Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Pagalba sau tapo pagalba kitiems 

2018 lapkričio 18 d. 12:03
Lektorius Andrius Janiukštis per savo asmeninę patirtį padeda kitiems siekti užsibrėžtų tiklsų. /
Lektorius Andrius Janiukštis per savo asmeninę patirtį padeda kitiems siekti užsibrėžtų tiklsų. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Asmeninio tobulėjimo seminarus „Diena #Nulis“ rengiantis lektorius Andrius Janiukštis pats du kartus iš esmės pakeitė savo veiklos pobūdį: profesionalus alto muzikantas tapo vadovu ir mokytoju, o asmeninės laimės paieškos atvedė jį į Neurolingvistinio programavimo (NLP) ir taikomosios tipologijos „Eneagrama“ pasaulį. „Esu mokymų inžinierius ir chuliganas“, – su šypsena prisipažino Andrius.

Kaip sakė Andrius, jo organizuojamo seminaro „Diena #Nulis“ idėja – tikslai, kurių žmogus dėl kažkokių priežasčių negali pasiekti. „Visada sakau, kad reikia drąsiai svajoti. Bet kai svajojame, dažnai mūsų svajonės žengia taip toli, kad mes jų iš tiesų negalime įgyvendinti. Bandome, mums nepavyksta, vėl bandome, ir vėl nesėkmė. Apninka mintys: gal man nelemta, gal su manimi kažkas negerai. Gal visas pasaulis prieš mane nusiteikęs? Tačiau viską lemia mūsų pačių mąstymas. Tad ir šis seminaras yra apie tai, kaip mūsų pačių mąstymas apriboja mus ir neleidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – pasakojo šešerius metus įvairius mokymus rengiantis lektorius.

Mes esame visiškai vienodi: visi susiduriame su tais pačiais spąstais, į kuriuos mus pastūmėja gyvenimas.

Pasiekti tai, kas nepasiekiama

Andriaus vedamą seminarą sudaro trys dalys. Pirmiausia dėmesys koncentruojamas į mūsų mąstymo, elgesio, santykių su kitais žmonėmis pažinimą. Antra pakopa – kaip išeiti iš šių mąstymo ribų, pamatyti savo svajonę „nuogą“. Dažnai suvokus, ko iš tiesų siekiame ir norime, savo pirminę svajonę tenka gerokai koreguoti. Trečioji seminaro dalis skirta tam, ko žmogui reikia, kad jo svajonė taptų reali. „Pagrindinė seminaro idėja – kaip pasiekti nepasiekiamus tikslus“, – šyptelėjo pašnekovas.

Kaip sakė Andrius, visus dalykus, kuriuos jis dėsto per mokymus, pirmiausia išbando pats. Neretai į lektorių kreipiasi žmonės, patiriantys krizę: profesinę, finansinę, asmeninę ar santykių su kitais žmonėmis. „Dirbdamas ne vienus metus pastebėjau panašumą tarp savęs ir tų žmonių, kurie kreipiasi pagalbos. Mes esame visiškai vienodi: visi susiduriame su tais pačiais spąstais, į kuriuos mus pastūmėja gyvenimas. Jie ir neleidžia mums išeiti iš tų krizių ir pasiekti tai, ko norime“, – įsitikinęs A. Janiukštis.

Andriaus teigimu, seminaras „Diena #Nulis“ atsirado kaip jo paties ieškojimų pasekmė. Domėjimasis psichologija, NLP bei biheivioristika ir taikomosios tipologijos studijos buvo reikalingos tam, kad rastų atsakymus į jam pačiam kylančius gyvenimiškus klausimus. „Esu buvęs muzikantas. Nuo šešerių metų grojau altu, baigiau Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Bet jau baigęs mokslus, būdamas 24 metų, supratau, kad muzika nėra tas kelias, kuriuo aš noriu eiti gyvenime“, – prisipažino pašnekovas.

Nepabūgo kardinaliai keistis

Dažnas mūsų nesiryžtų atsisakyti veiklos, kurią pradėjo dar vaikystėje, taip ir slinktų pramintu keliu, nors ir nejausdamas malonumo, bet Andrius pasielgė kitaip – nėrė į visiškai kitą sritį. Įsidarbino tuometiniame Skambučių centre ir jau po kelių mėnesių suprato, kad jam labai patinka dirbti su žmonėmis, vadovauti jiems, nors tokio darbo tada visai neišmanė. Per metus Andrius pasiekė savo tikslą – tapo vadovu. Sakė tada tiesiog daręs taip, kaip jam atrodė geriausia, ir pastangos pateisino lūkesčius, buvo įvertintos darbdavių bei pavaldinių.

„Tai buvo labai didelis gyvenimo pokytis. Iš muzikanto tapau vadovu, visą laiką, kol juo dirbau, mokiau žmones ir prieš keletą metų supratau, kad man labai patinka mokyti. Vėl prieš akis stojo didelis pasikeitimas: reikėjo mokytis, kaip tai daryti. Tam, kad vėl pakeisčiau savo profesiją, reikėjo vėl daug ką pakeisti gyvenime. Tačiau aš to labai norėjau. Be to, labai norėjau būti laimingas. Atrodo – natūralus žmogaus noras, bet man tada jis buvo neįgyvendinamas“, – prisipažino lektorius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip sakė Andrius, jis labai impulsyvus ir emocionalus žmogus, jo nuotaikos ir būsenos dažnai keičiasi, ir tai labai trukdė jam būti tiesiog laimingu žmogumi. Nuo mažens suformuotas mąstymas, Andriaus teigimu, buvo uždaręs jį į savotišką kokoną, kuris nors ir leisdavo prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių bei žmonių, trukdė jaustis tvirtu ir laimingu žmogumi. „Kitaip tariant, mano būsena priklausė nuo daugybės aplinkybių, bet ne nuo to, kad buvau tiesiog laimingas. Siekiau atsakyti sau į egzistencinius, profesinius, asmeninius klausimus, mokiausi psichologijos, bandžiau suprasti savo emocijas, pažinti save. Tačiau niekaip nepavykdavo to laimės jausmo viduje išsiugdyti. Vis vien buvau labai priklausomas nuo aplinkybių“, – prisiminė Andrius.

Kas vyksta mūsų galvose, bando paaiškinti lektorius Andrius Janiukštis. Asmeninio albumo nuotraukos
Kas vyksta mūsų galvose, bando paaiškinti lektorius Andrius Janiukštis. Asmeninio albumo nuotraukos

Piktas žmogus veidrodyje

Pašnekovas sakė su laiku supratęs, kad giliai viduje jis tiesiog nemėgsta savęs. Kad ir ko imtųsi, kad ir ko ieškotų, kad ir kaip palankiai bandytų sudėlioti aplinkybes išorėje, nejautė vidinės pilnatvės. Nuolatos kartodavosi ta pati situacija: sieki savo tikslo, jo nepasieki, nusivili ir būsena tampa bloga. Kaip ir dažnas mūsų, bandydavęs tai pateisinti: jam tai nelemta, jis kažkoks ne toks, kiti geresni už jį, o jis blogas, trukdo kažkokia vidinė problema. Nuolatinis nusivylimų liūnas.

„Atsimenu, kaip vieną vakarą sėdėjau namie vienas. Kaip tik buvo ta nusivylimo diena, – šyptelėjo Andrius. – Galvoje knibždėjo begalė minčių: kas su manim negerai, kodėl kiti žmonės pasiekia savo, o aš ne? Kodėl aplinkui matau laimingus veidus, o aš jaučiuosi nelaimingas? Supratau, kad tai nepriklauso nuo aplinkybių, tai glūdi mano viduje. Žvelgiant iš šono, turėjau ir dabar turiu viską, ko reikia, kad žmogus būtų laimingas: puikią šeimą, nuostabią žmoną, mylimą trejų metukų sūnų, mėgstamą darbą, veiklos, žinių. Viskas puiku, bet vidinio pasitenkinimo tada nebuvo.“

Andriaus laimės komponentai: žmona Jonė ir sūnelis Adas, taip pat ir mėgstamas darbas.
Andriaus laimės komponentai: žmona Jonė ir sūnelis Adas, taip pat ir mėgstamas darbas.

Tą vakarą jis sakė priėjęs prie veidrodžio ir pažvelgęs į savo atvaizdą. Prisipažino, kad tada apėmė jausmas, jog žiūri į nepažįstamą veidą: veidrodyje matė žmogų, kuris jaučia neapykantą. Abiejose veidrodžio pusėse stovėjo žmogus, kuris pyksta ant to, ką mato. Kuo ilgiau žiūrėjo į savo atvaizdą, tuo daugiau pykčio matė to akyse ir pyko ant jo pats. Pagaliau Andriui į galvą atėjo mintis, kuri sudėliojo į vietas viską, ko jis pastaruosius penkerius metus mokėsi, ir tai tapo jo vedamo seminaro „Diena #Nulis“ leitmotyvu: viskas, ko mes gyvenime siekiame ir norime, yra mūsų gyvenimo šalutinis poveikis.

„Iki tol aš bandžiau pakeisti gyvenimą, aplinkybes, supančius žmones, užuot pakeitęs patį save. Man pačiam reikia keistis ir leisti gyvenimo aplinkybėms keistis kartu su manimi. Tik tokia ir yra paslaptis. Bet tai nelengva“, – prisipažino Andrius.

Bendraudamas su patarimo klausiančiais žmonėmis jis sakė pastebėjęs, kad daugelis jų daro tą pačią klaidą. Bando kontroliuoti tai, kas nuo jų nepriklauso, – kitus žmones, tikėdamiesi, kad šie darys tai, ko iš jų tikimasi. Andriaus manymu, svarbu suvokti, kad mūsų laimė ar nelaimė, sėkmė ar nesėkmė priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo mūsų pačių požiūrio į jas. „Tikiu tuo, kad kiekvienas turi savyje visus laimės komponentus, tačiau ne visi sugeba tai atrasti ir atpažinti. Čia ir prireikia mūsų pagalbos“, – šyptelėjo A. Jauniukštis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"