Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Nedoras grafas ir senųjų spaudinių aukso fondas 

2019 sausio 7 d. 13:45
Grafo Henriko de Broel-Platerio knygos Vrublevskių bibliotekoje.
Grafo Henriko de Broel-Platerio knygos Vrublevskių bibliotekoje.
Bibliotekos archyvo nuotrauka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki sausio 30 dienos veikia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“, skirta Tado Vrublevskio 160-osioms gimimo metinėms.

Šia paroda praveria duris į LMA Vrublevskių bibliotekos istoriją, daugiau dėmesio skiria laikotarpiui iki jos įsteigimo 1912 metais. Kartu atskleidžia ir slėpiningą XX amžiaus pradžios Vilniaus kolekcininkų ir bibliofilų pasaulį.

Iš tėvų Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925) paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. Šį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo ženkliai išplėtė, įsigijęs grafo Juzefo de Broel-Platerio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kai kurių kitų asmenų bibliotekas ar paskiras reikšmingas kolekcijas.

Vienas iš tokių asmenų, pardavusių Vrublevskiui savo asmeninę biblioteką, buvo grafas Henrikas de Broel-Plateris (1868– po 1926). Apie jį daug nežinome. Genealoginės studijos apie Platerių giminę autorius Simonas Konarskis nurodo grafą buvus I austrų ulonų pulko rezervo karininką, taip pat mini jį turėjus tą garsios Platerių Kraslavos dvaro bibliotekos dalį, kurią sudarė knygos iš „XVI-XVIII amžiaus prancūzų ir lenkų literatūrų“ (Kraslava – dab. to paties pavadinimo savivaldybės centras, esantis Latvijos Respublikoje šalia sienos su Rusijos Federacija).

Pardavė, bet ne viską atidavė

1907 metų pradžioje patikėtinis Vrublevskiui pranešė, kad grafas Plateris norėtų advokatui parduoti savo asmeninę biblioteką. Ją sudarė beveik 7 000 leidinių. Didesnė jų dalis, tilpusi į 84 pakus, buvo saugoma Vilniuje, kur grafas tuo metu gyveno. Kažkiek knygų buvo likusios grafui priklausiusiame Pustinios dvare (vietovė netoli Kraslavos). Susipažinęs su bibliotekos katalogu, Vrublevskis iš grafo 1907 metų spalio 30 dieną už 2,5 tūkst. aukso rublių nupirko jo rinkinius.

Tada Vrublevskio butą pasiekė tik dalis įsigytų leidinių. Nors ir žadėjo, grafas neatsiuntė Pustinios dvare saugotos bibliotekos likučių, be to, kelis šimtus vertingiausių knygų jis nuo Vrublevskio nuslėpė, kad jas galėtų pasiūlyti kitiems pirkėjams. 1908 metų gegužės 13 dieną Vrublevskis netgi pagrasino grafui teismu, jei šis jam likusių knygų neatiduosiąs. Atrodo, kad grafo tai neišgąsdino, nes jau tų metų vasarą iš Varšuvos antikvaro Hieronymo Wilderio Vrublevskis gavo žinią, jog grafas jam pasiūlė įsigyti nemažai vertingų leidinių, Wilderis juos nupirko, o paskui pardavė Krasinskių ordinacijos bibliotekai. Vrublevskis gavo iš Wilderio parduotų knygų sąrašą.

Vertingi leidiniai

Universalaus turinio Pustinios dvaro bibliotekoje būta itin vertingų leidinių: Villimo Shakespearo, Johnp Miltono, Moliere'o, Voltero, Friedricho Schillerio, Adomo Mickevičiaus kūrinių, Jano Dlugošo, Petro Roizijaus, Petro Skargos, Jano Amoso Komenskio, Bartošo Paprockio, Kasparo Neseckio knygų, keletą garsiausių Carlo von Linne botanikos darbų, Motiejaus Dogelio, Stanislovo Bonifaco Jundzilo, Andriaus Sniadeckio, Liudviko Heinricho Bojanaus, kai kurių kitų Vilniaus universiteto profesorių veikalų. Lieka tik apgailestauti, kad ne visi iš jų pateko į Vrublevskio rankas. Mat tai, ką jis gavo iš grafo ir kas išliko iki mūsų dienų, šiandien sudaro LMAVB senųjų spaudinių aukso fondą. Be kitų dalykų, iš grafo Vrublevskis įsigijo Jono Radvano Radviliadą ir kitus reikšmingus lituanikos dokumentus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika