Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Vilniaus festivalyje japonai vaikys piktąsias dvasias 

2017 gegužės 12 d. 12:00
„Dadadadan Tenko“ savo pasirodymuose derina perkusiją, šokį ir tradicinius ritualus.
„Dadadadan Tenko“ savo pasirodymuose derina perkusiją, šokį ir tradicinius ritualus.
Baso Czerwinskio nuotrauka

21-asis Vilniaus festivalis vyks birželio 5 – 22 dienomis, jo moto „Harmonijos sodai“. Šių metų leitmotyvas – Italija – jungia daugelį programų. Be itališkos operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjeros, pirmąkart bus atliekamas kompozitorės Justės Janulytės opusas „Vidurnakčio saulė“. Festivalis baigsis japonų muzikos ir šokio ritualu.

Pradžios koncertas vyks Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Grojant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, diriguojamam Karelo Marko Chichono, dainuos solistė Elina Garanča. Latvių mecosopranas ir jos vyras dirigentas iš Didžiosios Britanijos dažniausiai koncertuoja kartu, Lietuvoje – pirmąkart.

O. Balakausko odisėja

Birželio 8 dieną rengiamas kompozitoriaus Osvaldo Balakausko autorinis vakaras, pavadintas „Muzikine odisėja“. O. Balakauskas yra parašęs penkias simfonijas, daugiau nei dešimt koncertų, šioje programoje skambės jo kameriniai kūriniai. Programą sudarė dirigentas Vykintas Baltakas. Neįprasta, kad dažniausiai autoriniame vakare, dedikuotame vienam kūrėjui, atliekami didieji kūriniai, o šįkart pasirinkta mažoji, kamerinė forma.

O. Balakauskas šiemet mini 80 metų jubiliejų. Jis taip pat vadovauja Lietuvos ansamblių tinklui, kuriame dirba su jaunais kompozitoriais, pristato iškilių muzikų kūrybą ir portretus. Kaip sakė festivalio rengėjai, savo darbais O. Balakauskas ypač pasižymėjo pastarąjį dešimtmetį.

Tradiciškai Vilniaus festivalio iniciatoriai užsako didelės apimties kūrinį lietuvių kompozitoriams. Šių metų premjera – J. Janulytės „Vidurnakčio saulė“ violončelei ir orkestrui. Organizatoriai neslėpė – kai kuriais metais dėl lėšų ar idėjų stygiaus užsakymų buvo atsisakoma, tačiau J. Janulytė savo kūrinį festivaliui pradėjo ruošti prieš keletą metų.

Kompozitorės parašytą violončelės solo gros solistas iš Italijos Mario Brunello. Taip pat jis grieš Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos „Adagietto“, Felixo Mendelssohno-Bartholdy koncertinę uvertiūrą „Riui Blazas“, „Itališkąją“ simfoniją. „Ryšiai, kuriuos kultūrininkai susikuria, – labai svarbūs. Jiems susitikus Italijoje, užsimezgus draugystei M. Brunello iškart patikėjo kompozitore ir patvirtino, kad dalyvaus festivalyje. Tikiuosi, kad šis kūrinys 54 styginiams gyvuos ir ilgiau“, – pasakojo Vilniaus festivalio vykdomoji direktorė ir Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.

Vokiečių genas

Į sostinę pakviestos žinomos trupės ir orkestrai iš užsienio. Šią savaitę prasidėjo Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ repeticijos. Ją pastatė prancūzų režisierius Vincent'as Boussard'as, scenografas iš Belgijos Vincent'as Lemaire'as, muzikos vadovas ir dirigentas – itališkojo bel canto žinovas Sesto Quatrini. Kūrybinę komandą papildė prancūzų aukštosios mados dizaineris Christianas Lacroix. Opera jau atlikta žinomose pasaulio scenose, o Lietuvoje pagrindinius vaidmenis rengia Eglė Šidlauskaitė (čia Romeo vaidmuo parašytas mecosopranui) ir sopranas Viktorija Miškūnaitė (Džuljeta).

Į Filharmoniją sugrįžta dirigentas, kompozitorius, pianistas Ezio Bosso, šioje scenoje koncertavęs 2016-ųjų vasarį. Jis taip pat yra režisieriaus Gabriele Salvatoreso filmų garso takelių autorius. Vienas jų – „Sibirietiškas auklėjimas“ – buvo filmuojamas ir Lietuvoje. Tokiu būdu klasikinę, šiuolaikinę muziką E. Bosso priartino prie plačiosios auditorijos.

Taip pat viešės 70-metį minintis austrų pianistas Rudolfas Buchbinderis, muzikuojantis jau 50 metų ir tiek pat kartų atlikęs visas 32 Ludwigo van Beethoveno sonatas. Vakarų Vokietijos radijo (WDR) simfoninis orkestras sveikins Vilnių birželio 14-ąją. Jų programoje – L. van Beethovenas, Antonino Dvorakas, Johannesas Brahmsas.

„Atlikėjai atvažiuoja tam tikros sudėties, su savo programomis. Turime galimybę jas derinti, pasirenkame iš to, ką orkestrai siūlo, – paklausta, kaip pasirinkti programų kūriniai, sakė R. Prusevičienė. – WDR negalėjo išplėsti savo orkestro mūsų pageidaujamai programai – pritrūko kelių instrumentų, o vokiška tvarka neleidžia skolintis atlikėjų iš kitų orkestrų. Vokiečiai juokauja turį papildomą geną: „Gerai mokame komplikuoti reikalus.“

Vilniaus festivalyje japonai vaikys piktąsias dvasias

Japonai sieks dievų palankumo

Laisvas įėjimas – į „Vasaros vargonų“ rečitalį sostinės Šv. Kazimiero bažnyčioje. Programoje – renesanso ir baroko vargonų muzikos šedevrai, dabarties kompozitorių opusai, vargonininko Hayo Boerema improvizacijos.

Senosios muzikos mėgėjams skirtas italų kolektyvo „Il Giardino Armonico“ (liet. harmonijos sodo) koncertas. Šio ansamblio pavadinimas pasiskolintas ir festivalio šūkiui, bylojančiam apie muzikos harmoniją.

Festivalis uždaromas birželio pabaigoje. Tuomet gastroliuos japoniškų būgnų grupė „Dadadadan Tenko“. Ją 1987 metais įkūrė šokėjas Isaya Mondori. Po beveik 20 metų trukusių japoniško šokio studijų jis pabandė išsilaisvinti iš konservatyvių tradicinių scenos menų ir ėmė ieškoti individualaus stiliaus.

Festivalio rengėjai trupę pasikvietė, nes norėjo pristatyti japonų kultūros ištakas, o šių muzikos atlikimas glaudžiai siejasi su kabuki teatru (kabuki, išvertus iš japonų kalbos – daina, šokis ir vaidyba). Šokio ir perkusijos šou „Sniegas, mėnuo ir gėlės“ metu skambės japoniška taiko perkusija. Ji seniau naudota norint pelnyti dievų palankumą ir išvaikyti piktąsias dvasias.

„Vokiška tvarka neleidžia skolintis atlikėjų iš kitų orkestrų. Vokiečiai juokauja turį papildomą geną komplikuoti reikalus.“

Viena, globali rinka

Vilniaus festivalį 1997 metais įkūrė Lietuvos nacionalinė filharmonija. Jame prisitatomos lietuvių ir užsienio atlikėjų interpretuojamos simfoninės, kamerinės programos, šiuolaikinių kūrinių premjeros, rengėjų užsakymu sukurti kūriniai. 1999 metais festivalis tapo Ženevoje įkurtos Europos festivalių asociacijos nariu. Pasak Vilniaus festivalio organizatorių, bendradarbiavimas su lietuvių kilmės ir pasaulinio garso muzikais paspartino Lietuvos muzikinės kultūros pripažinimą tarptautiniu mastu.

R. Prusevičienė neseniai grįžo iš 62-osios Europos festivalių asociacijos generalinės asamblėjos Vysbadene, kur ji buvo išrinkta atstovauti Baltijos šalims. „Vilniaus festivalis į asociacijos gretas įstojo ne po penkerių, o po trejų metų gyvavimo, nes įrodė esantis aukšto lygio renginys, organizuojamas tarptautinio bendradarbiavimo ir partnerysčių pagrindu. Vysbadene kalbėjome, kad muzikos pasaulyje nebėra nacionalinių rinkų, yra tik globali meno rinka ir visi, kas nori joje dalyvauti, turi pasirodyti aukščiausio meistriškumo lygmeniu. Todėl svarbu, kad didieji Lietuvos meno ir muzikos kolektyvai galėtų koncertuoti su kitais žinomais pasaulio menininkais“, – teigė Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"