Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Rodrigo Calveyra: Lietuva turi lobį ir apie jį pranešime pasauliui 

2018 rugpjūčio 3 d. 12:00
Rodrigo Calveyra teigė buvęs apniktas abejonių, ar Lietuvoje apskritai kas nors suvokia Kretingos vargonų vertę.
Rodrigo Calveyra teigė buvęs apniktas abejonių, ar Lietuvoje apskritai kas nors suvokia Kretingos vargonų vertę.
"Canto Fiorito" archyvo nuotrauka

Rugpjūčio 16–19 dienomis į Kretingos pranciškonų bažnyčią grįžta tarptautinis senosios muzikos festivalis. Keturiais nemokamais koncertais bus atkreiptas dėmesys į nepaprastą istorijos dovaną – XVII amžiaus vargonus.

Pirmasis senosios muzikos festivalis pernai buvo surengtas Kretingos pranciškonų bažnyčios 400 metų jubiliejaus proga. Tai vienintelis tokio pobūdžio festivalis Žemaitijoje ir vienas iš kelių visoje Lietuvoje. Jis skirtas vėlyvojo Renesanso ir baroko muzikai, atliekamai istoriškai pagrįstais principais.

Festivalyje dalyvauja tik geriausi ir garsiausi senosios muzikos atlikėjai, todėl renginys labiau žinomas Vakarų Europoje nei pačioje Lietuvoje.

Mėgina atgaivinti tradiciją

„Lietuvos žinių“ kalbintas ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas Rodrigo Calveyra atskleidė, kad Kretingos festivalis rengiamas dėl dviejų svarių priežasčių. Anot jo, Lietuva neturi senosios muzikos atlikimo tradicijų, nors jos įvairovė, pradedant baroku, palyginti su Latvija ir Estija, itin turtinga.

„Daugybė neprilygstamų italų kompozitorių, ypač Romos mokyklos atstovų, skleidė to laiko muziką karališkajame Vazų dinastijos dvare. Šiuo požiūriu vėlyvojo Renesanso tarpsnis buvo nepaprastai turtingas“, – tvirtino R. Calveyra, išilginės fleitos ir korneto atlikėjas, specializuotų senosios muzikos aukštųjų mokyklų – Bazelio „Schola Cantorum“ ir Trosingeno muzikos universiteto – magistras bei Sorbonos universiteto Paryžiuje doktorantas.

Tradicija buvusi turtinga ir gana savita, deja, nutrūko arba neatlaikė laiko išmėginimų. „Tenka pripažinti, kad Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kuri nerengia senosios muzikos atlikėjų. Jau kuris laikas mėginame tai pakeisti“, – guodėsi brazilų kilmės senosios muzikos žinovas ir puoselėtojas.

Labiau žinomas Europoje, o ne Lietuvoje

Antra festivalio radimosi priežastis – puikūs, R. Calveyros žodžiais, tiesiog unikalūs Kretingos bažnyčios vargonai. Seniausi Lietuvoje. Jie 1618-aisiais baigtoje statyti bažnyčioje nežinomo meistro buvo sukonstruoti apie 1680 metus.

„Europoje, siekiant atnaujinti ir pelnytai pasididžiuoti tokiomis vertybėmis, rengiami muzikos festivaliai, koncertų ciklai. Gaila, bet kai prieš ketverius ar penkerius metus pirmą kartą pamėginome vargonuoti kretingiškiu instrumentu, nepavyko atskleisti nė dešimtosios dalies jo galimybių. Mat vargonai saugomi ankštoje koplytėlėje ir yra gerokai per stiprūs tokiai mažai erdvei“, – pasakojo R. Calveyra.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pernai belgų meistras sukonstravo platformą, kuri leidžia instrumentą pajudinti iš vietos. Per koncertus jis pastumiamas dešimčia metrų bažnyčios vidurio link ir taip atskleidžiamas publikai.

R. Calveyra neslėpė buvęs apniktas abejonių, ar Lietuvoje apskritai kas nors suvokia Kretingos vargonų vertę. „Ir tada iškart į galvą atėjo mintis surengti festivalį, skirtą šiam instrumentui, – klausytis jo ir atkreipti viso pasaulio dėmesį į tokį lobį“, – sakė „Canto Fiorito“ meno vadovas.

Renginyje dalyvauja tik geriausi ir garsiausi senosios muzikos atlikėjai. Vien dėl jų Kretingos festivalis labiau žinomas Vakarų Europoje nei pačioje Lietuvoje. „Tarkime, Kretingoje pageidauja griežti neprilygstama senosios muzikos garsenybė – ispanų ansamblis „Al Ayre Espanol“. Vienintelė bėda, kad šis kolektyvas atlieką pasaulietinę muziką, o Lietuvos bažnyčiose gali skambėti tik sakralinė“, – apgailestavo R. Calveyra.

"Canto Fiorito" archyvo nuotraukos

Praplės muzikos ribas

Pernai debiutavęs Kretingos festivalis pasižymėjo tokiais garsiais atlikėjais kaip „Concerto Soave“, Maria Cristina Kiehr ir Leonardo Garcia Alarconu. Renginio organizatoriai džiaugiasi galėdami šių metų festivalį atidaryti su prestižinių senųjų pučiamųjų instrumentų ansambliu „Les Cornets Noirs“ ir nuostabia dainininke Nuria Rial bei jų atliekama XVII amžiaus italų sakralinės muzikos programa.

„Visas muzikos pasaulis sužinos apie Kretingą jau vien dėl to, kad čia atvyksta dainuoti bene garsiausias planetoje senosios muzikos sopranas N. Rial“, – tikino R. Calveyra.

Kitas garbingas antrojo festivalio svečias – ansamblis „The Rare Fruits Council“. Jame muzikuoja pasaulinio garso atlikėjai – barokinio smuiko virtuozas Manfredo Kraemeris, Juanas Manuelis Quintana (viola da gamba) ir vargonininkas Luca Guglielmi. Šio trio koncertinę programą sudaro vokiečių ankstyvojo baroko kamerinė muzika.

Festivalio rengėjai siekia, kad kasmet programoje būtų ir vargonų muzikos solinis koncertas. Šiemet rečitalį surengs Lietuvos publikai gerai pažįstamas ansamblio „Canto Fiorito“ vargonininkas, Europos šalyse vertinamas vargonų ir klavesino virtuozas Davide'as Pozzi. Jis supažindins klausytojus su Romoje gyvenusių kompozitorių muzika.

Itališkąją programą tęs senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“. Per koncertą „Nuo Romos iki Vilniaus“ jis atskleis Romos polifoninės muzikos mokyklos įtaką LDK valdovų Vazų ir Sapiegų dvaro kultūrai.

Ateityje festivalį ketinama išplėsti, koncertus rengti ne tik bažnyčioje, kad galėtų skambėti ir senoji pasaulietinė muzika. Taip pat į jį bus kviečiama kitų senosios muzikos ansamblių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"