Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Valstybės kontrolė turi priekaištų Kultūros ministerijai 

2018 spalio 2 d. 10:15
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson./
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministerija nevertina teatrų efektyvumo, trūksta duomenų, ar valstybės lėšos naudojamos tikslingai, teigia Valstybės kontrolė.

Profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad iš biudžeto šiai sričiai skiriamų 40 mln. eurų 97 proc. gauna 20 Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos.

Iš viso profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62 Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

„Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai“, – pranešime spaudai teigia audito institucija.

Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų bei koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, iki 2018 metų nebuvo keliami konkretūs reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

Pasak auditorių, Kultūros ministerija 2014–2017 metais nevertino sau pavaldžių 20-ies įstaigų efektyvumo – joms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių, auditorių nuomone, nėra pakankamai.

Konstatuojama, kad scenos meno įstaigų tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje „formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus“.

„Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – teigiama išvadose.

Auditoriams užkliuvo ir kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai – tikrintojų nuomone, įstaigų pasiekti rezultatai „nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, septynių iš 20-ies įstaigų uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik du teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus“, – teigia valstybės auditoriai.

Jų teigimu, atsiskaitymas už kultūros finansavimą turėtų būti tobulinamas.

Pasak Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Balėnaitės, svarbu rasti būdų išmatuoti kultūros įstaigų veiklą, o finansavimas skiriamas tam, kad jos „kurtų pridėtinę vertę visuomenei“.

„Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako L. Balėnaitė.

Pasigendama ir informacijos apie teatrų ir koncertinių įstaigų „veiklos geruosius pavyzdžius“, išsakoma kritika, kad neįvertinus įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokios pagalbos joms reikia.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, jas ministerija įsipareigojo įgyvendinti iki 2019-ųjų pabaigos.

L. Ruokytė-Jonsson: rekomendacijos jau vykdomos

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos jau vykdomos rengiantis įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarką.

„Šiuo metu baigiama atlikti galimybių studija, analizuojanti kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo bei strateginio vaidmens plėtros kryptis. Audito rekomendacijos pravers pertvarkos darbams“, – pranešime spaudai sako ministrė.

Pagal auditorių rekomendacijas, anot jos, iki 2019-ųjų pabaigos numatyta parengti kultūros įstaigų valdymo modelį, kas ketverius metus, kaip tai daroma su muziejais, vertinti jų veiklą, nustatyti kitų kultūros įstaigų veiklos kokybinio vertinimo kriterijų bei priemonių.

Kartu pabrėžiama, kad kultūros bendruomenės atstovai „gali nevienareikšmiai vertinti tokį tik finansinėmis kategorijomis grįstą kultūros įstaigų veiklos auditą“, nes kai kurie pasirinkti kiekybiniai vertinimo kriterijai, kaip pasirodymų užsienyje skaičius, labai priklauso nuo to, kiek valstybė gali tam skirti lėšų, bet ne tik nuo pačių įstaigų aktyvumo tarptautinėje scenoje.

Ministerija tikina pradėjusi nustatyti kokybės rodiklius, kurie leistų objektyviai įvertinti įstaigų veiklos efektyvumą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"