Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius 

2018 lapkričio 20 d. 08:38
Eimuntas Nekrošius./
Eimuntas Nekrošius./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius, BNS patvirtino jo giminaitis parlamentaras Arvydas Nekrošius.

Pasak Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties.

E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.

1978 E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.

E. Nekrošius apdovanotas daugeliu premijų, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą, Nacionaline kultūros pažangos premija.

E. Nekrošius yra gavęs šiuos valstybės apdovanojimus: Gedimino ordino Komandoro kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.

Prisimena kolegą

Eimuntas Nekrošius buvo fanatiškai atsidavęs darbui ir padarė „nenusakomą įtaką“ Lietuvos teatrui, sako režisieriaus kurso draugas režisierius Algirdas Latėnas.

Algirdas Latėnas./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Algirdas Latėnas./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Nenusakomą įtaką padarė Lietuvos teatrui, jam didžiulė didžiulė pagarba, kaip dirbo jis, kaip fanatiškai atsiduodavo darbui. Gyveno tik tuo darbu, kurį mokėjo. Tokio atsidavimo retai pamatysi“, – BNS sakė režisierius.

Jis, kartu su E. Nekrošiumi baigė vadinamąjį „auksinį“ Dalios Tamulevičiūtės kursą, kuriame studijavo ir prieš dvi savaites miręs aktorius Arūnas Storpirštis, taip pat Kristina Kazlauskaitė, Irena Kriauzaitė, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius, Violeta Podolskaitė, Kostas Smoriginas, Dalia Storyk, Remigijus Vilkaitis.

A. Latėnas prisiminė, kad baigus šį kursą, prieš E. Nekrošiui išvykstant studijuoti į Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą, kartu 1977-aisiais dirbo debiutiniame E. Nekrošiaus spektaklyje pagal Shelaghos Delaney „Medaus skonį“.

„Su juo mes bendravome kaip kursiokai, kaip kolegos, ne kaip režisierius su aktoriumi – darbas vyko nenormuotai, naktimis. Gal dėl to tie pirmieji jo spektakliai buvo tokie jautrūs. Po to buvo kelionių, gastrolių po pasaulį su jo spektakliais“, – kalbėjo A. Latėnas.

Režisierius sako, kad įsimintini buvo ir pirmieji žingsniai 1993-iaisiais rengiant pirmąjį Lietuvoje teatrų festivalį „LIFE“, kur E. Nekrošius pastatė Aleksandro Puškino „Mažąsias tragedijas“ – A. Latėnas čia sukūrė pagrindinį vaidmenį.

„Viskas buvo daroma per naktis, per naktis. Jis visada prašydavo išsinagrinėti vaidmenį. Prie Puškino sėdėjome dviese gal mėnesį, viską nagrinėjome nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Po to jis sako – dabar jau pašnekėkime, kas vaidins. Sakau – ne, Eimantai, išsinagrinėjome mes, o dabar tu rinksiesi, kas vaidins?“, – apie darbą kartu kalbėjo režisierius.

Režisierius Eimuntas Nekrošius buvo svarus, bet „žmogiško lengvumo“ turėjęs žmogus, iki pat gyvenimo galo puoselėjęs kūrybinius planus, sako jo kolega ir bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis.

Algirdas Martinaitis./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Algirdas Martinaitis./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Tai buvo žmogus svarus visomis prasmėmis: bendravimas su juo būdavo ne atsipalaidavimas, tas bendravimo svoris turėjo žmogiško lengvumo, ką jis galėjo jausti savo kūryboje“, – BNS sakė A. Martinaitis.

Daugiau nei tris dešimtmečius su E. Nekrošiumi dirbęs A. Martinaitis savo bendradarbiavimą pradėjo spektakliu „Pirosmani, Pirosmani“.

„Tai būtų Šekspyro perdirbinys jį sušiuolaikinant – su mafija, įnešant itališko kolorito“, – pasakojo A. Martinaitis.

„Jis turėjo daug planų ir darbui, ir draugystei. Jis buvo žmogus, turėjęs milžiniškų tikslų savo nenusakomos režisūros apimties, per labai sunkų režisūrinį darbą jis įgyvendindavo labai jautriai ir atsakingai kiekvieną žodį ir kiekvieną judesį. Kiek su juo dirbu, jis yra mano mokytojas“, – sakė jis.

Anot A. Martinaičio, gruodį E. Nekrošius planavo vykti į Italiją, Neapolį, kur ketino statyti pjesę pagal Šekspyro kūrybą.

„Tai būtų Šekspyro perdirbinys jį sušiuolaikinant – su mafija, įnešant itališko kolorito“, – pasakojo jis.

A. Martinaitis sako šią vasarą savaitę praleidęs Šiluvoje, E. Nekrošiaus sodyboje – režisierius susitikinėjo su žmonėmis, kurie kartu su juo mokėsi. Jis prisiminė, kad po viešnagių pas paprastus žmones, E. Nekrošius nemažai jų pakvietė ir į savo spektaklį.

„Žmonės įdėdavo mums tai sūrio, tai kiaušinių, pamatydavo jį, stebėdavosi – va, garbingas žmogus ir atvyksta į mano kiemą. Jis buvo labai paprastas. Jis tuos du žmones pakvietė į spektaklį, Dantės „Dieviškąją komediją“ – buvo daug žmonių iš Šiluvos, iš apylinkių“, – pasakojo A. Martinaitis.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirtis Lietuvos kultūrai yra tragedija sako buvęs operos solistas Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

Vytautas Juozapaitis./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Vytautas Juozapaitis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Tai yra siaubinga netektis, Lietuvos kultūrai tai yra tragedija. Yra šokas“, – antradienį BNS sakė parlamentaras.

Nors E. Nekrošius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra pastatęs ne vieną operą, V. Juozapaičiui su režisieriumi kartu dirbti neteko, tačiau jis E. Nekrošių pažinojo kaip žmogų-mįslę.

„Turbūt tai žmogus legenda, žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius“, – sakė V. Juozapaitis.

„Turbūt tai žmogus legenda, žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius. Turbūt paprastai tokie žmonės vadinami genijais, kurie labai mažai kalbėdami pasako viską arba išvis nekalbėdami pasako viską. Jų žvilgsnis, jų veido išraiška“, – sakė V. Juozapaitis.

„Žinoma, aš jį pažinojau, bet mes prasilenkėme scenoje. Jis pastatė ne vieną operą mūsų Operos teatre, bet man taip likimas susiklostė, kad neteko su juo tiesiogiai dirbti, bet aš stebėjau repeticijas, stebėjau spektaklius, kuriuos jis darė. Jie absoliučiai skyrėsi nuo kitų. Tu jį pamatęs iš karto gali pasakyti, kad tai yra Nekrošiaus spektaklis. Bet tai yra ne štampiniai Nekrošiaus spektakliai, bet tie giluminiai, kurių niekas negali pakartoti“, – pasakojo politikas.

Jis teigė iki šiol prisimenąs pirmąjį pamatytą E. Nekrošiaus spektaklį Jaunimo teatre Vilniuje.

„Aš dar buvau studentas ir mačiau Jaunimo teatre, kur jis daug metų dirbo, Čingizo Aitmatovo „Ilga kaip šimtmečiai diena“. Tada nelabai žinojau, kas tas Nekrošius. Kai pamačiau tą spektaklį, supratau, kad yra kažkas tokio, vardan ko verta būti mene, teatre“, – BNS sakė V. Juozapatis.

Kostas Smoriginas./ Alinos Ožič nuotrauka
Kostas Smoriginas./ Alinos Ožič nuotrauka

Su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi iki pastarųjų dienų bendravęs aktorius Kostas Smoriginas sako palaikęs „labai žmogišką ryšį“, tačiau nepamiršęs ir savo kurso draugo reiklumo teatre.

„Pas jį nebuvo kavos pertraukų kada repetuodavome. Nors kai sirgdavo, repetuodavome ir po 20 minučių. Tai buvo neįtikėtinos fantazijos, neįtikėtino kūrybinio potencialo žmogus. Jis galėdavo ateiti ir naktį, paskaityti visą pjesę, papasakoti, kaip ji padaryta ar kaip bus padaryta – trečią valandą gerti kavą iki paryčių ir pasakoti. Taip ne kartą buvo atsitikę Stokholme, Italijoje“, – BNS pasakojo K. Smoriginas.

Jis su režisieriumi bendravo nuo pat studijų tuometinėje Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vadinamajame „auksiniame“ režisierės Dalios Tamulevičiūtės kurse, sukūrė pirmuosius savo vaidmenis E. Nekrošiaus „Kvadrate“, „Pirosmani, Pirosmani“, taip pat įsimintinus personažus spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“, Šekspyro „Makbete“.

„Galiu jį įvardinti kaip genijų, kurį aš pažinojau gyvą esant – tai buvo Nekrošius“, – kalbėjo K. Smoriginas.

„Galiu jį įvardinti kaip genijų, kurį aš pažinojau gyvą esant – tai buvo Nekrošius“, – kalbėjo K. Smoriginas.

Jis neslėpė, kad teatro gyvenime būta ir konfliktų, nesusišnekėjimų. Vienas jų, anot K. Smorigino, buvo repetuojant „Dėdę Vania“, kur jis buvo „pasodintas ant atsarginių suolo“ ir turėjo pagrindinį vaidmenį užleisti savo kolegai Vidui Petkevičiui – konfliktą ėmėsi gesinti net rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis, pati D. Tamulevičiūtė.

„Aš trenkiau pjesę į grindis, viskas pažiro, pabiro – aš išėjau, pasakęs, kad prabėgau pusę distancijos, o dabar tu mane, prakaituotą, sodini ant atsarginių suolo? Jis sureagavo normaliai (...), aš paskui surgrįžau, sukandęs dantis sėdėjau. Ir atsitiko paradoksas, kad aš vaidinau ne dėdę Vanią, o Astrovą, kurį prieš tai repetavo Remigijus Vilkaitis. Su juo atsitiko panaši istorija, jis kažko neišlaikė ir pasitraukė“, – pasakojo K. Smoriginas.

Jis tai pat sako, kad E. Nekrošius padėjo atskirti vaidybą nuo bohemiškų linksmybių – tai, anot jo, leido kai kuriems aktoriams išlaikyti meistriškumą, gauti vėlesnius vaidmenis.

„Jaunystėje mes paišdykaudavome, padėdavome vienas kitam grįžti į namus, nes šalia gyvenome, aš – Stiklių gatvėje, jis – prie Aušros Vartų. Visko buvo, bet vienu metu jis sustojo, kategoriškai pareikalavo, kad visi tą padarytų. Tie, kurie taip padarė, visi laimėjo, nes prasidėjo kiti etapai, rimtas darbas. Tai buvo pirmas režisierius ir žmogus, su kuriuo tapau profesionalu, tai buvo spektaklis „Kvadratas“, – prisiminė aktorius.

K. Smoriginas sako prisiminsiantis E. Nekrošių kaip žymųjį Gruzijos dailininką pjesėje „Pirosmani, Pirosmani“.

„Jis pragyveno nelengvą gyvenimą, buvo iš paprastos šeimos, nuo žemės: akmenys, vanduo, geležis. Norėčiau jį prisiminti tokį, koks už stiklo stovėjo Pirosmanis, taip, kad už stiklo stovi Eimis, toks visas miltais apibertas. Norėčiau jį prisiminti tokį šviesų, švarų, apibertą miltais“, – kalbėjo jis.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje rašoma, kad tai yra „didelė netektis ir visam teatro pasauliui, kuriame išskirtinis E. Nekrošiaus talentas atstovavo mūsų šaliai ir nuolat garsino Lietuvos vardą“.

Anot šalies vadovės, režisierius savo kūryba kėlė didžiuosius būties klausimus ir kartu su aktoriais bei žiūrovais ieškojo visiems svarbių atsakymų.

„Mūsų atmintyje visam laikui išliks šie nepaprasti susitikimai teatre, išskirtiniai spektakliai, kas kartą reikalaudavę ypatingo širdies ir minties darbo“, – teigė prezidentė.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, jog E. Nekrošiaus mirtis yra „milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai“.

„Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, meno bendraminčius ir bendražygius, visą teatro bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad režisierius „dovanojo Lietuvai nepaprastai didingus kūrinius, spektaklius, kuriuos buvo garbė ir prestižas žiūrėti“.

„Tai, su kokia estetika jis perteikė literatūrinę emociją ant scenos, buvo išskirtinis režisieriaus talentas. Būsime dėkingi už galimybę matyti ir vertinti šio menininko darbus“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Laidos privačiai

Vyriausybė organizuotų antradienį mirusio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus valstybines laidotuves, tačiau artimiesiems pageidaujant jis bus palaidotas privačiai, pranešė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Tai yra vienas žymiausių kūrėjų, premijų laureatas, tai tikrai pagal visus įvertinimus būtų verta ir teisinga organizuoti valstybines laidotuves. Tokį pasiūlymą išreiškėme, bet, pasirodo, velionio buvo išankstinė valia, kad nebūtų jokios papildomos pompastikos ir viešumo“, – BNS antradienį sakė A. Stončaitis.

„Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime“, – pridūrė jis.

Pasak kanclerio, E. Nekrošiaus laidotuvės numatytos Raseinių rajone, Šiluvoje, atsisveikinimas su režisieriumi vyks Vilniuje.

Šv. Mišios už E. Nekrošių bus aukojamos lapkričio 21 dieną 11 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Atsisveikinimas su velioniu lapkričio 21 dieną nuo 12 iki 20 val. „Meno forto“ salėje (Bernardinų g. 8/8). Karstas išnešamas lapkričio 22 dieną 10 val. Režisierius E. Nekrošius bus laidojamas Šiluvos miestelio kapinėse.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"