Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

MO pasaulis – ne vien muziejus 

2018 spalio 19 d. 06:00
MO muziejaus architektas Danielis Libeskindas (centre), vadovė, mecenatai ir pirmieji lankytojai stebi muziejaus atidarymą.
MO muziejaus architektas Danielis Libeskindas (centre), vadovė, mecenatai ir pirmieji lankytojai stebi muziejaus atidarymą.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vakar, spalio 18-ąją, sostinėje atidarytas privatus meno mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų įkurtas MO muziejus. Butkų modernaus meno kolekcijoje – 5 tūkst. kūrinių. Išskirtinis kūrinys – MO muziejaus pastatas, kurį suprojektavo architektas iš JAV Danielis Libeskindas. Jis skaitė paskaitą „Architektūra šiandien“, iki sekmadienio vakaro (iš viso – 100 valandų!) vyks šventiniai muziejaus atidarymo renginiai.

MO muziejų įkūrė mokslininkai sutuoktiniai D. ir V. Butkai. Beveik dešimtmetį MO veikė kaip muziejus be sienų. Nuo 2008-ųjų Butkai rinko modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinius, kaupė Lietuvos dailės aukso fondą. Kaip sakė V. Butkus, dabar fondas turės nacionalinės svarbos statuso vertus namus.

Ar dešimtmetis neprailgo? „Nustebau, kiek daug metų praėjo. Apie muziejų galvodavome dieną, kartais – ir nubusdami naktį. Ar kartočiau tai dar kartą? Galbūt ne muziejų“, – juokavo jo šeimininkas. „Man visąlaik sapnuojasi edukacija. Noriu padėkoti dailininkams – mums pasisekė, kad turėjome progą prisiliesti prie jų kūrybos. Esame iš visai kito pasaulio, todėl tai – kaip nugyventi antrą gyvenimą“, – atidarydama muziejų sakė D. Butkienė.

Neįvertinti meistrai

„Lietuva išskirtinė tuo, kad talentų čia tiek daug, kiek XVII amžiuje buvo Belgijoje ar Olandijoje, – palygino menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. – Man visada buvo skaudu, kad daugelis šių meistrų dar nesulaukė deramo pripažinimo ir dėmesio, jų darbai aplenkė valstybės muziejus. Šiandien žengiame didelį žingsnį, kad tai pasikeistų.“

MO direktorės Mildos Ivanauskienės teigimu, Butkų kolekcija gerai atskleidžia lietuvių dailę nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio iki šių dienų. Iš viso joje – 250 autorių. Dukart per metus muziejuje bus rengiamos parodos. Be to, kolekcija nuolat pildoma naujais darbais.

„Jie surinkti vienoje vietoje ir prieinami visuomenei. Norime, kad žmonės žinotų lietuvių menininkų vardus, mūsų istoriją, didžiuotųsi ja. Į kitas parodas kviesime ir kūrėjų iš užsienio. Muziejus – ne vien parodos, bet ir geras laisvalaikio leidimo būdas: kinas, pietūs, pasimatymai su meno kūriniais, šeimų sekmadieniai. Nesitikime, kad visiems bus įdomi paroda, bet kiekvienas ras ką nors aktualaus sau“, – kalbėjo M. Ivanauskienė.

Muziejaus vadovė skaičiavo: „MOdernistų“ – MO muziejaus narių – tūkstantis, čia dirbančių savanorių – beveik šimtas. „Tikiuosi, kad muziejuje pavyks suburti bendruomenę, kuri mėgsta, puoselėja meną, ir tai mums visiems suteiks bendrumo jausmą“, – vylėsi D. Butkienė.

Atsisakė mecenatų vardo

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad MO muziejaus projekto vertė siekia 15 mln. eurų, kolekcijos sudarymas – apie 4 mln. iš jų.

Visgi V. Butkus sakė nenorįs vadintis kolekcininku ar mecenatu. Esą kolekcininkai renka savo džiaugsmui tuos kūrinius, kurie patinka tik jiems. Kurdami MO muziejų Butkai siekė surinkti lietuvių menininkų darbus, dėl įvairių priežasčių nepatekusius į valstybinių muziejų sales. Atlaisvėję nuo kitų pareigų jiedu savo laiką skyrė šiam sumanymui įgyvendinti. „O žodis „mecenatas“ siejamas su pinigų skyrimu: pavyzdžiui, miesto bažnyčiai pastatyti, ir pats fundatorius tiesiogiai šiame procese nedalyvauja“, – dėstė V. Butkus.

MO pasaulis

Rinkdamas kūrinius jis su žmona lankėsi menininkų dirbtuvėse, bendravo, pokalbius filmavo. Pasak D. Butkienės, menininkai buvo skirtingi, tačiau nemažai jų – itin atsidavusių savo darbui. „Džiaugiamės, jei šiuo projektu galėjome kam nors padėti. O su jais bendraudami ir patys augome, brendome, daug sužinojome“, – pridūrė ji.

Reikia vykti į Vilnių

MO muziejus yra pirmasis „Studio Libeskind“ projektas Baltijos šalyse. D. Libeskindas pasakojo, kad Danguolė ir Viktoras Butkai į jį kreipėsi turėdami aiškią viziją – norėjo sukurti vietą, kuri žymėtų lietuviško meno grožį.

Pastatas iškilo neįprastai greitai. 2017-ųjų pavasarį, nugriovus čia buvusį „Lietuvos“ kino teatrą, pradėtos statybos. Jas planuota baigti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. „Studio Libeskind“, partneriai Lietuvoje „Do Architects“, statybininkai ir statybos valdytojai dėjo pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. „Nuostabi patirtis – buvo justi didelis komandos susitelkimas, dėmesys detalėms ir kokybei. Pasaulyje taip iš tiesų nutinka retai“, – pabrėžė D. Libeskindas.

MO – ne vien parodos, bet ir geras laisvalaikio leidimo būdas: kinas, pietūs, pasimatymai su meno kūriniais, šeimų sekmadieniai.

Anksčiau pagal jo projektus pastatyti Žydų muziejus Berlyne, Denverio meno muziejus, Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, Šiuolaikinis žydų muziejus San Fransiske, Karo istorijos muziejus Dresdene.

Vilniuje D. Libeskindas įsižiūrėjo į vietos architektūrai būdingas formas ir medžiagas. Pavyzdžiui, aiški, uždara statinio forma – nuoroda į klasikinį sostinės architektūros paveldą. „Mėgstu šį pastatą, jis unikalus – atliepia Vilniaus architektūros tradicijas, taip pat – inovatyvus. Tokio nepamatysi Niujorke, Paryžiuje ar Londone – reikia atvykti į Vilnių“, – tikino D. Libeskindas.

Miesto teatras

Kaip pažymėjo pastato autorius, ne kasdien mieste atidaromas muziejus, todėl tai – ypatinga šventė. Pats architektas užbaigtą pastatą pamatė antradienį. Tada jis sakė, kad MO muziejus skirtas plačiajai visuomenei, ir tai atskleidžia jo architektūra.

„Pastatas – kaip urbanistinis teatras. Gatvėje galime rengti performansus ar stebėti gatvės gyvenimą, įsižiūrėti į čia atsiveriantį senamiestį ir naujamiestį, įvertinti tuos statinius, kurie iškilo XVIII amžiuje, – svarstė architektas. Ir pridūrė: – Šis pastatas kitoks nei ankstesni mano kūryboje. Nors tai vienas mažiausių mano muziejų, bet mėgiamiausias.“

Jo darbą vilniečiai kritikavo nebent dėl to, kad muziejus, kitaip nei buvęs kino teatras, pritrauktas arti Pylimo gatvės. Tačiau D. Libeskindas atsakė: „Kadangi kolekcija – modernaus meno, pasirinktas ir toks architektūros stilius. Menas visada yra kažkas naujo ir modernaus. Negalime jo užrakinti – turime suteikti kūriniams vietos, erdvės. O kai kurie viduje esantys kūriniai buvo sukurti itin Lietuvai sudėtingu laikotarpiu.“

Danielis Libeskindas: „Šis pastatas kitoks nei ankstesni mano kūryboje. Nors tai vienas mažiausių mano muziejų, bet mėgiamiausias.“

Menas apie mus

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“ pristatoma MO kolekcija, kurioje pinasi pokaris, sovietinis atšilimas, sąstingis, Sąjūdis ir nepriklausomybė.

Parodą kuravo ir formuoti Butkų kolekciją padėjo Vilniaus dailės akademijos profesorė R. Jurėnaitė. „Vieni kitų beveik nepažinojome: jie apie mane buvo girdėję, aš apie juos – ne. Bet intuityviai kilo pasitikėjimas, jų sumanymas mane sugundė, – prieš dešimtmetį įvykusią pažintį prisiminė menotyrininkė. – Kartais gyvenome kaip giminaičiai, kartais būdavo nedidelių pauzių. Kūrinius kaupėme dešimt metų, bet man tai – viso gyvenimo darbas. Prieš tai reikėjo įgyti žinių, dar paauglystėje gavau daugybę dovanų iš menininkų, studijų metais mane lydėjo kiti kuratoriai, vėliau pati mokiau studentus, skaičiau, rašiau, važinėjau po muziejus. Daugybę laiko sutelkiau į meną, deja, daugiau nei į patį gyvenimą.“

Nuo pat pradžių R. Jurėnaitė įsivaizdavo, kaip galėtų atrodyti pirmosios parodos. Visgi įžanginę ekspoziciją surengti nebuvo lengva. Net ir 3 500 kv. metrų riboja, kiek kūrinių ir autorių galima parodyti vienu ypu. „Sumanymas – plačiai praverti langą, parodyti kolekciją. Kitas uždavinys, – kad paroda apie lietuvių dailės pastaruosius 60 metų bylotų trims lankytojų grupėms: meno mėgėjams, žiūrovams, kurie ateina pirmąkart, ir į Vilnių atvykstantiems svečiams iš užsienio“, – vardijo ji.

Mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų įkurtas muziejus yra didžiausia privati ir pirma tokio pobūdžio kultūros institucija Lietuvoje.

Lietuviai – kultūros mėgėjai

Paroda „Visas menas – apie mus“ suskirstyta į keturias dalis. Joje rodomi gamtos peizažai, „didžiosios dramos“ – sudėtingi istoriniai įvykiai ir juos lydėję dramatiški tautos išgyvenimai, „kasdienybė“ ir „kintanti realybė“. Šios keturios temos visais laikais buvo aktualios įvairių kartų dailininkams.

Menotyrininkė, kuratorė siekė, kad pirmoji paroda būtų ne tik intelektuali, bet ir emocinga. R. Jurėnaitės teigimu, lietuviai yra kultūros mėgėjai – anaiptol neprimityvūs meno žmonės, gebantys įvertinti profesionalius ir įtaigius šiuolaikinio meno kūrinius.

Ekskursiją po parodą veda MO muziejaus gidas. Šiandien saugyklos patalpose vyks susitikimai su MO kolekcijos autoriais: dailininkėmis Sigita Maslauskaite ir Laisvyde Šalčiūte, grafike Egle Vertelkaite, medijų meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi, fotomenininku Algimantu Kunčiumi. Kitomis dienomis meno saugyklą lankys kiti menininkai.

Mecenatų įkurtas muziejus yra didžiausia privati ir pirma tokio pobūdžio kultūros institucija Lietuvoje. „Butkų iniciatyva atsispindi daugelyje mūsų veiksmų. Skatiname pilietinės visuomenės kūrimąsi, asmeninę atsakomybę už tai, kokį miestą kuriame. Be „MOdernistų“ atsirado ir daugiau privačių mecenatų, generalinis rėmėjas – visi jie nori prisidėti ir dalyvauti muziejaus veikloje“, – kalbėjo MO direktorė M. Ivanauskienė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"