Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Šventumo paženklinta kankinystė 

2017 birželio 23 d. 09:53
Beatifikacijos iškilmės mūsų šalyje vyks pirmą kartą istorijoje, o Teofilius Matulionis taps antru lietuviu, paskelbtu palaimintuoju.
Beatifikacijos iškilmės mūsų šalyje vyks pirmą kartą istorijoje, o Teofilius Matulionis taps antru lietuviu, paskelbtu palaimintuoju.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šį sekmadienį, birželio 25 dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, – istorinis įvykis – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės. Popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys palaimintuoju paskelbs žmogų, kuris, anot pažinusiųjų jo istoriją, gyveno liesdamas žemę, o jo šventumas nėra malonė.

Beatifikacijos iškilmės mūsų šalyje vyks pirmą kartą istorijoje, o T. Matulionis taps antru lietuviu, paskelbtu palaimintuoju.

Arkivyskupo beatifikacijos renginys Katedros aikštėje numatytas nuo 8 iki 18 valandos. Į jį atvyksiant laukiama nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. žmonių ne tik iš Lietuvos, bet iš kaimynių valstybių, kuriose tarnavo T. Matulionis: Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, taip pat iš Lenkijos, JAV.

Šv. Mišias koncelebruos beveik 50 vyskupų ir kardinolų, keli šimtai kunigų iš mūsų šalies bei užsienio. Į Vilnių atvyks užsienio valstybių kariuomenių kapelionai, mat 1940 metais T. Matulionis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas. Vadovauti beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amato SDB.

Kaip vyks beatifikacijos iškilmės?

Arkivyskupo T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju aktas bus įpintas į šv. Mišias, kurioms vadovaus A. Amato. Jos vyks lotynų kalba, dalyviai gaus knygeles su tekstų vertimais.

Per beatifikacijos šv. Mišias sugiedojus maldavimus „Kyrie eleison“, kuriais prašoma Dievo gailestingumo, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas itališkai kreipsis į kardinolą A. Amato. Šiuo kreipiniu jis per kardinolą prašys Šventąjį Tėvą, kad į palaimintųjų gretas įrašytų garbingąjį Dievo tarną T. Matulionį. Tuomet jo beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Mindaugas Sabonis pristatys arkivyskupo biografiją.

Kardinolas A. Amato perskaitys popiežiaus apaštalinį laišką, kuriuo T. Matulionis skelbiamas palaimintuoju. Pontifiko Pranciškaus laiškas yra oficialus dokumentas, o ši iš pirmo žvilgsnio kukli procedūra – tai visuotinės Bažnyčios dovana dalinei Bažnyčiai (tam tikroje šalyje ar teritorijoje).

Apaštalinio laiško perskaitymas yra beatifikacijos kulminacija. Nuo to momento Dievo tarnas jau vadinamas palaimintuoju, o jo palaikai yra gerbiami kaip relikvijos.

Paskui bus atidengtas palaimintojo T. Matulionio kanoninis paveikslas ir į Katedros aikštę prie altoriaus atneštas sarkofagas su palaimintojo relikvijomis. Jos bus pagerbiamos smilkalais skambant giesmei ir Katedros varpams. Bus giedamas Garbės himnas, įprasta iškilmingų šv. Mišių dalis, ir toliau jos tęsiamos.

Gintaras Grušas: "Teofilius Matulionis tampa užtarėju mums, mūsų tautai ir yra visų mūsų kankinių, tremtinių vėliavnešys.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos
Gintaras Grušas: "Teofilius Matulionis tampa užtarėju mums, mūsų tautai ir yra visų mūsų kankinių, tremtinių vėliavnešys.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kankinių ir tremtinių vėliavnešys

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo teigimu, T. Matulionio beatifikacija – tarptautinė šventė, žyminti ne tik paties dvasininko, bet ir Lietuvos istorijos pripažinimą. „Turime nemažai kankinių. T. Matulionio bylos pripažinimas, kad jis yra palaimintasis, iškelia ir visą skaudžią praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją į pasaulinį lygmenį“, – pabrėžė Bažnyčios hierarchas.

G. Grušas priminė, kad T. Matulionis ragino žmones melstis šv. Kazimierui, nes jis, kaip mūsų tautietis, mus labiau supras ir užtars. „Tie žodžiai dabar atsisuka į T. Matulionį, kuris, paskelbtas palaimintuoju, tampa mūsų maldų objektu. Kreipkimės į jį užtarimo. Tas, kuris visa tai išgyveno, mus labiau supranta. Dabartinė geopolitinė padėtis kelia nerimą visai kaip ir ankstyvesnieji metai, o jis tą viską sugebėjo ramiai priimti pasitikėdamas Dievo atvaizda. Jis tampa užtarėju mums, mūsų tautai ir yra visų mūsų kankinių, tremtinių vėliavnešys“, – kalbėjo jis.

Šį savaitgalį Vilniuje vyks ir Lietuvos jaunimo dienos. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis sakė, kad šio renginio tema „Tiesa padarys jus laisvus“ labai siejasi su T. Matulionio gyvenimo istorija, jo meile tiesai ir širdies laisve.

Gyvybės arkivyskupas

T. Matulionio šventumo byla remiasi kankinystės pagrindu. Ji pradėta prieš 27 metus, bet 1996-aisiais Vatikanas nepriėmė parengtų dokumentų ir nurodė tęsti informacijos rinkimą. Byla į Romą vėl nukeliavo 2008-aisiais, o praėjusių metų gruodį popiežius Pranciškus pritarė kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama T. Matulionio kankinystė.

Kunigas M. Sabonis pažymėjo, kad šis dvasininkas – gyvybės arkivyskupas. Savo laiškuose jis paliesdavo tokias temas kaip abortas, šeimos profanavimas, alkoholizmas. „Kodėl jis yra gyvybės arkivyskupas? Visų pirma todėl, kad kviečia saugoti gyvybę nuo pat užsimezgimo, šeimą, kurioje auga, bręsta gyvybė, saugoti gyvybę nuo to, kas ją žaloja, – žalingų įpročių, alkoholizmo. Žiūrėdamas į jo biografiją manyčiau, kad T. Matulionis yra geras sveiko ir blaivaus šventumo apibrėžimo pavyzdys“, – aiškino jis.

M. Sabonis pabrėžė, jog T. Matulionis – tyliosios, sovietmečiu nutildytos, užgniaužtos Bažnyčios simbolis. „Jis buvo vienintelis vyskupas, su kuriuo slapta komunikuodavo Lietuvių kolegijos rektorius. Iš T. Matulionio gautos žinutės, informacija buvo pateikiama Vatikanui. Vatikanas tik su Teofiliumi derino, tik jį informuodavo apie svarbesnius įvykius. Taigi jis buvo pats svarbiausias žmogus Lietuvoje. Jis vienintelis iš visų vyskupų pergyveno tremtį ir kalėjimus. Žmogus, kurio raštai protestai į neviltį varydavo saugumo funkcionierius“, – pasakojo kunigas.

T. Matulionis buvo žmogiškas, tačiau įtiko toli gražu ne visiems aplinkiniams. Yra išlikusių duomenų apie skundus, kuriuose teigiama, kad pas jį bažnyčioje kiauras stogas, jog puošdamas Velykoms Kristaus kapą jis naudoja per daug dekoracijų, kalėdodamas paveiksliukus su užrašais lietuvių kalba dalija ir nekalbantiesiems lietuviškai. Esama liudijimų, kad per vieną renginį dvasininkas net buvo apspjautas.

M. Sabonis pasakojo istoriją iš tarpukario, kai iš SSRS kalėjimo į Lietuvą grįžęs T. Matulionis bandė integruotis į Bažnyčios hierarchiją. „Regis, jam tai nelabai sekėsi. Pavyzdžiui, yra išlikęs nuncijaus raštas, kuriame jis išvardija visus galimus koadjutorius (vyskupo arba kito aukšto dvasininko padėjėjas – aut.) į Kauno arkivyskupiją. Jame nuncijus pažymi, kad T. Matulionio negalima siūlyti į koadjutoriaus, užimsiančio vietą po arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko, pareigas, nes jam trūksta inteligencijos ir energijos, – sakė kunigas. – Akivaizdu, kad T. Matulionis gyveno liesdamas žemę, jo šventumas nėra paranormalūs reiškiniai, kažkokia malonė, kuriai gauti nereikia stengtis ir nuoširdžiai atsiverti Dievui. T. Matulionis, kaip ir kiekvienas iš mūsų, klausė savęs: ką aš darau? Koks teisingas kelias? Džiugu, kad šiandien jis gali būti pavyzdys mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga, nebijoti rinktis kelio, kuris, akivaizdu, yra sudėtingesnis, kuriame reikės kentėti. Kaip pasakojo jo giminaičiai, dar artėjant antrajai sovietų okupacijos bangai T. Matulionis užsisakė šiltą šimtasiūlę, vadinamąją fufaikę, šiltus batus, nes buvo apsisprendęs likti Lietuvoje ir žinojo, kas jo laukia.“

Mindaugas Sabonis: "Džiugu, kad šiandien jis gali būti pavyzdys mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga."
Mindaugas Sabonis: "Džiugu, kad šiandien jis gali būti pavyzdys mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga."

Perėjo lagerių žiaurumus

Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė dr. Roma Zajančkauskienė, parašiusi disertaciją apie T. Matulionio kankinystės kelią, pasakojo, kad beveik visą tarnystės Dievui laikotarpį – bemaž 50 metų – dvasininkas buvo akylai stebimas saugumo struktūrų. Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje dirbęs arkivyskupas sektas, persekiotas, ilgus metus kalintas. „Būtent čia ir slypi atsakymas, kodėl jis yra mažai pažįstamas mūsų šalyje. Jis labiau buvo pažįstamas laisvojo pasaulio žmonėms, užsienio lietuviams, kurie sovietmečiu publikavo knygas. Užsienyje buvo vykdoma informacijos apie T. Matulionį sklaida“, – sakė muziejininkė.

R. Zajančkauskienės teigimu, T. Matulionis buvo vyskupas-kovotojas, nesitaikstęs su sovietine santvarka, aktyviai gynęs Katalikų Bažnyčios poziciją, tikinčiųjų teisę išpažinti savo tikėjimą. Po revoliucijos Rusijoje, kur darbavosi kunigas, Bažnyčios gyvenimas buvo nuožmiai slopinamas, todėl tikėjimo gynimas tapo jo, kaip tikinčiųjų bendruomenės lyderio, rūpesčiu ir kartu kankinystės priežastimi. Sankt Peterburgo valstybiniame archyve yra išlikę 1922 metais T. Matulionio ranka rašyti pareiškimai miesto vykdomajai valdžiai, protestuojant prieš tikinčiųjų varžymus išpažinti tikėjimą: klebono nušalinimą nuo bažnyčios administratoriaus pareigų, bažnytinio turto nusavinimo reikalavimą, draudimą rengti vaikus sakramentams, pareigūnų įsiveržimą į bažnyčią liturgijos metu, pamokslų cenzūravimą.

„Žinant, kas vyko Rusijoje po revoliucijos, tą bolševikinį terorą ir Bažnyčios naikinimą, tampa aišku, kad kitaip ir būti negalėjo. Dvasininkas buvo įkalintas ir kalėjo pačiuose baisiausiuose Rusijos kalėjimuose. Pavyzdžiui, Solovkų salų konclageryje, kurį bolševikai įkūrė stačiatikių vienuolyne, pavertę jį kalėjimu. 1946 metais jis buvo ištremtas iš sovietinės Lietuvos ir kalintas Oršos, Vladimiro griežtojo režimo kalėjimuose“, – pasakojo muziejininkė.

Nepaisant represijų, kalėjimų žiaurumų, T. Matulionis išliko ištikimas kunigo pašaukimui. Kalėjimuose jis vykdė sielovadą ir buvo papildomai už tai teisiamas. Pavyzdžiui, 1932 metais Solovkų lagerio vadovybė pradėjo teisminį procesą prieš 34 kunigus, taip pat – ir lietuvį vyskupą.

Gyvenimu liudijo tikėjimą

Tragiška yra ir T. Matulionio mirties istorija. Anot R. Zajančkauskienės, žinoma, kad kelios dienos prieš arkivyskupo mirtį 1962 metų rugpjūtį jo namuose vyko krata, kurioje dalyvavo ir dvasininkui visiškai nepažįstama medicinos sesuo, suleidusi jam neaiškią injekciją. Arkivyskupo beatifikacijos bylos liudininkai minėjo, kad 89 metų sulaukęs dvasininkas buvo dar ir sumuštas.

Po šio sovietinių saugumiečių apsilankymo T. Matulioniui smarkiai pablogėjo sveikata. Praėjus trims dienoms jis mirė.

R. Zajančkauskienė priminė istorikų hipotezę, kodėl galėjo būti susidorota su arkivyskupu. Manoma, kad tai padaryta siekiant neišleisti šio kovotojo į Antrąjį Vatikano suvažiavimą, vykusį po kelių mėnesių. „Žinant sovietinės valstybės susidorojimų su priešininkais istoriją, T. Matulionio mirtis tampa kaip ir aiški“, – pažymėjo teologė.

R. Zajančkauskienė sakė, kad T. Matulionis palaimintuoju skelbiamas, nes yra tikras tikėjimo kankinys. Jo kunigiškoji savimonė – negalvoti apie save, palankesnę ar saugesnę pastoracijai aplinką, bet rūpintis tikinčiaisiais laisvės sąlygomis ir kalinimo vietose – darė arkivyskupą bebaimį ir ryžtingą tikėjimo liudytoją. Beribė ištikimybė pašaukimui, pasak muziejininkės, yra puikiausias jo degančios meilės Viešpačiui atspindys. Tai akivaizdu iš vieno laiško bičiuliui iš Mordovijos įkalinimo. 1955 metais vyskupas T. Matulionis rašė, kad jo vienintelis spindulys gyvenime yra šv. Mišių auka, brevijoriaus ir šv. Rožinio malda.

„Visu savo gyvenimu paliudyti tikėjimą nebijant mirties, neieškoti patogaus gyvenimo, skelbti tiesą, kai žinai, jog tau už tai gresia bausmė, kankinimai ir kalėjimas... Tiek daug drąsos gali turėti herojiška asmenybė, šventas žmogus. Toks arkivyskupas T. Matulionis ir buvo. Vyskupas Teofilius grįžo į savo parapiją Leningrade 1925 metais, kai kiti tuo metu vyko į nepriklausomą ir savarankišką tėvynę. Arba 1933 metais, Lietuvos ir Rusijos pasikeitimo politiniais kaliniais metu, Lietuvos atstovui jis pareiškė pasiliekąs Sovietinėje Rusijoje. Arkivyskupo Teofiliaus gyvenimas liudija tiesoje ir tamprioje vienybėje su Dievu esančio žmogaus drąsą, jėgą ir stiprybę“, – pabrėžė R. Zajančkauskienė.

Malonės T. Matulioniui užtariant

Žmonių liudijimuose apie malones, gautas per T. Matulionio užtarimą, dažniausiai minima pagalba apsisprendžiant dėl gyvybės, pagalba išsaugant šeimą, vaduojantis iš priklausomybių.

Vienos jaunos šeimos liudijimą galima prilyginti stebuklui. Jų mažo vaikelio išgijimas net visko mačiusiems gydytojams buvo sunkiai paaiškinamas.

Ar gali T. Matulionis tapti šventuoju? Pasak Lietuvos katalikų Bažnyčios atstovų, arkivyskupo kanonizacijai reikės specialistų patvirtinto stebuklo, t. y. antgamtinio įvykio, kurio moksliškai paaiškinti negalėtų net visko matę specialistai. „Stebuklo tikrai sulauksime, jei arkivyskupą T. Matulionį prisiminsime ir po birželio 25 dienos beatifikacijos, jei melsimės, prašysime jo užtarimo“, – tikino jie.

Vieninteliai šventasis ir palaimintasis

Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovų teigimu, nors Lietuvos Bažnyčios istorijoje būta daugybės švento gyvenimo vyrų ir moterų, iki šiol teturime vieną Visuotinės Bažnyčios oficialiai patvirtintą šventąjį globėją – karalaitį Kazimierą. Taip pat turime palaimintąjį Jurgį Matulaitį, beatifikuotą prieš 30 metų Romoje.

Jo byla buvo nagrinėjama vadinamuoju dorybių pagrindu. Pagal dabar galiojančias normas, dorybiniu pagrindu šventumui paskelbti reikalingi du patvirtinti stebuklai. „Šioje „šventojoje aritmetikoje“ palaimintajam J. Matulaičiui trūksta vieno stebuklo. Kada jis bus, sunku pasakyti. Paprastai šventieji stebuklų nedaro, kai jų neprašome“, – pažymi Bažnyčios atstovai.

Šiuo metu Lietuvos vyskupijose yra pradėtos devynios beatifikacijos bylos. Visų jų tyrimo etapas diecezinis (jos nagrinėjamos vyskupijos lygmeniu) ir Romos dar nepasiekė. Beatifikacijos bylos pradėtos arkivyskyskupui Mečislovui Reiniui, vyskupui Vincentui Borisevičiui, Adelei Dirsytei, Elenai Spirgevičiūtei, kunigams Ignacui Štachui, Alfonsui Lipniūnui ir Pranciškui Budriui, taip pat – Barborai Žagarietei, seseriai Marijai Rusteikaitei.

Kad jie būtų paskelbti palaimintaisiais, svarbu, jog kandidatai į šventumą būtų „gyvi“ tarp tikinčiųjų. Jeigu jais bus domimasi, jei iš jų bus mokomasi ir jiems meldžiamasi, tada anksčiau ar vėliau jie bus paskelbti palaimintaisiais. „Kalbant apie šventųjų skelbimą Bažnyčioje, svarbu pabrėžti, kad čia juridinių procesų ir formalumų rūbu yra aprengta tiesos, teisingumo paieška. Tokiose bylose svarbu surinkti visą įmanomą medžiagą, tiek tiesiogiai su kandidatu susijusią, tiek netiesioginę, nepraleisti nė menkiausios detalės ir viską kuo nuodugniau išanalizuoti. Sunku pasakyti, kas šiose beatifikavimo „lenktynėse“ turi daugiausia šansų. Paprastai pradėjus tvarkyti tokio pobūdžio bylas, iškyla daug nenumatytų uždavinių ir iššūkių: atsiranda naujų liudininkų, nuorodų į šaltinius, vertingų istorinių publikacijų“, – aiškino Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovai.

Jie nurodė, kad šiuo metu Lietuvos vyskupijos turi po kelis kunigus, Vatikane baigusius postulatorių kursus, todėl, jei tik tikintiesiems reikės, bus kam nagrinėti tokias bylas.

Palaimintasis Teofilius Matulionis

T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d.

1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje, o nuo 1910 m. – Petrapilyje.

1923 m. kunigas T. Matulionis suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. 1929 m. grįžo iš kalėjimo. Paskirtas Mogiliavo arkivyskupo augziliaru ir vasario 9 d. slapta konsekruotas vyskupu. Tų pačių metų rudenį vėl suimtas ir išsiųstas į koncentracijos lagerį Solovkų salose.

1933 m. vyskupas T. Matulionis, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, perduotas Lietuvai. Nuo 1936 m. rudens gyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. 1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl suimtas ir išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau į Mordoviją.

1956 m. grįžo į Lietuvą. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone. Netrukus buvo priverstas palikti savo vyskupijos teritoriją ir apgyveno Šeduvoje.

1962 m. už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime.

1962 m. rugpjūčio 17 d. bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 20-ąją, arkivyskupas mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje.

1989 m. įteiktas prašymas pradėti skelbimo palaimintuoju procesą. Vyskupijos lygmeniu vykdytas tyrimas 2008 m. buvo baigtas ir byla perduota toliau nagrinėti Šventųjų skelbimo kongregacijai Romoje.

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelo Amato ir pritarė kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama Kaišiadorių vyskupo arkivyskyskupo T. Matulionio kankinystė.

Beatifikacija ir kanonizacija

Beatifikacijos, skelbimo palaimintuoju, proceso istorija labai ilga ir turtinga. Terminas „beato“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „palaimintasis“. Šis procesas paprastai vyksta ne vienus metus, nes reikia surinkti daug medžiagos.

Vyskupijoje, kurioje Dievo tarnas mirė, ne vienus metus kruopščiai kaupiama informacija apie šį asmenį tikintis, kad jis galėtų būti paskelbtas palaimintuoju. Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacija išnagrinėja šią bylą ir patvirtina Dievo tarno šventumą ar kankinystę. Bylą ir jos išvadas pristato popiežiui. Popiežius pasirašo dekretą, kuriuo pritaria asmens šventumui ar kankinystei ir taip atveria kelią skelbti tą asmenį palaimintuoju.

Beatifikacijos aktas – tai iškilmingas popiežiaus dekreto (litterae apostolicae) paskelbimas, kuriuo garbingajam suteikiamas palaimintojo titulas ir dalinėje Bažnyčioje (tam tikroje šalyje ar teritorijoje) leidžiama jį gerbti viešu, palaimintiesiems skirtu, kultu. Dėl to skelbimas palaimintuoju dažniausiai vyksta būtent dalinėje Bažnyčioje.

Per beatifikacijos iškilmes popiežiaus dekretą perskaito Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Palaimintasis – titulas, leidžiantis tam tikroje šalyje ar teritorijoje garbingąjį gerbti viešu kultu.

Tuo metu šventojo titulas leidžia visuotinėje Bažnyčioje palaimintąjį gerbti viešu kultu. Kanonizacija – skelbimas šventuoju Visuotinėje Bažnyčioje. Dažniausiai tai būna beatifikacijos procesą praėjęs palaimintasis, kurio gyvenimas, stebuklų tikrumas ir kiti aspektai vėl yra atidžiai tiriami. Asmuo įprastai skelbiamas šventuoju ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po jo mirties.

Kanonizacijos procesas yra labai panašus į beatifikaciją – stebuklui pristatyti vyskupijoje turi būti įsteigtas specialus tribunolas, suburiama nešališka (labai dažnai netikinčių ar nekrikščionių) ekspertų komisija. Jei kalbama apie pagijimą – būtina apklausti šeimos narius ir gydžiusius medikus. Medžiagai pasiekus Romą, ten darbą pradeda postulatorius ir kartu su relatoriumi Šventųjų kongregacijos ekspertams pristato stebuklo faktą ir jo įrodymus Positio super miro. Nuo XII a. kanonizacijos aktu popiežius duoda sutikimą naujo šventojo viešam kultui. Nuo XV a. kanonizacijos aktas atliekamas Romos Šv. Petro bazilikoje.

Renginio dalyviams aktuali informacija

Policijos pareigūnai informuoja, kad per T. Matulionio beatifikacijos iškilmes renginio prieigose bus tikrinami asmenys ir jų turimi daiktai. Todėl siūloma nesinešti jokių nereikalingų daiktų, didelių rankinių, kuprinių, krepšių.

Taip pat pareigūnai įspėja, kad birželio 25 dieną Vilniaus centre bus ribojamas automobilių eismas ir jų statymas. „Policija yra pasirengusi užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą ir kreipiasi į vilniečius bei sostinės svečius prašydama supratimo ir geranoriško bendradarbiavimo“, – rašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.

Sekmadienį nuo 6 iki 19 val. bus draudžiamas eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Žygimantų, Arsenalo ir T. Kosciuškos gatvėse, Gedimino prospekte, Tilto gatvėje.

Tądien nuo 8 iki 12 val. bus draudžiamas eismas Upės gatvės atkarpoje nuo viešbučio „Radisson Blue Hotel Lietuva“ iki G. Baravyko gatvės.

Į renginį atvykstantiems svečiams bus rezervuotos automobilių aikštelės. Autobusai galėsi parkuotis Tymo kvartale, A. Goštauto gatvėje, lengvieji automobiliai – prie „Siemens“ arenos.

Atvykstantiems renginio dalyviams, miesto svečiams ir gyventojams policija rekomenduoja į Vilniaus centrą vykti tik visuomeniniu transportu. Atvykus savo transportu, palikti jį kuo toliau nuo Katedros aikštės ir į renginio vietą ateiti pėsčiomis.

Prieš renginį ir renginio metu link renginio vietos visiškai uždraudus transporto eismą, gali kilti didelės transporto spūstys, todėl ketinantys vykti į Vilniaus oro uostą, autobusų ar traukinių stotis turi planuoti ir įvertinti vykimo laiką.

Iškilmių programa

Birželio 24–25 d. – budėjimas Vilniaus Katedroje per naktį.

Birželio 25 d. 10 val. – atidaromas įėjimas į sektorius katedroje.

Birželio 25 d. 12 val. – renginio pradžia.

Birželio 25 d. 14 val. – iškilmingos Šv. Mišios.

Birželio 25 d. 23 val. – asmeninė malda prašant malonių.

Kai kuriose parapijose nebus šv. Mišių

Vykstant T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmėms sekmadienį dalyje šalies parapijų nevyks šv. Mišios.

Vilniaus arkivyskupijoje sekmadienį rytinės mišios rengiamos ne vėliau kaip 9 val., o po pietų – ne anksčiau 17 val., kad tikintieji ir dvasininkai galėtų dalyvauti ceremonijoje. Negalitys to padaryti dėl sveikatos ar kitų priežasčių, kviečiami stebėti iškilmių transliaciją per LRT televiziją.

Kauno arkivyskupijos kurijoje atskiro potvarkio dėl to nėra, kunigai parapijose patys sprendžia, kaip sekmadienį vyks šv. Mišios.

„Yra atkreiptas kunigų dėmesys, kad gražu dalyvauti su tikinčiaisiais beatifikacijos iškilmėse, ir kiekviena vyskupija nustatė būdą, kuriuo dėmesį atkreips ir paragins kunigus dalyvauti. Kai kurios vyskupijos įvardijo dekretus, priklausomai nuo vyskupijos atstumo iki Vilniaus, iškilmių vietos, ordinarai sprendė patys, kokiu būdu geriausia atkreipti kunigų dėmesį į dalyvavimo svarbą, drauge su tikinčiaisiais“, – sakė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika