Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Šakotas menininkės ir chemiko duetas 

2019 vasario 10 d. 12:00
Šiuo metu kūrėjų pora Akvilina Šimkevičiūtė  ir Simonas Balkaitis tapybos darbus eksponuoja Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje parodoje-konkurse “Geriausias metų kūrinys 2018“.
Šiuo metu kūrėjų pora Akvilina Šimkevičiūtė  ir Simonas Balkaitis tapybos darbus eksponuoja Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje parodoje-konkurse “Geriausias metų kūrinys 2018“.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėgas suvieniję menininkė Akvilina Šimkevičiūtė ir chemikas Simonas Balkaitis kuria vienetinius rankų darbo papuošalus iš įvairių organinių objektų. Jau pusantrų metų organinę juvelyriką atradę autoriai šiuo metu apsistoję Rygoje, o savo projektui sumanę pavadinimą „Shakota“.

Romaninis žiedinis kopūstas, medžių šakelės, vabalai ar paukščio plunksna jų rankose pavirsta papuošalais – pakabuku, auskarais ar sage. Kūrėjų pora specialiu būdu padengia metalu įvairiausius dalykus. Tikrasis objektas lieka metalo „sarkofage“, išsaugodamas formas ir tekstūrą, – taip įamžinamas jo grožis. Organinė juvelyrika susieja, suriša du iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus metalą ir organinę materiją. Tad kiekvieno kūrinio pradžia yra medžiagų paieška: rinkimas, rūšiavimas bei paruošimas. Stengiamasi užfiksuoti kiekvieno objekto originalią būseną.

Romaninis žiedinis kopūstas kūrėjų rankose pavirsta papuošalais - pakabuku, auskarais ar sage. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Romaninis žiedinis kopūstas kūrėjų rankose pavirsta papuošalais - pakabuku, auskarais ar sage. / Asmeninio archyvo nuotrauka

23-ejų menininkė A. Šimkevičiūtė kilusi iš pajūrio. „Gimiau vieną vasarą pajūryje. Gražus tai kraštas – gyvas, dinamiškas, o galimybė kasdien pasilepinti pasivaikščiojimais pajūriu – didis gėris“, – tikino ji.

Kadangi gyveno arti gamtos, turėjo vaikišką svajonę būti veterinare. Visgi šiam sumanymui nebuvo lemta išsipildyti – pasuko į meną. Pirmiausia į tapybą, dabar – į juvelyriką. Juvelyrikoje, pasak Akvilinos, ryšys su gamta iškyla į paviršių – savo kūriniuose ji įamžina trapų ir laikiną gamtos grožį.

Menai į A. Šimkevičiūtės gyvenimą atėjo tarsi savaime – lankė dailės mokyklą, vėliau – menų gimnaziją. Galiausiai – menų studijos.

Vabzdžiai antram gyvenimui prisikelia pas menininkus patekę iš drugelių namų, senų entomologinių kolekcijų. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Vabzdžiai antram gyvenimui prisikelia pas menininkus patekę iš drugelių namų, senų entomologinių kolekcijų. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Dar mokykloje pati sudėtingiausia, tačiau paveikiausia ir įdomiausia dailės sritis Akvilinai pasirodė tapyba, todėl būtent jos ir norėjo mokytis. „Menų gimnazijoje sulauki aplinkinių paskatinimo, nori dar labiau išlavinti tapybos gebėjimus – ir štai, tu jau Vilniaus dailės akademijoje (VDA), – bendrais bruožais apibūdino savo pasirinkimą A. Šimkevičiūtė. – O studijuodama imi puoselėti savo meninius gabumus, saviraišką, aktyviai dalyvauti renginiuose ir projektuose, pasineri į tapybą.“

Galvanizuotos šakelės ir augalėliai buvo pirmieji kūrėjų poros įamžinti objektai. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Galvanizuotos šakelės ir augalėliai buvo pirmieji kūrėjų poros įamžinti objektai. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Išvykusi studijuoti svetur pagal „Erasmus“ programą Akvilina pamatė pasaulio, susipažino su įvairių šalių menininkais, praplėtė akiratį. Taip ir prabėgę tie ketveri bakalauro studijų metai.

Šakotas metalo menas

„Abejonių kyla nuolatos. Bet jos būtinos, kad pasitikrintum, ar esi teisingame kelyje.“

Užtat įsiliejant į menininkų pasaulį kilo esminis klausimas: kiek menas yra prasmingas ir naudingas visuomenei? Dalyvaudama keliuose projektuose, A. Šimkevičiūtė buvo viena iš tų, kurie vedė tapybos užsiėmimus socialiai pažeidžiamoms grupėms (laikinai įkalintiems asmenims bei žmonėms, turintiems raidos sutrikimų). Suprato, kad kūrybiniai užsiėmimai teigiamai veikia emocinę būseną. Nusprendė tęsti studijas ir įstojo į dailės terapijos magistrantūrą – jungtinę VDA ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programą.

Autorių teigimu, jų kuriami juvelyrikos darbai suformuoti gamtos, todėl yra vienetiniai. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Autorių teigimu, jų kuriami juvelyrikos darbai suformuoti gamtos, todėl yra vienetiniai. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Tapyba, dailės terapija, juvelyrika, – kuriai sričiai savęs atiduoda daugiau? Ar niekada nesigailėjo savo sprendimo pasukti menininkės keliu? „Abejonių kyla nuolatos. Bet jos būtinos, kad pasitikrintum, ar esi teisingame kelyje. Dabar daugiausia užsiimu juvelyrika, jeigu tiksliau – metalo menu“, – kalbėjo kūrėja.

Akvilina prisipažino, kad jai dažnai kyla noras skirti daugiau dėmesio tapybai, bet tai pretenzingesnė meno sritis. Kadangi mėgsta didesnį formatą (tam reikia vietos, o tirpikliai ir dažai nėra pats sveikiausias dalykas), namie tapyti negali. Visgi kaip viskas pasisuks, greičiausiai sužinosianti tik ateityje.

Pasak Akvilinos, užsiimant organine juvelyrika sustiprėja ryšys su gamta. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Pasak Akvilinos, užsiimant organine juvelyrika sustiprėja ryšys su gamta. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Papuošalai iš visokių augalų, vabalų ir net... daržovių, – tai skamba kiek neįprastai. Pasak A. Šimkevičiūtės, tai meno ir mokslo sinergija. Šiuo metu Rygoje kurianti pora savo projektui sumanė originalų pavadinimą „Shakota“. Taip pat pavadintos ir socialinės paskyros „Instagram“ ir „Facebook“ tinkluose. Autoriai išsikėlė tikslą – kasdien socialinėse medijose pasidalyti nauju darbu.

„Iš tiesų „Shakota“ lietuviškai turėtų būti „Šakota“, mat galvanizuotos šakelės ir augalėliai buvo pirmieji mūsų įamžinti projektai (vėliau virtę Kalėdų dovanomis giminėms). Gražiai skambėjo. Bet kad būtų mažiau problemų stengiantis pasiekti ir mumis besidominčius užsieniečius – teko prisitaikyti“, – paaiškino menininkė.

Laumžirgis. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Laumžirgis. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Šio neįprasto meno Akvilina su Simonu ėmėsi gyvendami Rygoje. Čia Simonas atvyko prieš pusantrų metų studijuoti chemijos magistrantūroje. Tačiau kūrėjų pora jau artimiausiu metu žada grįžti į Lietuvą. Vasario mėnesį Akvilinai prasidės kelių mėnesių trukmės dailės terapijos studijų praktika. „Pasiilgome savų žmonių, kalbos, miestų ir šiltesnio klimato. Taip, Rygoje vis dėlto dažnai būna vėsiau, daug drėgmės – panašiai kaip gimtajame pajūryje“, – sakė menininkė.

Kasdien skirtingas vaidmuo

Autorių teigimu, jų kuriami juvelyrikos darbai suformuoti gamtos, todėl yra vienetiniai. Kol Simonas užsiėmęs studijomis bei darbu laboratorijoje, Akvilina pasineria į kūrybą: vieną dieną poliruoja, lakuoja, kitą – fotografuoja, o dar kitą – ruošiasi į žaliavų paieškos ekspediciją. Kasdien tenka skirtingas vaidmuo. „Man, žinoma, geriau sekasi kūrybinė dalis, o Simonas puikiai kuria darbų aprašus, sprendžia technines ir teorines galvanizavimo problemas, kartkartėmis apdirba, paruošia akmenis“, – kūrybos subtilybėmis dalijosi menininkė.

Kūrėjų pora specialiu būdu padengia metalu įvairiausius dalykus. Tikrasis objektas lieka metalo “sarkofage”. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Kūrėjų pora specialiu būdu padengia metalu įvairiausius dalykus. Tikrasis objektas lieka metalo “sarkofage”. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kūrėjų pora prisipažino, jog kartais visiškai neturi laisvų savaitgalių. Ir ne tik dėl kūrybos. Pavyzdžiui, Akvilinos savaitgaliai būna skirti studijoms. Ji vyksta į Kauną, kur tenka atlaikyti skirtingų paskaitų maratoną. „Kadangi studijuoju jungtinėse LSMU ir VDA studijose, turiu galimybę susipažinti ir su medicinos dalykų pagrindais. Tad sugrįžus į Rygą kartais tenka kūrybą atidėti – reikia pasirengti paskaitoms. O kai tik turi laiko, šį kūrybinį procesą perima Simonas“, – apie darnų bendradarbiavimą kalbėjo A. Šimkevičiūtė.

Šią vasarą kūrybinis duetas keliavo į Nikodemo Ivanausko tapybos plenerą Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje. Rugpjūčiui baigiantis nukako į Suomiją. Tai, anot Akvilinos, buvusi tikra ekspedicija – ieškant suomiško spektrolito, kurį galima pamatyti darbuose. Kūrybinių idėjų, pasak menininkės, pakaktų keliems gyvenimams.

Neįprastu menu - organine juvelyrika - Akvilina Šimkevičiūtė su Simonu Balkaičiu pradėjo užsiimti gyvendami Rygoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Neįprastu menu - organine juvelyrika - Akvilina Šimkevičiūtė su Simonu Balkaičiu pradėjo užsiimti gyvendami Rygoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Šiuo metu savo tapybos darbus abu kūrėjai eksponuoja Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje parodoje-konkurse „Geriausias metų kūrinys 2018“.

Nenustoti kurti – esminis kūrėjų poros lūkestis. „Deja, taip nutinka nemažai daliai dailės studijas baigusių jaunų žmonių, kurie stengiasi pradėti savarankišką gyvenimą ir susiduria su darbo pasiūlos ir paklausos problema. Kita vertus, nelengva mūsų šalyje išgyventi iš meno. Naiviai tikime, kad viskas Lietuvoje gali ir (galbūt) keičiasi į gera. Stengsimės ir patys šį tą gero įnešti“, – optimistiškai nusiteikusi A. Šimkevičiūtė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika