Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

V. V. Landsbergis: Jonas Mekas atrado lietuvio kodą 

2019 sausio 23 d. 19:55
Jonas Mekas
Jonas Mekas
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Jonas Mekas buvo žmogus, atradęs lietuviškumo kodą ir papasakojęs apie jį visam pasauliui, sako režisierius, rašytojas Vytautas Vytautas Landsbergis.

„Kai mes vertinam Lietuvos žmones, šviesulius, kurie atrodo labiausiai atspindintys lietuvystės dvasią, kažką atradę ir visam pasauliui papasakoję, J. Mekas yra vienas esmingiausių kine, poezijoje, prozoje, kuris tą lietuvio kodą, trapumą kartu su autoironija, lengvu dzenišku humoru yra sujungęs“, – BNS trečiadienį sakė V. V. Landsbergis.

„Viename telpa tiek daug – jis yra milžinas, kuriame telpa ir išminčiaus, ir vaiko dvasia vienu metu, ir klouno, ir be galo gilaus mąstytojo, ir labai paprasto kaimiečio, ir išmanančio pasaulio kultūrą ir filosofiją“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.

Anot režisieriaus, J. Mekas buvo fenomenas, jo vertinimu, iš lietuvių – arčiausiai Nobelio premijos, bet Lietuvoje deramai neįvertintas.

„Šiek tiek gėda, kad jį turėdami mes nesugebėjome, man atrodo, deramai vertinti ir pripažinti. Galbūt ta amžinybė atvers vartus suprasti, kas būta. Lietuvoj yra didelė bėda, kad mes labai užsiimam pletkais, gandais ir šalutinėm kalbom, nematydami kūdikio kalbam apie nešvarius vystyklus. J. Mekas irgi buvo papuolęs į tą tradiciją“, – sakė V. V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie J. Meką, du filmus apie šį menininką sukūręs režisierius pabrėžė jo jaunatviškumą ir paprastumą, mokėjimą džiaugtis mažiausiais dalykais.

„Žmogus, stebinęs jaunatviškumu, visą laiką neatsilikęs ir buvęs jaunas, tyčiojęsis iš senatvės kaip iš mąstymo būdo, sustabarėjimo. Radęs save ir internetinėj erdvėj, kūręs filmukus ir visokius reikalus naujose atsirandančiose platformose, būdamas 96-erių“, – sakė V. V. Landsbergis.

Režisierius pasakojo, jog J. Meko namų durys už Atlanto buvo atviros kiekvienam lietuviui, visi čia atvykę buvo priimami ir jausdavęsi šeimos nariais.

„1989 metais netikėtai su „Ratilio“ ansambliu nuvykus į Ameriką, Niujorke susipažinus su Jonu, jis nedvejodamas pakvietė mūsų režisierių kursą, studijavusį Gruzijoje, atvažiuoti pas jį vasaros studijoms. Mūsų gražus sambūris nuvažiavom ir taip prasidėjo ilgai trukusi draugystė, po to jis atvažiavo ir tapo Užupio garbės piliečiu ir legenda“, – sakė V. V. Landsbergis.

„Jis labai prisileisdavo, jis labai mylėjo žmones, kas atvažiuodavo iš Lietuvos, patekdavo į šeimos ratą. Visi atsidūrę šalia turėjo galimybę mokytis J. Meko laisvės, improvizacijos, linksmybių ir kartu sukauptumo laboratorijoje“, – prisiminė režisierius.

J. Meko kolegos: jo meninis manifestas buvo pats gyvenimas

Jonas Mekas buvo pirmasis, supažindinęs visą Lietuvos kino kūrėjų kartą su laisve kine, pats jo gyvenimas buvo meninis manifestas, teigia kolegos režisieriai.

„J. Mekas yra milžiniška uola, tarsi pasaulis pats savyje. Jis yra viena iš esminių figūrų Amerikos nepriklausomame kine, padaręs didžiulę įtaką tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui“, – BNS sakė režisierius Audrius Stonys.

Jis 1990-aisiais Niujorke, J. Meko namuose, kartu su Vytautu V. Landsbergiu, Arūnu Mateliu, Artūru Javdokimovu ir kitais lietuvių režisieriais viešėjo bemaž mėnesį. Anot A. Stonio, tuomet jauni lietuvių režisieriai turėjo galimybę susipažinti su gausiu menininko kino antologijos archyvu, valandų valandas diskutuoti apie kiną.

„Nuo ryto iki vakaro žiūrėjome filmus, kalbėjome su juo“, – prisiminė A. Stonys.

Režisierius atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką Lietuvos publikai J. Mekas buvo geriau pažįstamas kaip poetas, žodžio, o ne kino kūrėjas.

„Bet tai, kad mūsų karta turėjo galimybę su juo susitikti, kad jis pasidalijo savo kūryba, padarė absoliučiai neišdildomą įspūdį, paveikė mūsų kūrybą. Jis buvo pirmasis, parodęs, kas yra kūrybos laisvė kine, parodė kino beribiškumą. Jo įtaka visai mano kartai buvo milžiniška“, – teigė A. Stonys

Kino režisierė Ramunė Rakauskaitė, kaip pati sako, dar studijų metais pamilo J. Meką ir ne kartą pas jį lankėsi Niujorke. Pasak kino kūrėjos, J. Mekas į patį gyvenimą žiūrėjo kaip į kūrybą.

„Jis kaip žmogus, kaip asmenybė ir kaip menininkas, laisvas savo dvasia ir polėkiu, į gyvenimą žiūrėjo kaip į kūrybą. Jis ne kartą yra sakęs, kad jo namai – kultūra, poezija, menas. Man jis tuo brangiausias. Tai buvo žmogus – manifestas visu kuo: tuo, ką jis darė, tuo, ką jis sakė, kaip jis bendravo gerdamas vyną. Tai buvo polėkio žmogus, atsidavęs kūrybai kiekvieną akimirką“, – BNS sakė menininkė.

Režisierius Romas Lileikis tvirtino, kad J. Meko gelmė buvo jo paprastumas bei sugebėjimas pažadinti kūrybą ir visur matyti pradžią, galimybę eiti į šviesą ir džiaugtis gyvenimu.

„Jis pasiliks mums mūsų Mokytojas. Iš esmės mus vedė jo paprastumas ir išmintis, tikėjimas ne pabaiga, o visur esančia pradžia. Tai žmogus, kuris matė šį pasaulį atvirą, o ne uždarą“, – BNS sakė R. Lileikis.

Žinomas menininkas, filmų kūrėjas J. Mekas trečiadienio rytą eidamas 97-uosius mirė savo namuose Niujorke.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika