Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Tapytojo Martino Jankaus dedikacija rašytojui 

2019 vasario 4 d. 15:52
Tapytojas tvirtino visus
Antano Ramono kūrinius skaitęs daug kartų, - tapo tarsi kelrode žvaigžde.
Tapytojas tvirtino visus Antano Ramono kūrinius skaitęs daug kartų, - tapo tarsi kelrode žvaigžde.
Alinos Ožič nuotrauka

Vilniuje įsikūrusioje „The room“ galerijoje (Polocko g. 17) atidaryta Martino Jankaus tapybos paroda „Po lapkričio saule“. Savo tapybos kūriniais autorius tarsi atliepia Lietuvos prozininko ir eseisto Antano Ramono (1947– 1993) literatūrinius ieškojimus.

„Yra daug žmonių, kurie liudytų apie jį autentiškiau už mane, – tarp jų esama ir nemažai dailininkų. Kas lėmė A. Ramono kūrinių tapybiškumą? Rėmimasis jausmais, sunkiai nusakomu pojūčiu... Į klausimą atsako ir jo novelių pavadinimai. „Rugpjūčio šviesa“, „Lapkričio saulė“ ir daugelis kitų. Bet kai kalba suka dvasinių vertybių link, net ir šie sulyginimai tampa netikslingi“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos narys M. Jankus.

Į penktą dešimtį įkopęs tapytojas kilęs iš Kauno. 1988-aisiais baigė Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. 1992-aisiais baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1991 –ųjų dalyvauja parodose. Menininkas yra surengęs 16 personalinių parodų, dalyvavo virš 50 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Martino Jankaus paveikslas "Kauno marios ties Pažaisliu", 2014. / Alinos Ožič nuotrauka
Martino Jankaus paveikslas "Kauno marios ties Pažaisliu", 2014. / Alinos Ožič nuotrauka

Dedikacija rašytojui

Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-L. pastebėjo, kad M. Jankaus parodą ir šviesaus atminimo novelisto apsakymų rinktinę sieja ta pati „Lapkričio saulė“: „Visa tai galima būtų įvardinti net ne kaip pavadinimą, o kaip dedikaciją, dedikaciją seniai išėjusiam novelistui A. Ramonui. „Lapkričio saulė“ – taip pavadinta jo apsakymų rinktinė (1989, leidykla „Vaga“) ir vienas iš apsakymų.“

V. Brazauskaitė-L kėlė klausimą: kodėl Martinas Jankus dedikavo šią parodą Antanui Ramonui? Vienareikšmiško atsakymo neradusi ieškojo paaiškinimų. Esą M. Jankus savo kasdienybėje daugiausiai dėmesio skiria tapybai, bet ne mažiau ir literatūrai, kasdieniams skaitiniams. „Skaitymas, geros lektūros analizavimas jam tiesiog gyvybiškai svarbus poreikis, gal ir genetiškai persidavęs iš protėvių rašytojų bei mokytojų, perduotas senelio, rašytojo Viktoro Katiliaus (1910–1993). Dažnai taip esti, žinau, nes ir pati esu rašytojo dukra“, – svarstė ji.

„Ir aš mintimis klaidžioju po Vilniaus apylinkes, vedamas to sunkiai nusakomo jausmo, savo vaikystės vaizdiniais nubloškiamas į kaimą, kaip ir A. Ramonui, taip seniai prarastą. Tik noriu atsakyti į tai savo tapyba.“

Dailėtyrininkė M. Jankų įvertino, kaip vieną įdomesnių pašnekovų, su kuriuo galima aptarti lietuvių literatūros istoriją bei aktualijas.

Tapytojui A. Ramono kūryba artima savo refleksijomis, autorefleksijomis, žvilgsniu į kasdienę aplinką, užmiesčio, senamiesčio bei „giliosios“ Lietuvos peizažus. M. Jankus prisipažino vaikštinėjantis (tiesiogine ir kartu perkeltine prasmėmis) panašiomis, artimomis trajektorijomis. Tai ir Vilniaus senamiestis, Užupis, Bernardinų kapinės (A. Ramonas yra palaidotas šiose kapinėse), Naujoji Vilnia su Užtvankos gatve, Vilnelės vingiai ir pasienio Dubičių kaimas, kur geras peizažas ir keistoki vietiniai demarkaciniai kaimiečiai... Prisiminimuose iškyla vaizdiniai ir iš protėvių sodybos šalimais Šilutės, Pagėgių ir Marių. „Ir aš mintimis klaidžioju po Vilniaus apylinkes, vedamas to sunkiai nusakomo jausmo, savo vaikystės vaizdiniais nubloškiamas į kaimą, kaip ir A. Ramonui, taip seniai prarastą. Tik noriu atsakyti į tai savo tapyba“, – tikino tapytojas.

„Tik meno pasaulyje egzistuoja tokios nepaaiškinamos gijos, jungiančios mūsų širdis.“

Rado kelrodę žvaigždę

Kokia ta lapkričio saulė? Pasak dailėtyrininkės, – jinai gal taupi, skurdi, blykstelėjanti netikėtai, dar nenusipurčiusių paskutinių spalvotų lapų medžių lajose, metanti keistus ir dar keistesnius blikus, sukurianti aibę neįtikėtinų tapybinių šešėlių ir paūksmių spalvinių derinių, saulė iš saulės, atrodo, gana šiltos, pakintanti, atšąlanti, paverčianti vaizdą į niūrų, keistą, bet labai gyvą peizažą.

Kaip pastebėjo V. Brazauskaitė-L, prozininkas A. Ramonas labai gražiai aprašydavo ir dangų, debesis. Bet paveiksluose, dailėtyrinkės manymu, ne tik ta „lapkričio saulė“, – matomos ir kitokios jausenos ir nuotaikos.

Menininkas yra surengęs 16 personalinių parodų, dalyvavo virš 50 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. / Alinos Ožič nuotrauka
Menininkas yra surengęs 16 personalinių parodų, dalyvavo virš 50 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. / Alinos Ožič nuotrauka

1993-ieji, pasak M. Jankaus, buvo įsimintini: ką tik nuvilnijęs Sąjūdis, lėmęs idėjų sklaidą ir sujudinęs dideles kūrybines galias, tuo pačiu tai laikas, bylojantis artėjančią tuštumą ir nežinomybę pirmaisiais nepriklausomybės metais, laikas, daug kuo panašus į sustingusį paskendusį burlaivį jūros dugne. „Bent taip pasakytų A. Ramonas, talentingas rašytojas, tais metais užbaigęs savo kūrybinį kelią. Neapibrėžtumas, amžina benamystė, prarastų vertybių ilgesys – dažni jo prozos motyvai. Kaip ir nuošalės figūra, – jo įsitikinimu, toks ir turėjo būti kuriantis žmogus“, – analizavo dailininkas, prieš dvidešimt metų atradęs šį subtilų rašytoją.

Tapytojas tvirtino visus A. Ramono kūrinius skaitęs daug kartų. A. Ramonas tapo tarsi kelrode žvaigžde. „Tik meno pasaulyje egzistuoja tokios nepaaiškinamos gijos, jungiančios mūsų širdis“, – reziumavo M. Jankus.

Tapytojas 1997-aisiais yra pelnęs Lietuvos dailininkų sąjungos premiją „Už kūrybingą lietuvių tapybos tradicijų tąsą“, 1998-aisiais – apdovanotas Neringos miesto premija.

M. Jankaus kūrinių yra MO muziejuje, Loviisa modernaus meno muziejuje Suomijoje, Kaliningrado istorijos ir dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

„The room“ galerijoje (Polocko g. 17) M. Jankaus paroda“Po lapkričio saule“ vyks iki 2019 m. vasario 28 d.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika