Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Trylika kelionių į JAV, Lietuvą ir Afganistaną 

2018 lapkričio 13 d. 12:39
Fotografų, bičiulių Jono Dovydėno (kairėje) ir Antano Sutkaus parodos veikia greta. /
Fotografų, bičiulių Jono Dovydėno (kairėje) ir Antano Sutkaus parodos veikia greta. /
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia lietuvių kilmės JAV fotografo Jono Dovydėno paroda „Vienuolika kelionių į Afganistaną“. Karų ir perversmų nualintą kraštą jis fotografavo daugiau nei du dešimtmečius.

Pirmąkart į Afganistaną J. Dovydėnas išvyko 1985 metais. 1979-ais Sovietų Sąjunga į Afganistaną įvedė kariuomenę, taip sukeldama pirmąjį sovietų-afganų karą. Nors jį Sovietų Sąjunga pralaimėjo ir 1989 metais kariuomenę išvedė, taika šiame krašte neįsivyravo.

Lietuvoje personalinė Jono paroda paskutinįsyk surengta 2007 metais. Tada įsteigta ir L. Dovydėno literatūrinė premija, kurią teikia Rašytojų sąjunga.

Kaip sakė parodos autorius, tuometis karas jam priminė partizaninį pasipriešinimą pokario Lietuvoje. „Man – dipukui, pabėgėliui – miško broliai ir sesės buvo tarsi legendos. Kai sovietų kariuomenė užėmė Afganistaną, padėtis buvo panaši, tik kraštas – karštas, kalnuotas, Teksaso dydžio. O Lietuva – mažas miškelis, kuriame sunku pasikavoti, – kalbėjo J. Dovydėnas. Ir pridūrė: Keistai pasisuko istorija: amerikiečiai ėjo į Afganistaną, paskui JAV buvo užpulta tų pačių priešų. Man buvo įdomu pratęsti šią seriją. Visąlaik fotografuoju tol, kol pasidaro gana. Šįkart tas „gana“ atėjo tik po daugiau nei dvidešimties metų.“

Ilga kelionė į JAV

J. Dovydėnas – tarpukario rašytojo Liudo Dovydėno (1906–2000) sūnus – gimė 1939 metais Kaune. Po Antrojo pasaulinio karo šeima pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus Dovydėnai praleido karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje, kur Jonas lankė mokyklą, kol 1949 metais persikėlė į JAV.

Porą metų jis tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, Browno universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, paskui mokėsi fotografijos. Jonas bendravo ir įgūdžių sėmėsi iš šio meno meistrų Harry Callahano ir Aarono Siskindo. Laisvai samdomas profesionalus fotografas dirbo žurnalams „The Times“, „National Geographic“, „Adventure“, „Chicago Magazine“ ir kitiems.

Pirmose kelionėse po Afganistaną fotografą, nešiną mechaniniu fotoaparatu, domino viskas: kariai, įvairaus amžiaus ir profesijų civiliai, keliautojai, vaikai mokyklose, gatvės turgūs. „Žmonės buvo kitokie nei europiečiai. Suprantama, jie turėjo savo kultūrą, gyvenimą. Buvo malonūs ir problemų nekilo. Tik, kai į Afganistaną vykau antrąkart, ilgai sėdėjome lėktuve. Kartu keliavusį kariuomenės generolą pasitiko kareivių paradas, muzikantai, korespondentai, susirinkę klausyti kalbų. Kol tęsėsi ceremonijos, mes viduje laukėme išsilaipinimo“, – dabar prisiminęs šyptelėjo J. Dovydėnas.

Portretai daug parodo

Vėlesnių kadrų dėmesio centre atsidūrė JAV kariai. JAV kariuomenė Afganistane buvo pasirengusi priimti fotografų, žurnalistų ir rašytojų. Pasiteiravę, kur šie nori eiti ar ką fotografuoti, ten palydėdavo atvykėlius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Laisvai vaikščiojau po Kabulo gatves. Kariuomenė turėjo ir daug vertėjų – rasdavo gimnazistų, pramokusių anglų kalbos, kiti afganistaniečiai akademinį išsilavinimą įgijo Amerikoje. Pagal kalbančiojo tarmę jie galėdavo nuspėti jo kilmę. Kaip, pavyzdžiui, tas vyras, sėdintis prie lango“, – į vieną fotografijų rodė J. Dovydėnas. Pastarasis vertėjas mokėsi Nebraskos universitete, du vyrai iki šiol palaiko ryšį.

Chronologine seka sudėtos fotografijos neišvengiamai byloja apie sociopolitinę šalies kaitą. Taip pat – fotografuojamųjų likimus. „Portretai parodo daug, tačiau daug ir neparodo. Ši moteris – sovietų desantininkė, 600 kartų iššokusi parašiutu. Paskui ji pasikeitė uniformą ir perėjo į Afganistano kariuomenę, tapo brigados generole. JAV armijoje toks laipsnis žymimas viena žvaigždute“, – toliau pasakojo fotografas.

Trylika kelionių į JAV, Lietuvą ir Afganistaną

Penktą „Neringoje“

Pirmąkart po ilgos pertraukos išeivis Lietuvoje apsilankė 1978 metais. „Gimtasis kraštas pakvietė mane susipažinti. Atvykusius išeivijos menininkus sutikdavo palydovas. Kasdien jis man paskambindavo: „Susitikime penktą „Neringoje“, pasikalbėsime“. Šimtas metų prabėgo!“ – prisiminė sostinėje viešintis J. Dovydėnas.

Jo kūrinių galima pamatyti Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Mineapolyje, fotografiją „Iron Worker“ – Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje. 1969 metais J. Dovydėnas užfiksavo darbininką, kelių šimtų metrų aukštyje statantį „John Hancock Center“ dangoraižį. Ši fotografija įkvėpė sudarytojus surinkti „Chicago: Classic Photographs“ albumą, kuris pernai išleistas JAV.

Lietuvoje personalinė Jono paroda paskutinįsyk surengta 2007 metais. Tada įsteigta ir L. Dovydėno literatūrinė premija, kurią teikia Rašytojų sąjunga. J. Dovydėnas skaito istorines knygas, ypač domisi Antrojo pasaulinio karo ir pokario istorija. „Kasmet skaitau tuos autorius, kurių darbai teikiami premijai, man patinka Marko Zingerio kūryba. Visiems laureatams vertėjo ją skirti“, – juos pagyrė ir šių metų laimėtoją paminėjo Jonas.

Teikti premijos jis vyksta į Rokiškį, L. Dovydėno gimtinę. „Jiems patinka pakelti šiokį tokį triukšmelį. Nors žmona norėtų, kad Lietuvoje daugiau būtume turistai“, – užsiminė pašnekovas.

Lėktuvą perėmė Jurgis Kairys

Jono parodoje apsilankė ir Jurgis Kairys. Pasirodo, lakūnas įsigijo fotomenininko sukonstruotą lėktuvą. „Viso ore praleidau 1400 valandų, – skaičiavo J. Dovydėnas. – Bet atėjo laikas atsisakyti lėktuvo – nebeturiu laiko ar energijos skraidyti tiek, kiek anksčiau. Kokius keturis kartus su žmona nuskridome į Kaliforniją. Dažnai skrisdavome į Čikagą. Ten vienas nusileidimo takas buvo prie pat ežero kranto. Penkios minutės taksi ir mudu – jau Čikagos centre.“

Mažą medinį lėktuvėlį pagal jau esamo pavyzdį Jonas konstravo ketverius metus. Dirbo savo garaže, jį išbandyti patikėjo pažįstamam lakūnui – profesionaliam lėktuvų testuotojui. Porą kartų pas Dovydėnus Amerikoje lankėsi ir J. Kairys, tuo lėktuvėliu Jonas ir Jurgis yra skridę kartu. Šis orlaivį ir perėmė – greitai jį pamatysime kylantį iš Vilniaus oro uosto.

Paroda „Vienuolika kelionių į Afganistaną“ Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kitų metų sausio 13 dienos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"