Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Sergejus Krylovas: esu ant bangos keteros 

2018 lapkričio 20 d. 13:45
Sergejus Krylovas
Sergejus Krylovas
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

„Kaip muzikas meldžiuosi atlikimo meistrystei. Jos reikalauju ir iš orkestro“, – „Lietuvos žinioms“ sakė smuikininkas Sergejus Krylovas. Gruodį sueis lygiai dešimt metų, kai jis tapo naujuoju Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.

Po šviesaus atminimo dirigento Sauliaus Sondeckio atleidimo iš pareigų 2004-aisiais Lietuvos kamerinis orkestras ilgai neturėjo nuolatinio vadovo, užsienyje gastroliavo retai, leidosi tik į abejotinos svarbos renginius, neturėjo aiškios repertuaro ir gastrolių politikos.

Pamažu orkestro reikalai ėmė taisytis, kai 2008 metų gruodį naujuoju jo lyderiu tapo S. Krylovas. Kolektyvas atsinaujino, pastaraisiais metais tapo Lietuvos muzikinės kultūros ambasadoriumi – ir Vakaruose, ir Rytuose.

Dabar LKO koncertuoja ir nuolat sugrįžta į garsius festivalius Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Neseniai LKO debiutavo Kinijoje, kitais metais rengiasi gastrolių į Rusiją. Atmetus politinius niuansus – tai svarbus sugrįžimas.

Šešerius metus Lietuvoje reziduojantis smuikininkas Sergejus Krylovas – netiesioginis „Lietuvos žinių“ svečias. Netiesioginis, nes ir vėl keliauja, pasiekiamas tik telefonu.

Pasaulinio masto orkestras

– Esate ne tik orkestro, lietuvių kompozitorių, bet apskritai Lietuvos kūrybinių galių propaguotojas užsienyje. Kol pradėjote vadovauti LKO, kolektyvas į gastroles leisdavosi vos kartą per metus. Kur slypi paslaptis, kad dabar jis taip sėkmingai keliauja, yra toks geidžiamas užsienyje?

– Tai ilgas procesas. Ištisas viso kolektyvo ir atskirų jo narių gyvenimo procesas. Žodis „užsienis“ savaime nieko nesako. Galima klausti, kur jie keliavo, kokie tai buvo festivaliai, jų prestižas, reikšmė?

Kompaktinį diską dabar gali įrašyti bet kas, tačiau išleisti jį „Deutsche Grammophon“ kompanijoje pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Manau, mūsų plokštelė prieš porą metų tapo tikru Lietuvos kultūros įvykiu. Nieko panašaus anksčiau nebuvo atsitikę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

O dabar – Paryžius, Budapeštas, Sionas, Kremona... Ilgų dešimtmečių pastangos, kolektyvo meistriškumo ir repertuaro kokybės kėlimas davė vaisių. Manau, tai vienas geriausių kamerinių orkestrų pasauliniu mastu.

Po daugybės metų jis grįžta į Maskvą, koncertuos Maskvos valstybinėje akademinėje filharmonijoje. Galėjo grįžti ir anksčiau, tačiau – kur, kokiomis aplinkybėmis? Į neaiškią vietą, apie kurią niekas nesužinos, ar į Maskvos filharmoniją, kur ant istorinės Piotro Čaikovskio salės pastato kabės orkestro nuotrauka?

Lietuvos kamerinį orkestrą jo vadovas Sergejus Krylovas laiko pasaulinio lygio kolektyvu.
Lietuvos kamerinį orkestrą jo vadovas Sergejus Krylovas laiko pasaulinio lygio kolektyvu.

Tad dabar LKO keliauja ne bet kur, o į apdairiai pasirinktus festivalius. Esame gerai išpopuliarintas kolektyvas.

Atkreipsiu dėmesį į dar vieną svarbų niuansą. Vakarų orkestrai naudojasi didelių kompanijų, tarkime, „Rolex“ parama. Tokie rėmėjai atveria jiems visus kelius, viešbučius ir koncertų sales. Mes tokios paramos kol kas neturime. Bet ieškome. Noriu pasakyti, kad net turėdamas gerokai mažesnį biudžetą LKO sugeba įveikti milžinišką konkurenciją. Nes jo meistriškumas nepaprastai didelis.

– Šviesaus atminimo dirigentas S. Sondeckis kartodavo: „Orkestro impresarijus, gerai pasistengęs, gali suderėti koncertą ir pačioje garsiausioje pasaulio salėje. Tačiau svarbiausia, ar po to pasirodymo tave dar sykį į ją pakvies...“

– Aukso žodžiai, visiškai pritariu. Labai sunku patekti pirmąjį kartą, tačiau kur kas svarbiau atvažiuoti antrąjį. Ir štai LKO vis grįžta į Sioną, Paryžių, Budapeštą.

Norėtų būti Lietuvos pasiuntinys

– O kuris Europos festivalis laikomas labiausia prestižiniu kameriniam orkestrui? Į kurį dar nepatekote, tačiau labai norėtumėte.

– Labai norėčiau jums atsakyti. Bet negaliu. Festivalių daug, o mūsų orkestras puikus. Manau, bet kuriam festivaliui bus malonu pasikviesti mus į svečius. Šiuo reikalu labai intensyviai dirbame.

Orkestro parengtis nepaprastai gera, esu labai patenkintas bendro darbo dešimtmečiu. Kremonoje man priklijavo etiketę, esą esu to miesto ambasadorius pasaulyje. O aš norėčiau pabrėžti ir darbais įrodyti, kad taip pat esu ir Vilniaus, Lietuvos pasiuntinys.

– Kokių permainų orkestre būta per tuos dešimt metų? Kartų kaita vyko?

– Turėkite omenyje, kad tai valstybinis kolektyvas, jis priklauso Nacionalinei filharmonijai. O ne privačiam fondui, kur viską sprendžia prezidentas.

Orkestro sudėtis keičiasi labai nežymiai, visi muzikantai dirba pagal sutartis. Nauji nariai renkami konkurso keliu.

Retorinis Krylovo klausimas

– Kuri kryptis orkestrui svarbesnė – Vakarai ar Rusija?

– Negalima taip gretinti. Lyg klaustumėte, kas geriau – dykuma ar jūra. Svarbi ir Rusija, klasikinės muzikos požiūriu ji pasaulyje užima itin svarbią vietą. Be abejo, svarbi ir Europa.

– Ar kas nors Vakaruose dar sieja LKO su prof. S. Sondeckio vardu?

– Vieni sieja, kiti jau nebe. Tai kartų klausimas, viskas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Suprantama, S. Sondeckis šitiek dešimtmečių atidavė šiam orkestrui, sukūrė jį. S. Sondeckio, nuostabaus mano muzikos draugo, atminimas niekada neišblės. Po 2000-ųjų su juo esame koncertavę Austrijoje, Italijoje. Tad iš esmės S. Sondeckį pažinojau nuo savo vaikystės.

– Žinau, kad politikos vengiate. Tačiau turiu paklausti, kaip jus pasitinka Rusija, kai ten nuvažiuojate su lietuvišku kolektyvu?

– Rusijoje jokio diskomforto kol kas nepajutau. Pykčiu Lietuvai žmonės ten tikrai nedega. Lietuvos dirigentai gana dažnai lankosi Rusijoje. Tarkime, Gintaras Rinkevičius ilgus metus dirbo Novosibirsko orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dažnai pasirodo su orkestrais, taip pat koncertuoja su pianistu Denisu Macujevu. Priminsiu, kas šis yra Rusijos prezidento patarėjas kultūros klausimais. Negirdėjau, kad Rusijoje kas nors būtų pasakęs blogą žodį apie G. Rinkevičių. Ar nustotų jį kviesti vien dėl to, kad jis – lietuvis.

Smuiko meistras Sergejus Krylovas jau dešimtmetį vadovauja Lietuvos kameriniam orkestrui.
Smuiko meistras Sergejus Krylovas jau dešimtmetį vadovauja Lietuvos kameriniam orkestrui.

Antra, jei Rusijos valdžia kultūros srityje rengtų kokias nors atakas prieš Lietuvą, LKO jokia kaina negalėtų pasirodyti Maskvos filharmonijoje.

Užduosiu retorinį klausimą: Maskva turi bent penkis pasaulinio masto kamerinius orkestrus – tad kam jai LKO? Atsakau: jis kviečiamas dėl meistriškumo ir, suprantama, dėl to, kad kadaise orkestrą su Rusija siejo glaudūs saitai.

Tad politika man kol kas nekliudo. Priešingai, tokias akcijas, kaip LKO sugrįžimas į Rusiją, reikia sveikinti. Nes tai taika ir draugystė. Aš už sutarimą.

– Už muziką?

– Už muziką.

Pasaulyje be „Goskoncerto“

– Kada LKO buvo sunkiau išvykti į Vakarus – kai jam vadovavo S. Sondeckis ar dabar?

– Kai buvo Sovietų Sąjunga, buvo ir savų bėdų. Kai kas pavykdavo lengviau, kai kas – gerokai sudėtingiau. Prisiminkime, juk egzistavo tokie „nevyjezdnyje liudi“ (kuriems drausta išvažiuoti iš SSRS, – aut.). Šiandien tokių kliūčių nebėra, visiška veiksmų ir judėjimo laisvė.

Kai egzistavo SSRS ir stovėjo Berlyno siena, sovietų kolektyvo gastrolės Vakaruose iškart tapdavo milžiniškos reikšmės įvykiu. Šiandien tokia viešnagė įdomi kur kas siauresniam muzikos gerbėjų ratui.

„Gyvenu ant bangos keteros – tfu, tfu, tfu – ir noriu, kad ši banga neštų mane kuo ilgiau.“

Tad laikai labai pasikeitė, gyvename visiškai kitaip, tad gretinti tokių sąvokų nevertėtų. Todėl kaip muzikas pirmiausia tikiu atlikimo meistryste. Kokybė – kertinis mano muzikinės būties kanonas. Jos reikalauju ir iš orkestro.

Šiandien LKO bręsta, tačiau nepamirškite, kad atsivėrė pasaulinė rinka. O drauge ir galimybės visiems kolektyvams iš daugelio šalių. Globalizacija, didžiulės laiko permainos. Tad man labiau patinka pasaulis be „Goskoncerto“, be Berlyno sienos. Ir be visų kitų sienų.

– Ar dėl jūsų minėtos globalizacijos nejaučiamas tam tikras muzikinės kokybės nuopuolis?

– Klasikinėje muzikoje lygis išlieka labai aukštas. Ir išsilaikyti ant bangos keteros sunku. Orkestrui, smuikininkui, muzikantui – visiems. Tačiau išsilaikyti būtina. Išlaikyti idealią artistinę, psichologinę formą, rengti įdomias muzikos programas. Tuo su orkestru ir užsiimame pastaruosius dešimt metų.

– Kai pradėjote dirbti, pasklido informacija, esą jūsų pomėgis – aviamodeliavimas. Ar jam dar turite laiko?

– Liko tik norų, bet ne laiko. Koncertų tvarkaraštis toks, kad esu svaidomas iš vienos šalies į kitą. Visiškai pasinėriau į muziką ir ilsėtis sau leidžiu itin retai. Gyvenu ant bangos keteros – tfu, tfu, tfu – ir noriu, kad ši banga neštų mane kuo ilgiau.

Lietuvos kamerinį orkestrą jo vadovas Sergejus Krylovas laiko pasaulinio lygio kolektyvu.
Lietuvos kamerinį orkestrą jo vadovas Sergejus Krylovas laiko pasaulinio lygio kolektyvu.
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"