimori (Thomas Taddeusas) ir jo įrašą mano knygoje: „Vous etes curieux comme chat“ (liet. Esate smalsi kaip katė), susitikimus su A. Baricco, H. Wassmo, Peru Petersonu, M. Šiškinu, M. Stepnova. Per ilgą laiką išmokau atsirinkti renginius, aplenkti mugės spūstis, nepervargti. Visada rekomenduoju eiti į susitikimus ir su tais užsienio svečiais, apie kuriuos galbūt iki šiol nesate girdėję. Kartais tai gali būti patys įdomiausi, nors ir netikėti, atradimai“, – pataria R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Tuo metu L. Varanavičienė pabrėžia, kad bandymas skirstyti svečius į labai dideles ir dideles žvaigždes ne visada turi prasmės, o kartais tiesiog pakiša koją. Išryškėja ir dar vienas svarbus paradoksas: autorius, kol nėra itin garsus, būna sukalbamas ir dažniausiai nori atvykti į mugę, bet skaitytojai jo dar nemato kaip žvaigždės. O kai rašytojas jau tampa tikra žvaigžde, tikimybė sutikti jį Vilniaus knygų mugėje labai smarkiai sumažėja.

Užsienyje kuriantys lietuviai

Leidėjai ir specialistai vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių mugės išskirtinumų – faktas, jog vis daugiau žmonių į susitikimus sutraukia ne tik užsienio svečiai, bet ir lietuvių autoriai. Kai kurie jų taip pat atvyksta iš svetur.

„Lietuvių kūrėjai mugėje visada laukiami, ypač tie, kurie šalyje lankosi rečiau, todėl skaitytojams progos susitikti su jais reikia palaukti ilgiau. Daug dėmesio užsienyje gyvenantiems autoriams teko 2017 metais, kai renginio tema buvo „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Šis leitmotyvas ir toliau yra svarbus kiekvienoje mugėje“, – tvirtina „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Stasys Eidrigevičius, Lina Ever, Vaiva Rykštaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Antanas Šileika, Jolita Herlyn – tai vos keli skaitytojų itin mėgstami lietuvių autoriai, kuriuos tradiciškai bus galima sutikti ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika