Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Ta keista, žavinga ir ekscentriška ceremonija, vardu Europos kino apdovanojimai 

2018 gruodžio 17 d. 21:00
Armando Iannucci su apdovanojimu už geriausią metų komediją "Stalino mirtis".
Armando Iannucci su apdovanojimu už geriausią metų komediją "Stalino mirtis".
AFP/Scanpix nuotrauka

Kas galėjo pagalvoti, kad kolegei atsiuntus klausimyną, raginantį pasitikrinti žinias apie Europos kiną, atsidursiu gruodžio 15 dieną Sevilijoje, Andalūzijoje, vykusioje 31-ojoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje? Bet štai aš regiu save iš šalies, taip sau nebūdingai dėvinčią aukštakulnius, kartu su nedidele grupe kitų laimingųjų iš įvairių Europos kampelių bėgančią vieno gražiausio pasaulyje miesto senamiesčiu į operos rūmus „Teatro de la Maestranza“, kad būčiau tarp pirmųjų lenkiškojo triumfo liudininkų.

Vietos salėje buvo sužymėtos tik patiems pačiausiems žmonėms: Vokietijos kino legendai ir Europos kino akademijos vadovui Wimui Wendersui ir jo žmonai, fotografei Donatai Wenders, graikui režisieriui Costai-Gavrui; Lenkijos kino dievams Agnieszkai Holland ir Pawelui Pawlikowskiui, britų aktoriams Ralphui Fiennesui, Chiweteliui Ejioforui, Rupertui Everettui bei saujelei kitų šių metų nominantų ar anksčiau nusipelniusių Europos kinui. Visiems kitiems dėl vietos reikėjo pakovoti.

Su kitu kelionę už atsakymus į klausimyną laimėjusiu lietuviu spėjame užsiimti puikias vietas balkone, prie pat krašto, kad dar iki prasidedant ceremonijai galėtume akimis sekioti prie scenos vaikštinėjantį W. Wendersą. Nors režisierių per Sevilijoje praleistą savaitgalį teko matyti ne sykį, tačiau jo įspūdinga povyza ir vos jį išvydus mintyse besisukantys jo filmų vaizdai, tiesiog prikausto žvilgsnį.

Balsų įvairovė

Ceremonija prasidėjo su flamenko muzika ir šokiu, kuris buvo viena pagrindinių viso vakaro jungiamųjų gijų. Pirmoji ant scenos išėjusi Europos kino akademijos tarybos pirmininkė A. Holland pristatė kitą giją – žemyno įvairovę. „Europa nėra vienas balsas, bet balsų choras“, – teigė režisierė, pristatydama gausią ceremonijos vedėjų komandą: britų aktorę Amirą Casar („Vadink mane savo vardu“), vokietį Tomą Wlaschihą („Sostų karai“), rumunę Anamarią Marincą („4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“), rusą Ivaną Švedovą („Priešas už vartų“), Izraelio arabą Ashrafą Barhomą („Koriolanas“) bei charizmatiškąją ispanę Rossy de Palmą („Džiuljeta“).

Ši kalbų ir balsų įvairovė buvo ne tik šio renginio pagrindinis žavesys, bet ir šiokių tokių nesklandumų šaltinis. Dauguma vedėjų ir kitų ant scenos kopusių žmonių buvo priversti kalbėti jiems negimtąją anglų kalba, dėl ko neretai juokai ar net viso pasakymo esmė pasiklysdavo kažkur vertime. Per vieną tokią keisto humoro (?) kupiną akimirką kamera netikėtai atsigręžė į britą Ch. Ejioforą („12 vergovės metų“), kurio suglumęs veidas tarsi ir atskleidė tarp britų ir kontinentinės Europos šiuo metu didėjančią prarają.

Apdovanojimai

Neišvengiamas „Brexit“ šešėlis

Tačiau pirmas ant scenos užlipęs britų režisierius Armando Iannucci, atėjęs atsiimti apdovanojimo už filmą „Stalino mirtis“, kuris buvo pripažintas šių metų geriausia komedija, skubėjo pareikšti, jog myli Europą. Pasak režisieriaus, kuris priminė, jog yra tuo pačiu ir škotas, ir italas, jo filmas yra itin europietiškas: juk buvo nufilmuotas Anglijoje, finansuotas prancūzų, o jo postprodukcija daroma Belgijoje. „Tai tik parodo, kokia gera mintis šalims yra bendradarbiauti ir dirbti kartu su britais tam tikroje, pavadinkime ją Europos bendruomene, ne, Europos Sąjungoje. Viskas puikiai vyko, tad aš šią idėją parvešiu ir pristatysiu Jungtinei Karalystei“, – juokavo britas.

Europos susiskaldymo nepamiršo ir apdovanojimu už pasiekimus pasaulio kinui įvertintas britų aktorius Ralphas Fiennesas, kurį visi puikiai pažįsta už vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Anglas ligonis“, „Šindlerio sąrašas“, „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ bei daugelio kitų. Jis teigė, jog jam „be galo liūdna ir neramu“ stebėti diskusijas jo šalyje apie tai, koks „mūsų santykis su Europa“.

„Anglijoje – dabar tik susiskaldymo triukšmas“, – teigė aktorius. Tačiau jis pabrėžė, jog kinas suteikia vilties, nes džiaugsmingai priima „mūsų kalbų, kultūrų, papročių skirtumus ir mūsų bendrą žmogiškumą“.

„Aš tikiu, kad filmų kūrėjai yra vienytojai. Mūsų darbas iš prigimties yra atliekamas bendradarbiaujant, jis privalo toks būti, kad išliktų“, – teigė R. Fiennesas, kuris taip pat yra ir trijų filmų režisierius.

Pasak jo, dabar iš įvairių pusių metamas iššūkis galimybei „kvėpuoti laisvai“. Pasak aktoriaus, šis iššūkis kyla „ne tik iš populistų, bet ir lėto politinio korektiškumo spaudimo ir šliaužiančios socialinės žiniasklaidos manipuliacijos“.

Jis ir A. Iannucci buvo vieninteliai ant scenos apdovanojimų atsiimti užkopę britai, visa kita ceremonija buvo skirta kontinentinės Europos kino įvertinimui.

Kino grandai

Bene daugiausiai dėmesio, pagarbos ir meilės iš renginio vedėjų ir žiūrovų sulaukė ispanų aktorė Carmen Maura, kuri buvo įvertinta už viso gyvenimo pasiekimus. W. Wendersas jai kalbą sakė ispaniškai, primindamas, kad jie susitiko prieš 30 metų. „Tačiau dabar mūsų vaidmenys susikeitę: aš esu nervingas vyriškis, o tu – Europos kino deivė“, – neslėpdamas susižavėjimo kalbėjo režisierius.

Apdovanojimo atsiimti užlipusi aktorė sukėlė visą salę ant kojų ir iššaukė kelias minutes trukusias ovacijas. C. Maura negalėjo nuslėpti susijaudinimo ir atsiprašinėjo už veidu riedančias ašaras. Ji stengėsi kalbėti angliškai, bet ši kalba vis sprūdo iš jos ir jį sugrįždavo prie ispanų. O jai į ausį turbūt kas vis šnabždėjo, ragindamas kalbėti angliškai, nes iš jos lūpų vis pasigirsdavo: „Žinau, žinau, kad turiu šnekėti angliškai, bet aš nelabai gerai ją moku“. Ir ji vėl sugrįždavo prie savo gimtosios kalbos, taip sukeldama visos auditorijos juoką.

Susijaudinimo neslėpė veteranas graikų režisierius Costa-Gavras, kuris buvo įvertintas specialiu garbės apdovanojimu. Ant scenos jis pernelyg ilgai neužsibuvo, bet nepamiršo padėkoti savo žmonai, kuri „vis ir toliau manęs nepalieka“.

Lenkų triumfas

Daugiausiai ant scenos kopė lenkų režisierius Pawelas Pawlikowskis, kurio aistringą meilės istoriją 6-ojo dešimtmečio Lenkijoje pasakojantis filmas „Šaltasis karas“ susižėrė pagrindinius apdovanojimus. Jis buvo pripažintas geriausiu metu filmu, įvertintas už geriausią scenarijų ir geriausią montažą. Pats P. Pawlikowskis buvo įvertintas kaip geriausias metų režisierius, o pagrindinį moters vaidmenį atlikusi Joanna Kulig pripažinta geriausia metų aktore. Kadangi ji ceremonijoje negalėjo dalyvauti, nes laukiasi ir negali skraidyti, už ją apdovanojimą atsiėmė filmo režisierius.

Vis dėlto, geriausio aktoriaus apdovanojimą iš „Šaltojo karo“ žvaigždės Tomaszo Koto nugvelbė italas Marcello Fonte'as už vaidmenį dramoje „Dogman“.

O štai metų atradimu pripažintas Lukaso Dhonto debiutinis darbas „Mergina“, pasakojantis apie berniuko kūne įstrigusią Larą, kuri trokšta tapti baleto šokėja.

„Brexit“ nebuvo vienintelė politinė tema, kuri prasiveržė į kino apdovanojimus. Vienu metu žiūrovai buvo raginami eiti balsuoti per kitų metų gegužės mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus („Kai geri žmonės nebalsuoja, vyksta blogi dalykai“, – teigė vienas iš vedėjų), I. Švedovas vis kažką pajuokaudavo apie savo tėvynės „pagarbą“ žmogaus teisėms, o ant scenos sugrįžusi A. Holland visiems priminė apie Rusijoje kalinamą ukrainiečių režisierių Olegą Sencovą.

Po ceremonijos visi išskubėjo prie autobusų, nuvežusių į netoliese esantį kazino, kur alkoholis liejosi laisvai, bet nominantams buvo skirtas privatus kambarys, į kurį paprasti žmonės nebuvo įleidžiami. Ir nors vis dairiausi po kazino, gal išvysiu kur nors R. Fiennesą, jo niekur nebuvo nė padujų. Užtat prie tualeto teko garbė atsitrenkti į airių režisierių Jimą Sheridaną, bet tuo ir baigėsi mano susitikimas su kino legendomis. Nepaisant to, nei vakaras, nei savaitgalis Sevilijoje tikrai neprailgo.

EUROPOS KINO APDOVANOJIMŲ LAUREATAI

Geriausias Europos filmas:

„Šaltasis karas“, rež. Pawelas Pawlikowskis

„Riba“, rež. Ali Abbasis

„Dogman“, rež. Matteo Garrone'as

„Mergina“, rež. Lukasas Dhontas

„Laimingasis Ladzaras“, rež. Aliece Rorhwacher

Geriausia Europos komedija:

„C’est La Vie“ rež. Olivieris Nakache'as, Eric Toledano

„Diamantino“, rež. Gabrielis Abrantesas, Danielis Schmidtas

„Stalino mirtis“, rež. Armando Iannucci

Geriausias Europos režisierius:

Ali Abbasis, „Riba“

Pawelas Pawlikowskis, „Šaltasis karas“

Matteo Garrone'as, „Dogman“

Samuelas Maozas, „Fokstrotas“

Alice Rorhwacher, „Laimingasis Ladzaras“

Geriausia Europos aktorė:

Eva Melander, „Riba“

Joanna Kulig, „Šaltasis karas“

Marie Baumer, „3 dienos Kuberone“

Barbara Lennie, „Petra“

Alba Rorhwacher, „Laimingasis Ladzaras“

Halldora Geirhardsdottir, „Kariaujanti moteris“

Geriausias Europos aktorius:

Sverriras Gudnasonas, „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“

Tomaszas Kotas, „Šaltasis karas“

Marcello Fonte'as, „Dogman“

Victoras Polsteris, „Mergina“

Jakobas Cedergrenas, „Kaltė“

Rupertas Everettas, „Lamingasis princas“

Geriausias Europos scenarijus:

Ali Abbasis, Isabelle Eklof ir Johnas Ajvide'as Lindqvistas, „Riba“

Pawelas Pawlikowskis, „Šaltasis karas“

Matteo Garrone'as, Ugo Chitis ir Massimo Gaudioso, „Dogman“

Alice Rorhwacher, „Laimingasis Ladzaras“

Gustavas Moller, Emilis Nygaardas Albertsenas, „Kaltė“

Europos atradimas – FIPRESCI prizas:

„Mergina“

„Viena diena“

„Baugi mama“

„Kaltė“

„Tie, kuriems viskas gerai“

„Neliesk manęs“

Geriausias Europos dokumentinis filmas:

„Įkalinta moteris“

„Bergmanas: lemtingi metai“

„Apie tėvus ir sūnus“

„Tolimas šunų lojimas“

„Kitų tyla“

Publikos simpatijų prizas

„Vadink mane savo vardu“, rež. Luca Guadagnino

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"