Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Undinė Radzevičiūtė: rašytojui reikia geros garso izoliacijos 

2019 sausio 14 d. 12:13
Undinės Radzevičiūtės vakaras. 
Undinės Radzevičiūtės vakaras. 
Mindaugo Kluso nuotraukos

Naujoji, 27-oji, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė šiuo metu gyvena kūrybinėje rezidencijoje Bamberge (Vokietija), barokiniuose „Villa Concordia“ rūmuose. „Žinote, rašytojui reikalingi ne barokiniai rūmai ar gražus vaizdas lange. Rašytojui reikia geros garso izoliacijos“, – padarė išvadą per 11 mėnesių bambergiškos patirties sukaupusi rašytoja.

Gyvena ne viena. Tuose rūmuose lietuvė turi kaimyną – 62 metų Irako pilietį. Kultūrinio paveldo pastato negalima restauruoti šiuolaikinėmis priemonėmis. Tad girdėti net menkiausias bilstelėjimas.

„Kaimynas man trukdo rašyti ir miegoti, o aš jam trukdau gyventi. Nes pats gyvena labai garsiai“, – juokėsi U. Radzevičiūtė, apdovanojimą pelniusi už 2017 metais pasirodžiusį istorinį romaną „Kraujas mėlynas“.

Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė. / nuotrauka
Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė. / nuotrauka

Tas malonus rašytojo garsas

Per laureatės pagerbimo vakarą Rašytojų klube U. Radzevičiūtę kalbino Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka.

Anksčiau rašytoja yra išsitarusi, kad premija jokiais būdais nekompensuoja visų kūrybinių kančių ir triūso. Tačiau per tą laiką daug kas pasikeitė. Vertimų ir leidybos reikalai gerokai pasistūmėjo. Europos Sąjungos literatūrinę premiją pelnęs romanas „Žuvys ir drakonai“ – jo kontekste ir atsirado ta rašytojos ištara – šiuo metu verčiamas į 10 kalbų. Palankiai ją nuteikia susitikimai su užsienio skaitytojais, įdomūs jų klausimai.

Todėl dabar apdovanojimus vertinanti kiek kitaip – pamažu išmoko jais džiaugtis. „Rašytoju tampi visiškoje tyloje, paskui atsiranda kažkoks garsas. Ir tas garsas yra malonus“, – vakaro žiūrovus pralinksmino Undinė.

Mindaugo Kluso nuotrauka
Mindaugo Kluso nuotrauka

Geriau neevoliucionavę

U. Radzevičiūtė yra išleidusi šešias knygas: apsakymų rinkinį „Strekaza“ (2003), trumpas istorijas „Baden Badeno nebus“ (2011), romanus „Frankburgas“ (2010), „Žuvys ir drakonai“ (2013), „180“ (2015) ir „Kraujas mėlynas“ (2017).

Septynerių metų pertrauką nuo debiuto iki „Frankburgo“ U. Radzevičiūtė aiškino taip: „Parašęs pirmą knygą žmogus sudeda į ją viską, ką žinojo iki tol. Jis dar nėra pasiruošęs būti rašytoju. Turi praeiti kiek laiko. Mano pasirengimas truko 7 metus. Negaliu pasakyti, kad ką nors sąmoningai dėl to dariau. Tiesiog – suaugau“, – sakė premijos laureatė.

„Rašydamas romaną su istoriniais elementais netyčia atidarai nedidelę dėžutę, o patenki į milžinišką kambarį. Atsiveria dideli informacijos plotai“, – teigė 6 knygų autorė.

Suvokimas, kad ji – rašytoja, radosi pirmiau nei pirmoji knyga. Rašymu mėgavosi, o šiam procesui liovusis apimdavęs nepasitenkinimo jausmas. Dar daugiau: kai rašydavo, žinodavo, kas ji yra, kai ne – žinojimas priblėsdavęs. Ypač jei nerašymo tarpsnis užtrukdavo.

Čia taip pat lyg (ne)grotum kuriuo nors muzikos instrumentu – po metų kitų viską tenka pradėti nuo pradžios. „Didelė pauzė rašytoją paverčia nerašytoju“, – pabrėžė U. Radzevičiūtė.

Rašytoju, anot jos, ne būnama, o tampama. „Tai evoliucinis procesas. Tik yra skaitytojų, kurie labiau mėgsta neevoliucionavusius rašytojus“, – dar vieną sąmojį pagarsino laureatė.

Mindaugo Kluso nuotrauka
Mindaugo Kluso nuotrauka

Nedidelės durys į milžinišką kambarį

Romaną „Žuvys ir drakonai“ visų pirma subrandino 10 metų užsitęsęs domėjimasis Kinija, apskritai Tolimaisiais Rytais. Kai domesys galiausia prisipildė informacijos, juolab pritrenkiamos, tada kūrėja suprato, kad negali neparašyti knygos.

„Rašydamas romaną su istoriniais elementais netyčia atidarai nedidelę dėžutę, o patenki į milžinišką kambarį. Atsiveria dideli informacijos plotai“, – teigė 6 knygų autorė.

Tuo metu ji gyveno sostinės Algirdo gatvėje, kartais pavadinamoje „China Town“. Po langais vaikščiojantys kinai, mažiausia 20 jų, rašytojos labinami, kalbinami netruko virsti knygos personažais.

Romaną „180“ U. Radzevičiūtė pradėjo susapnavusi degantį ratą. „Pamaniau, turėčiau parašyti apie kokį nors ratą. Turbūt tai buvo klaidingas pasirinkimas. Rašytojai kartais klysta, pasirenka neteisingą siūlo galą“, – tik tiek apie savo antrąjį romaną pasakė ji.

Mindaugo Kluso nuotrauka
Mindaugo Kluso nuotrauka

Atitolusių giminaičių DNR

„Kraujo mėlyno“ radimosi istorija išsamiai, lakoniškai ir smagiai aprašyta knygos įvadinėje dalyje. Trumpai galima pasakyti, kad atsidėti naujam sumanymui Undinę skatino giminės šaknų paieškos. Ir aktyvioji jos teta Liucina.

U. Radzevičiūtės mamos giminė į Lietuvą atsikėlė iš Kuršo (Kurliandijos) sostinės Mitau. Tai dabartinė Jelgava. Pagrindinis romano veiksmas vyksta XV amžiaus antroje pusėje Livonijos žemėse – dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Svarbiausi veikėjai – didelės ir įtakingos Borchų giminės vyrai ir net kardinolas.

U. Radzevičiūtė rėmėsi Livonijos kronikomis, Ordino įstatais, Baltijos kilmingųjų sąrašu, istorikų, rašiusių apie Livonijos istoriją ir apie Borchų (Burgų, Borgų) šeimą, darbais, elektroniniais archyvais. Bendravo ir su nutolusiais giminaičiais, taip pat ieškančiais savo borchiškųjų šaknų.

Anot romano autorės, rusų istorikai teigia, kad Borchai yra susiję su garsiąja Renesanso laikų gimine Bordžijomis. Smalsaudama rašytoja net atliko DNR testą, kuris iš esmės nepatvirtino ir nepaneigė tokios intriguojamos galimybės.

Mindaugo Kluso nuotrauka
Mindaugo Kluso nuotrauka

Viduramžių žmonės – vaikai

„Kraujas mėlynas“ istoriškai gana tikslus. Net ir istorijos specialistai nerado prie ko prikibti. Tikslūs ir personažų vardai, o charakterius rašytoja kūrusi pagal biografinius faktus. Kiekvienam veikėjui nupaišiusi po „žemėlapį“, kad nepamestų jo linijos.

Pasak S. Repečkos, visi romano herojai išlaiko psichologinę motyvaciją. Nors koks buvo viduramžių žmogaus mąstymas, išlieka dilema. „Nei jūs žinote, kaip buvo, nei aš žinau, – prajuokino susirinkusiuosius U. Radzevičiūtė. – Iš esmės kaip viduramžius kūrėjas įsivaizduoja, tokie jie ir yra.“

Pasinaudojusi olandų medievisto Johno Huizingos teiginiu, kad viduramžių žmonės buvo lyg vaikai, pasižymėję labai stipriomis emocijomis. Tas emocijas romane dar labiau sukėlė.

Mindaugo Kluso nuotrauka
Mindaugo Kluso nuotrauka

Vertėjai geriausi draugai

„Kraujo mėlyno“ vokiškas vertimas bus pristatytas Leipcigo knygų mugėje. Už šį darbą vertėjas Cornelius Hellis pelnė Austrijos valstybinį apdovanojimą. Latvių kalba romanas pasirodys senuoju pavadinimu „Kraujas mėlynas, dangus pilkas“.

Vertėja į estų kalbą premijos proga apie U. Radzevičiūtės knygą parašė straipsnį spaudoje. Pabrėžė, kad romane minima Estija. „Manau, tokiu būdu ji mėgina rasti leidėją“, – nusišypsojo rašytoja.

Romas Kinka į anglų kalbą išvertė ankstesnįjį U. Radzevičiūtės romaną „Žuvys ir drakonai“. Tačiau į anglakalbę rinką kūrinys kol kas nepateko. Rašytojos manymu, anglų pečius slegia kolonijinė praeitis ir jie kiek perdėtai laikosi politinio korektiškumo.

Leidėjui pasirodė, kad knygoje šaipomasi iš tautų, nors autorė tikino šmaikščiai žvelgusi į situacijas, kultūrinius skirtumus, bet ne tautas.

„Mes su vertėjais tapome didžiausi draugai. Išskyrus vertėją į anglų kalbą. Nes tai vienintelis vertimas, kurį galiu perskaityti“, – juokėsi rašytoja. Su R. Kinka pasiginčyta iki kraujo. Mėlyno. „Mūšis vyko kiekviename puslapyje. Tačiau rezultatas – labai geras“, – džiaugėsi U. Radzevičiūtė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"