Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Peggy Guggenheim gyvenimo kolekcija 

2018 rugpjūčio 28 d. 18:12
Peggy Guggenheim 1948-ųjų Venecijos meno bienalėje. Rankose kolekcininkė laiko dukters Pegeen Vail paveikslą. /
Peggy Guggenheim 1948-ųjų Venecijos meno bienalėje. Rankose kolekcininkė laiko dukters Pegeen Vail paveikslą. /
PeggyGuggenheimFilm.com nuotraukos

Modernaus meno muziejuje MO, kuris atidaromas Vilniuje spalio 18 dieną, be parodų, bus rodomi ir kino filmai. Jų programą sudarys kino teatro „Pasaka“ repertuaro rengėjai. Pirmasis filmas bus rodomas rytoj, rugpjūčio 29 dieną, „Kine po žvaigždėmis“ – Valdovų rūmų kieme žiūrovai išvys dokumentinę juostą „Peggy Guggenheim: priklausoma nuo meno“.

Šis filmas pirmajam seansui parinktas neatsitiktinai. P. Guggenheim yra viena garsiausių meno kolekcininkių. „Dažnai kalbėdami apie meno pasaulį pamirštame mecenatų, kolekcininkų indėlį. Tai žmonės, be kurių atsidavimo menui daugybė kūrinių net nebūtų sukurti arba išsaugoti“, – sakė „Pasakos“ direktorė Andrė Balžekienė.

„Turėdama aibę laiko ir muziejaus lėšų užsibrėžiau tikslą nupirkti po paveikslą per dieną.“

M. Duchampo pamokos

Marguerite (Peggy) Guggenheim (1898–1979) gimė turtingoje Guggenheimų šeimoje, tapo paveldėtoja, tačiau jokio meninio išsilavinimo neįgijo. Jos tėvas Benjaminas Guggenheimas buvo verslininkas, turtą taip pat paveldėjęs iš savo tėvo. Daug keliaudamas verslo reikalais jis nutolo nuo šeimos, retai būdavo namuose Niujorke, turėjo butą Paryžiuje. B. Guggenheimas žuvo 1912 metais per „Titaniko“ katastrofą.

Jaunoji Peggy dirbo avangardinių knygų parduotuvėje. Ten susipažino su keliais bohemos atstovais, pradėjo domėtis menininkų bendruomene. 1920 metais išvyko gyventi į Paryžių. Amerikietė tapo fotografo Mano Ray, skulptorių Constantino Brancusi ir Marcelio Duchamp'o drauge. Pastarasis jai davė neįkainojamų pamokų apie modernųjį meną.

1938-ųjų sausį P. Guggenheim atidarė savo galeriją „Guggenheim Jeune“ Londone. Joje rodė prancūzo Jeano Cocteau piešinius. Iš kiekvienos surengtos parodos galerijos vadovė įsigydavo bent po vieną kūrinį. J. Cocteau parodą keitė Vasilijaus Kandinskio, Yves'o Tanguy, žinomų ir mažiau girdėtų autorių parodos. Galerija sėkmingai gyvavo, nes Peggy turėjo daug kuriančių draugų, kurie jai pagelbėdavo ir patardavo meno klausimais.

Neįkainojama kolekcija per 7 metus

Po metų P. Guggenheim išvyko į Paryžių. Kokius kūrinius pirkti, jai nurodė meno istorikas Herbertas Readas, sudaręs dailininkų sąrašą. Londone jiedu planavo įkurti muziejų. „Nusprendžiau nupirkti visų dailininkų, kurie buvo sąraše, paveikslų. Turėdama aibę laiko ir muziejaus lėšų užsibrėžiau nupirkti po paveikslą per dieną“, – prisiminė Peggy, kuri įsigijo 40 Maxo Ernsto, 10 Pablo Picasso, 8 siurrealisto Joano Miro, 3 Salvadoro Dali ir kitų tapytojų kūrinių.

Deja, planus įsteigti muziejų koregavo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Peggy pasitraukė į Pietų Prancūziją, iš ten – į Niujorką. Karo metais ji siekė nusipirkti kaip įmanoma daugiau siurrealistų darbų ir abstraktaus meno. Taip iki 1946-ųjų (vos per septynerius metus) P. Guggenheim surinko savo kolekciją. Ši jai kainavo 40 tūkst. dolerių, o šiuo metu yra verta, skaičiuojama, milijonų, mat Peggy įsigijo itin retų kūrinių.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Be minėtų menininkų darbų, ji turėjo Pieto Mondriano šedevrų, latvių kilmės dailininko Marko Rothko abstrakcijų, bendravo su Jacksonu Pollocku. Šio karjera klostėsi ypač sėkmingai būtent dėl kolekcininkės susidomėjimo juo. Panašiai nutiko ir vokiečių dailininkui M. Ernstui, už kurio Peggy buvo ištekėjusi.

Paklausta, ką jai reiškia surinkti paveikslai, Peggy sakė, kad kūriniai tapo svarbiausia jos gyvenimo dalimi: „Dabar negaliu įsivaizduoti gyvenimo be jų.“

Ekscentriška asmenybė

1947 metais P. Guggenheim grįžo į Europą, tąkart nusprendusi gyventi Venecijoje. Ten, prie Didžiojo kanalo, ji nusipirko rūmus. Mažiau kolekcionavo ir daugiau rodė savo turimą kolekciją. Kūrinius skolino įvairiems muziejams Europoje ir Solomono R. Guggenheimo muziejui Niujorke, šis priklausė jos dėdei. Dėdės fondui Peggy po mirties paliko savo namus ir kolekciją. Venecijoje iki šiol veikia moderniojo meno muziejus „Peggy Guggenheim Collection“. Jam vadovauja Peggy anūkė Karole Vail.

Kolekcininkė garsėjo savo ekscentrišku būdu. Ji neslėpė romantiškų ryšių su daugeliu žinomų dailininkų ir rašytojų. Jos atvirumas dabar šokiruoja, o praėjusiame amžiuje buvo tiesiog skandalingas. „1946 metais Peggy rašė neoficialią „Ne šio amžiaus“ autobiografiją („Out of This Century“), – viename interviu kalbėjo filmo režisierė Lisa Immordino Vreeland. – Nors vartodavo pseudonimus, gana lengva iššifruoti, apie kokį menininką kada kalbama. Man patinka, kad ji gyveno taip, kaip norėjo. Žinoma, tai leido jos finansinė padėtis. Tačiau Peggy gyvenimas buvo gana liūdnas, kupinas netekčių. Tą liūdesį atsvėrė jos tikėjimas menininkų kūryba.“

Peggy Guggenheim gyvenimo kolekcija

Kitaip žvelgė į meną

Kurdama biografinį filmą L. Immordino Vreeland rėmėsi autobiografinėmis knygomis. Vieną jų parašiusi Jacqueline Bograd Weld iš P. Guggenheim ėmė paskutinius interviu prieš jos mirtį. Šiuos (manyta, dingusius) interviu įrašus autorė laikė namų rūsyje. Į jį užeiti ir apsidairyti leido filmo režisierei.

Be to, filme apie pažintį su P. Guggenheim pasakoja kolekcininkas Larry Gagosianas, performanso menininkė Marina Abramovič ir parodų kuratorius Hansas Ulrichas Obristas. „Meno pasaulyje šiandien – tai garsiausi vardai. Jiems Peggy darė įtaką. Ji manė, kad menas turi būti suvokiamas kaip viena prigimtinių žmogaus veiklų. Taip pat žinojo, kad žmonės ne visuomet supranta meno kūrinius jų sukūrimo metu, – pasakojo režisierė. – Pavyzdžiui, kai pirmąkart pamatė tapantį J. Pollocką – dažai tiško nuo drobių – nieko panašaus prieš tai ji nebuvo regėjusi. Arba kai tiesiogiai pamatė spalvotus V. Kandinskio darbus. Iki tol juos galėjo matyti tik nespalvotuose žurnaluose. Visa tai vertė kitaip mąstyti apie meną.“

MOdernistai

MO muziejus Vilniuje atidaromas spalio 18 dieną. Kino seansai jame vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Taip pat bus rengiami edukaciniai užsiėmimai, diskusijos, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairaus amžiaus lankytojams. Pastarieji jau dabar vadinami „MOdernistais“.

Muziejus įkurtas Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. Kolekcininkai sukaupė 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją. Ją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio iki šių dienų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"