Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Muzikų menas stebinti vieniems kitus 

2018 lapkričio 25 d. 12:00
Ignas Maknickas.
Ignas Maknickas.
Asmeninio albumo/Irmanto Gelūno nuotrauka

Gruodžio 5 dieną sostinės „Vaidilos“ teatre Ignas Maknickas surengs fortepijono rečitalį. Jo programą „Transcendentinis garsas“ sudaro Philipo Glasso, Claude'o Debussy, Sergejaus Rachmaninovo ir Frederico Chopino opusai.

Šis I. Maknicko koncertas ypatingas – pasirodymą filmuos televizija, o garso įrašas bus panaudotas albume. Vadinasi, šiukštu čia negali būti klaidų. „Atsakomybė didžiulė, – pritarė Londone studijuojantis pianistas. – Bet kai esi pasiruošęs, įtampa sumažėja, imi mėgautis muzika, dalytis jos teikiamomis emocijomis, užrašytais pasakojimais. Mes, muzikai, – kaip aktoriai: visada ieškome originalaus būdo perpasakoti muzikinius tekstus.“

Ph. Glasso, C. Debussy, S. Rachmaninovo kūriniai jam nauji, dar negroti scenoje. F. Chopino „Mazurka“ ir Antroji sonata – jau išbandyti sudėtingi opusai. „Antroji sonata – ypač gilus, didelės apimties kūrinys. Virtuoziški pasažai, skirtingos nuotaikos, bet keturias jos dalis sieja drama ir tragizmas. Pradėjęs skambinti visų žinomą „Laidotuvių maršą“ net išgirstu šnaresį auditorijoje“, – pasakojo pašnekovas.

Kodėl rečitalis pavadintas „Transcendentiniu garsu“? „Matyt, organizatoriai jį taip pavadino pastebėję, kad daugiausia dėmesio skiriu garsui. Romantizmo epochos kompozitoriai, ypač S. Rachmaninovas ir F. Chopinas, rūpinosi garso kokybe. Kasdien ir aš jos ieškau“, – užsiminė I. Maknickas, neslepiantis susižavėjimo pastarojo lenkų pianisto ir kompozitoriaus darbais.

Kur viskas seniausia

Spalį I. Maknickas grojo Wolfgango Amadeuso Mozarto 23-iąjį koncertą su seniausiu kamerinės muzikos orkestru Didžiojoje Britanijoje „London Mozart Players“. Orkestras įkurtas 1949 metais. Kadaise pianistė Dorothea Braus, norėjusi pagroti porą W. A. Mozarto koncertų, paprašė smuikininko ir dirigento Harry Blecho suburti ansamblį.

Kaip sako pavadinimas, „London Mozart Players“ yra šio kompozitoriaus kūrybos ir klasikinės muzikos žinovai. „Jau porą metų dirigentas Geoffrey Simonas yra mano mentorius. Kaskart pasikalbame, pasitariame muzikos klausimais, jis mane palaiko. Jis ir pasiūlė pagroti su „London Mozart Players“, – kaip gavo kvietimą į šį koncertą prisiminė Ignas.

Vasarą jis dalyvavo ir XX tarptautiniame Oksfordo fortepijono festivalyje, lankėsi meistriškumo pamokose. Vakarais koncertai skambėjo Oksfordo miesto muzikos salėse. Pavyzdžiui, seniausioje koncertų salėje pasaulyje „Holywell Music Room“, kur yra grojęs pats Franzas Josephas Haydnas.

Seniausias orkestras, seniausia salė... „Kelionės į vietas, kur prieš šimtą ar du šimtus metų lankėsi, koncertavo, gyveno, kūrė ir savo šedevrus atliko genialūs žmonės, žadina muzikinę vaizduotę. Tokie prisilietimai prie muzikos istorijos tarsi įpareigoja ką nors iš jos paimti ir perkelti į dabartį. Atsiranda nors maži, bet reikšmingi kūrybiniai impulsai, kurie vėliau sužiba atliekamoje muzikoje, – svarstė pianistas. – Lankiausi prie vieno savo mėgstamiausių kompozitorių F. Chopino kapo Paryžiuje. Buvau viloje, kur jaunystėje jis leisdavo vasaras. Būtinai aplankysiu ir kitas vietas, kur F. Chopinas gyveno bei kūrė, nes jo muzika man artima.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Svarbu rodyti norą

Dartingtono vasaros muzikos mokykloje ir festivalyje I. Maknickas skambino Ferenco Liszto koncertą su simfoniniu orkestru. Koks jam mielesnis – solo koncertas ar pasirodymas su gausiu kolektyvu? „Sunku išsirinkti. Kameriniame orkestre – 30 žmonių, simfoniniame – kartais ir šimtas. Ir jie tavęs, solisto, klausosi. Repeticijos, jų rezultatas būna įspūdingas – kokia nuostabi patirtis! Jausmas panašus lyg atsiplėštume nuo realybės, būtume dalis galingo ir beribio muzikos vandenyno, pamirštume laiką, – žavėjosi pašnekovas. – O soliniame koncerte stoji vienas prieš didžiulę salę. Jei esi pasirengęs, kūriniai tau prie širdies, tada atsiveri publikai, užsimezga tas nematomas ryšys su klausytoju. Tuomet, matyt, ir atsiranda tas transcendentinis garsas.“

Muzikų menas stebinti vieniems kitus

Įstojęs į Londono karališkąją muzikos akademiją I. Maknickas, regis, vis daugiau koncertuoja didelėse, prestižinėse scenose. „Dar yra ko siekti. Kartais reikia atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje, – kuklinosi jis. – Žinoma, karališkojoje akademijoje atsiveria daug galimybių. Jei rodai iniciatyvą, norą dirbti, tobulėti, koncertuoti, vykti į konkursus, sulauki daug dėstytojų paramos ir atsiranda pasiūlymų.“

Nuo rudens Ignas toliau mokosi profesorės Joannos MacGregor klasėje. Didžiojoje Britanijoje lietuvis gavo studijų stipendiją. „Kad ir koks artimas atrodytų Londonas, pirmais metais buvo sunku atsiskirti nuo šeimos, – sakė Ignas. – Bet per keletą mėnesių išvaikščiojau ir išnagrinėjau miestą, susiradau draugų, pagerinau kalbos įgūdžius, todėl antri metai – daug lengvesni.“

„Kelionės į vietas, kur lankėsi, koncertavo, gyveno, kūrė ir savo šedevrus atliko genialūs žmonės, žadina muzikinę vaizduotę.“

Paskutinės minutės siurprizai

JAV gimęs ir šios valstybės pilietybę turintis I. Maknickas svarstė ten studijuoti. Tačiau Amerika – dar tolimesnė, o studijos – ne pigesnės, kaina skiriasi bent dukart. „Po antro perklausų turo J. MacGregor pati pakvietė į savo klasę. Sužinojau, kad gausiu visą stipendiją ketveriems metams. J. MacGregor dėstymo metodai – išradingi, kūrybiški, ji leidžia laisvai interpretuoti kūrinius. Tai man, menininkui, svarbu“, – kalbėjo Ignas.

Jaunasis muzikas gimė Santa Barbaroje. Tėvams (Tomui ir Daliai Maknickams) grįžus į Lietuvą, sūnus čia mokėsi. Ignas užaugo didelėje šeimoje – keturi jo broliai ir sesė taip pat muzikuoja. Metais už Igną jaunesnis Justas skambina fortepijonu, kitąmet jam teks rinktis aukštąją mokyklą. Sesuo Greta griežia smuiku. Julius mokosi violončelės, Jonas – smuiko, savo instrumento dar ieško mažasis Matas.

Išvykęs į užsienį Ignas pabėgo nuo įvairiausių instrumentų repeticijų, kurios nuolat skamba muzikų namuose? „Oi, akademijoje visi groja dar daugiau – nuo muzikos tikrai negavau atsipūsti, – juokėsi I. Maknickas. – Pasiilgstu Vilniaus, kur ir grįžtu, kai tik galiu. Neseniai mane nustebino tėvai – atskrido į koncertą su „London Mozart Players“. Likus penkioms minutės iki pasirodymo įžengė pro duris. Tiek emocijų sukilo! Visas jas sudėjau į savo pasirodymą.“

. . .

Ignas Maknickas gimė Kalifornijoje 1998 metais, mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Būdamas devynerių pianistas jau grojo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, dvylikos – Vilniaus Šv. Kristoforo, kameriniais orkestrais. Vėliau pasirodė Paryžiaus Luvre, Sankt Peterburgo Ermitaže, dalyvavo Šlėzvigo-Holšteino, Perudžos muzikos festivaliuose, „Piano Texas“ akademijos meistriškumo kursuose, „Mozarteum“ vasaros akademijoje ir kituose renginiuose. Pirmuosius rečitalius I. Maknickas surengė 2014 ir 2016 metais per Kristupo vasaros festivalius Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ir pernai skambino „Vaidilos teatre“, šiemet – Thomo Manno festivalyje Nidoje. Tarptautiniame Manhatano muzikos festivalyje Niujorke muzikas apdovanotas sidabro medaliu. Londono karališkojoje muzikos akademijoje – „The Molyneaux“ prizu, o Lietuvoje – Mažuoju Šv. Kristoforu už pasiekimus kūryboje ir Vilniaus miesto garsinimą. Tradiciškai kiekvieną pavasarį penki jaunieji Maknickai rengia šeimos koncertą Valdovų rūmuose.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"