Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Rašytoja nebetelpa į novelės drabužį 

2019 vasario 24 d. 12:00
 Monika Baltrušaitytė su augintiniu - išėję pasivaikščioti prie upės. 
 Monika Baltrušaitytė su augintiniu - išėję pasivaikščioti prie upės. 
Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusių metų „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojos Monikos Baltrušaitytės novelių rinkinys „Išėję prie upės“ pasirodė metų gale. Jauna rašytoja sulig pirmąja knyga neketina sustoti, tačiau atsiradęs poreikis plėstis nulėmė, kad nuo trumpo metro ji pajudėjo ilgo link. Esą vienos istorijos papasakoti glaustai šiuo metu nebepavyksta. Autorė juokavo, jog „priaugusi svorio ir nebetelpa“ į novelės drabužį.

Dvidešimt devynerių M. Baltrušaitytė – visiška vilnietė. Kiekvienas sostinės kampelis mielas, saugo praeitį. Pasinėrus į vaikystės prisiminimus Monikai prieš akis iškart iškyla ankštas butas netoli „Šatrijos“ knygyno, apsiseilėjęs bokseris, nukandžiojęs galvas visoms barbėms, „Genio“ pradinės valgykla... „Čia su skausmu ir neviltimi žvelgiu į lėkštėje išsprogusią sardelę, tada bandau ją paslėpti užkasdama bulvių košėje, kad cerberis (prie stalų lūkuriuojanti auklėtoja) manytų, jog suvalgiau mėsytę“, – vaizdžiai situaciją pasakojo kadaise maža išdykėle buvusi pašnekovė.

„Nors visi kartojo, kad graušiuosi metusi teisę, iki šiol nesigailiu dėl šito sprendimo.“

Atmintyje ryškiai išlikę ir pasivaikščiojimai su seneliu Vingio parke, margablyniai, kuriuos močiutė kepdavo ketaus keptuve. Monika pasakojo daug laiko praleisdavusi su seneliais. Nostalgiškuose, tolimų laikų prisiminimuose – erdvus senelių butas Žvėryne. „Ilgas, regis, pabaigos neturintis koridorius, traškantis medinis parketas, jeronimais kvepiantis mano miegamasis, senelio knygų bokštai, suvenyrai, paveikslai, lėkštės, skrybėlės ir kiti daiktai, kuriuos jis tempdavo į namus iš kelionių, blusturgių, kabindavo ant sienų, statydavo ant lentynų, sukeldavo ant spintų“, – nusikėlė ji į ypatingą vaikystės vietą.

Rašytoja nebetelpa į novelės drabužį

Senelis – vienas didžiausių Monikos autoritetų vaikystėje. „Jis buvo vaikščiojanti enciklopedija, pats ramiausias, intelektualiausias, empatiškiausias, tolerantiškiausias žmogus, kokį yra tekę pažinti, – šiltai atsiliepė anūkė. – Jis nuolat skaitė, tad skaityti ėmiau ir aš, nenorėjau atsilikti. Jei būtų gyvas, didžiuotųsi sužinojęs, jog išleidau savo pirmąją knygą“, – sakė rašytoja.

"Išėję prie upės" pristatymas "Salione". / Asmeninio archyvo nuotrauka
"Išėję prie upės" pristatymas "Salione". / Asmeninio archyvo nuotrauka

Prašovė pro šalį

Dar paauglystėje supratusi, kad rašymas yra neatsiejama jos gyvenimo dalis, ėmė galvoti apie žurnalistiką. „Maniau, šiame darbe galima atrasti vietos kūrybai. Be to, idealizavau žurnalisto profesiją stebėdama Vakarų pavyzdį. Maniau, kad pasirinkusi vieną temą galėsiu ilgiausiai į ją gilintis, daug domėtis, o tada be jokios skubos, spaudimo tiesiog sėsti ir rašyti, rašyti, rašyti…“ – apie lūkesčius kalbėjo M. Baltrušaitytė.

Monika kartu su sutuoktiniu Tomu. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Monika kartu su sutuoktiniu Tomu. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kai atėjo laikas stoti į universitetą, ji sutriko rinkdamasi. Monikos žodžiais tariant, ištiko sąmonės aptemimas: nors dvyliktoje klasėje buvo nusprendusi stoti į žurnalistiką, lemiamą akimirką sudvejojo ir pasirinko… japonų kalbos studijas Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. „Kitą dieną supratau, kad su Tolimaisiais Rytais neturiu ir neturėjau nieko bendro, tad savo pasirinkimą pakeičiau į teisės studijas, mat ten įstojo studijuoti pusė mano mokyklos… Toks sprendimas anuomet atrodė racionalus, protingas – juk turėsiu gerą išsilavinimą ir galėsiu visur jį pritaikyti“, – aiškino ji.

Jau pirmieji studijų mėnesiai išdavė, kaip smarkiai prašovė pro šalį. „Kentėjau, viską dariau pro sukąstus dantis, todėl po metų ramia sąžine mečiau teisės studijas dėl žurnalistikos“, – nepabūgo priimti ryžtingo sprendimo M. Baltrušaitytė.

Pasiplaukiojimas Nidoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Pasiplaukiojimas Nidoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Į stojamąjį egzaminą ėjo vedama minties, kad neturi ko prarasti: jei įstos, išeis iš teisės, jeigu nepavyks, teks dar ketverius metus pasikankinti. „Nors visi kartojo, kad graušiuosi metusi teisę, iki šiol nesigailiu dėl šito sprendimo“, – tikino Monika.

Šiandien M. Baltrušaitytė derina du kelius – rašytojos ir žurnalistės. Žurnalistika yra jos pajamų šaltinis ir langas į pasaulį, o rašytojos kelias atsivėrė dar studijų metais. Įsiliejusi į literatų kompaniją ėmė lankytis skaitymuose, rašytojų festivaliuose, pradėjo publikuoti savo kūrybą kultūrinėje spaudoje.

Jūroje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Jūroje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Džiugiausia kūrybos akimirka autorė vadina patį rašymo procesą, kai mintys, atrodo, liejasi laisvai, yra neišsemiamos. „Bet po kelių dienų prisėdusi perskaityti to, ką parašiau, suprantu, jog reikia ir čia, ir ten pataisyti… Taip įklimpstu į redagavimo, teksto dailinimo procesą, kuris gali ir varginti, ir tuo pat metu būti labai įdomus“, – kalbėjo M. Baltrušaitytė.

Su įgula prieš buriavimo varžybas Rygoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Su įgula prieš buriavimo varžybas Rygoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Juda toliau

Pirmoji rašytojos knyga – novelių rinkinys „Išėję prie upės“. Paklausta, kuo ją patraukė šis prozos žanras, M. Baltrušaitytė buvo nuoširdi: novelės atrodė optimalios dėl savo apimties. „Miniatiūrose neišsitekau, o ilgesnės apimties tekstus buvo pernelyg sudėtinga suvaldyti. Tad mano kūrybinis kelias prasidėjo nuo novelių ir apsakymų, o vėliau natūraliai nejučiomis ėmiau plėstis, nebetilpti į novelės apimtį. Šis poreikis turbūt akivaizdžiausias novelėje „Trys kilometrai“, tai pats šviežiausias tekstas iš visų, patekusių į knygą“, – aiškino ji.

Monikos ir Tomo vestuvių diena. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Monikos ir Tomo vestuvių diena. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Autorė prisipažino dabar novelių neberašanti, o jei grįžtų prie šio žanro, jos jau būtų kiek kitokios. „Kuo toliau, tuo labiau novelė atrodo vis sudėtingesnis žanras, reikalaujantis visą esmę ir prasmę sukrauti į nedidelės apimties tekstą, neleidžiantis pernelyg nukrypti į šoną, į beletristiką ir lankas, įpareigojantis išryškinti mintį, apibendrinti“, – sakė Monika.

Antrąją savo knygą ji ėmė rašyti dar tada, kai dienos šviesos nebuvo išvydusi pirmoji. „Taip jau nutiko, kad mano pirmosios knygos rankraštis kurį laiką užsigulėjo, o aš norėjau judėti toliau, negalėjau buksuoti toje pačioje vietoje, todėl rašiau žinodama, kad naujieji tekstai pirmajai knygai nebetiks. Jie kitokie“, – tikino rašytoja ir pridūrė, kad kita knyga nebus novelių rinkinys. Apie naująjį savo kūrinį rašytoja kol kas nelinkusi būti atvira, nes knygai reikia laiko subręsti.

Buriavimo akimirka. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Buriavimo akimirka. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Įkvėpimas kurti turinį ir formą

M. Baltrušaitytės laisvalaikio pomėgis – buriavimas, būtent jis suvedė ir su sutuoktiniu Tomu. „Bet pirmąkart susitikome ne buriuodami (užtat šiandien tai darome kartu), ne plaukdami įguloje, kai, tarkime, būsimas sutuoktinis laivui skrodžiant bangas romantiškai merkia akį ir padeda pertempti burę, šitaip atkreipdamas dėmesį... Ne, susipažinome per buriuomenės pobūvius. „Romantiška“ turbūt būtų paskutinis žodis, kurį sugalvotum bandydamas tuos pobūvius apibūdinti, o plačiau apie tai rašoma novelėje „Zombių puota“, – intrigavo Monika.

Vaikystėje: Monika įsitaisė ant senelio kelių. Šalia - bokseris Mauras. / Alinos Ožič nuotrauka
Vaikystėje: Monika įsitaisė ant senelio kelių. Šalia - bokseris Mauras. / Alinos Ožič nuotrauka

Pasisukus kalbai apie įkvėpimą, autorė prisipažino, kad atminties saugyklose nugulę dar neiškoduoti įvykiai, reiškiniai, prisiminimai, kurioziniai ir skaudūs nutikimai padeda kurti turinį. O įkvėpimas formai ateina iš knygų, gamtos, filmų, kelionių, žmonių, muzikos, vaizdų, kvapų ir visko, kas supa.

Skaitymo įpročiai laikui bėgant keitėsi: paauglystėje M. Baltrušaitytė mėgo fantastiką, skaitė Stepheną Kingą, Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną, patiko Kurtas Voneggutas, George'as Orwellas, vėliau atrado Viktorą Peleviną, Umberto Eco, Salmaną Rushdie, Orhaną Pamuką. „Iš lietuvių rašytojų išskirčiau paauglystėje dievintą Jurgą Ivanauskaitę, visada užliūliuojantį Valdą Papievį, būties geluonį kvestionuojančią Jaroslavo Melniko prozą, neseniai, deja, tik po mirties atrastą Jolitą Skablauskaitę“, – vardijo ji ir prisipažino šiandien skaitanti gan chaotiškai – šokčioja nuo vienos knygos prie kitos. Tiesa, pamėgusi įkvepiančių, drąsių moterų biografijas. Iš pastarųjų labiausiai įstrigo Patti Smith „Tiesiog vaikai“ ir Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“.

Dar paauglystėje Monika Baltrušaitytė suprato, kad rašymas yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. / Alinos Ožič nuotrauka
Dar paauglystėje Monika Baltrušaitytė suprato, kad rašymas yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. / Alinos Ožič nuotrauka

Didelių ateities planų Monika prisipažino nekurpianti, apsiriboja artimiausiais. „Žinau, kad teks pasikeisti žiemines padangas į vasarines, pavasarį tradiciškai reikės laivelį paruošti sezonui. Vasarą išsikelsiu gyventi į sodybą, reikės ją susitvarkyti, baldus perstumdyti, langus išvalyti, nuo palangių nurinkti muses, „dėl vaizdo“ pasėti kokių ridikų… Tikėtina, po metų dar būsiu gyva ir sveika, toliau rašysiu, kažkur kažką paskaitysiu, gal ką nors publikuosiu, vėliau galbūt pavyks išleisti dar vieną knygą. Taip ir gyvensiu, kol pasensiu, o tada ateis laikas numirti…“ – vos ne kalambūru pokalbį baigė M. Baltrušaitytė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika