Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Naujovė sostinės žodyne – „Tartle“: begalinė nenaudingų dalykų nauda 

2018 rugpjūčio 30 d. 16:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugpjūčio 30 dieną sostinės Užupyje atidaryta nauja dailės ir istorinių raštijos paminklų erdvė – meno pažinimo centras „Tartle“. Privačioje kolekcijoje lankytojai galės pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes, pasigėrėti daugiau nei 7 tūkstančiais eksponatų, tarp jų – didžiausia Vilniaus paveikslų kolekcija.

„Pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius žinojau, kad norėsiu jais dalytis. Supažindinti su tomis vertybėmis, kurios buvo grąžintos į Lietuvą. Ši diena nepaprasta – nuo 2000-ųjų pildyta viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje tampa atvira visuomenei“, – teigė meno centro „Tartle“ įkūrėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Kolekcija ir meno pažinimo centras įsikūrė Užupio g. 40. Centras siekia surinkti ir namo grąžinti išsklaidytą istorinės Lietuvos paveldą. „Dairydamasis po užsienio galerijas, muziejus ar antikvariatus vienu metu supratau, kad daugybė lituanistinių meno vertybių išbarstytos visame pasaulyje. Šis procesas prasidėjo po XVII šimtmečio vidurio, kai Maskvos kariuomenė užėmė Vilnių. Menas keliavo tik iš Lietuvos, o į ją – labai retai“, – kalbėjo R. Valiūnas.

Kai aplanko „tartle“ jausmas

Pristatant centrą pabrėžta, kad jo kolekcija yra lituanistinė, iš esmės sukurta Lietuvos gyventojų. Nors škotiškasis „tartle“ ir nelabai siejasi su deklaruojamu lietuviškumu.

Anot centro direktorės Jurgitos Semenauskienės, pavadinimui pasirinktas žodis apibūdina jausmą, kai neprisimename, kas tai, kur matyta, girdėta, iš kur žinoma, bet tikrai pažįstama. „Toks jausmas neretai aplanko žvelgiant į paveikslus, meno kūrinius, vartant senas knygas“, – teigė ji.

Istorikas dr. Egidijus Aleksandravičius šiuo požiūriu rekomendavo paskaitinėti Romo Treinio romaną „Dziedas“. O apskritai džiaugdamasis naujuoju centru pabrėžė: „Menas, ačiū Dievui, dar mus gali gelbėti, nepaisant to, kad daugumai šios rinkos visuomenės žmonių atrodo, jog tai be galo nenaudingas dalykas. Tik prie tokio meno slenksčio supranti, ką reiškia begalinė nenaudingų dalykų nauda.“

Parodos dukart per metus

Į „Tartle“ bus galima patekti tik iš anksto užsiregistravus. Siekiama, kad lankytojai po muziejų vaikščiotų lydimi menotyrininkų ir nuodugniau susipažintų su eksponatais. „Kai lankausi užsienio galerijose ir muziejuose, kartais pašykščiu pinigų gidui. Paskui gana dažnai dėl to tenka gailėtis“, – sakė R. Valiūnas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pirmosios kelios savaitės po meno pažinimo centro atidarymo bus skirtos menotyrininkams ir istorikams susipažinti su „Tartle“ rinkiniais. Registracija į ekskursijas internetu prasidės nuo spalio 22 dienos.

Bilietas suaugusiajam „Tartle“ centre kainuos 7, senjorams ir moksleiviams – 3 eurus. Naujas parodas ketinama rengti du kartus per metus.

Dėmesys šiuolaikininkams

„Tartle“ bus rodoma didžiausia privati Petro Rimšos medalių ir skulptūrų kolekcija, unikali liaudies meno kolekcija, vienintelė Lietuvoje tokios apimties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių kolekcija. Taip pat itin reti Pranciškaus Smuglevičiaus Romoje išleisti albumai, beveik 2 tūkst. egzempliorių siekianti lituanistinių knygų kolekcija, įspūdingi Kazimiero Vilčinskio ir Napoleono Ordos grafikos rinkiniai, pilna tarpukario Lietuvos pašto ženklų kolekcija, Vilniaus meistrų sidabro dirbiniai, tarpukario Vilniaus dailininkų kūrybos rinkinys.

Tačiau centro įkūrėjai jokiu būdu nenusisuka nuo šiuolaikinio meno. Čia lietuviškuoju pasaulėliu jau nebesitenkinama, dairomasi ir į šiuolaikinius užsienio kūrėjus. Lauke po atviru dangumi eksponuojama austro Erwino Wurmo skulptūra „Didelis megztinis“, už lango – Žilvino Kempino kūrinys. Kieme esantys kūriniai bus rodomi tik vasarą – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos.

Egidijus Aleksandravičius (kairėje) ir Rolandas Valiūnas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Egidijus Aleksandravičius (kairėje) ir Rolandas Valiūnas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tokie atradimai džiugina

Pačiam R. Valiūnui pasididžiavimą kelia įsigytos J. Lipchitzo skulptūros. Širdžiai artimi Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Estera prieš Ahasuerą“, nutapytas karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu, taip pat pagoniški maldos akmenys, XVII amžiaus patrankos.

Iš knygų širdį labiausia virpina ne seniausia lietuviška knyga ar Jono Bretkūno „Postilė“, o 1600-ųjų Mikalojaus Rėjaus „Postilė“. „Ją nusipirkę sužinojome, kad Gedimino pilį statę žmonės miestą vadino Vilniumi. Parašyta: „Knyga išleista Wilniuy“. Tokie atradimai džiugina“, – sakė kolekcininkas.

Kitas mielas kūrinys – Vilniaus auksakalio Jokūbo Gierkės laikrodis. „Tokių laikrodžių nėra pagaminę, nei vokiečių, nei šveicarų, nei Rygos meistrai“, – džiaugėsi R. Valiūnas.

Kolekcijoje puikuojasi ir Jogailos sūnaus Kazimiero Jogailaičio pasirašytas raštas – iš XV amžiaus tolumų atkeliavusi privilegija. Kolekcininkas čia pat paprašė žiniasklaidininkų pagalbos, nes iki šiol neranda specialistų, kurie galėtų išversti įmantriu stiliumi užrašytą privilegijos tekstą.

Skolino valstybei. Dabar jos eilė

Dauguma kolekcijoje esančių kūrinių priklauso Lietuvos dailės aukso fondui ir papildo nacionalinius muziejų rinkinius. Jie dažnai skolinami lituanistinio paveldo parodoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Mes ilgai skolinome kūrinius valstybiniams muziejams. Dabar tikimės, kad ir jie skolins savuosius mūsų parodoms“, – nusijuokė R. Valiūnas.

Šį pavasarį Baltijos šalių simbolizmo parodai Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d'Orsay) buvo paskolintas Stanislovo Jarockio paveikslas „Šventoji Žemaitija“. Parodai pasibaigus paveikslas keliauja į Talino muziejų KUMU ir Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje.

Meno pažinimo centras „Tartle“

Dailės istorikei prof. Giedrei Jankevičiūtei teko įdomus iššūkis surengti inauguracinę meno pažinimo centro „Tartle“ parodą „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“. Apie ją plačiau skaitykite antradienio, rugsėjo 4-osios, „Lietuvos žinių“ numeryje.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ bus eksponuojama „Lietuvos dailės fondo“ kolekcija, kurią šiuo metu sudaro per 7 tūkst. eksponatų, tarp jų apie 1 tūkst. tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m. Taip pat yra kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų pavyzdžiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"