Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Marcė Katiliūtė: iš trumpo žydėjimo 

2017 kovo 31 d. 12:00
Tragiško likimo dailininkė Marcė Katiliūtė.Marcės Katiliūtės tinklapio nuotraukos
Tragiško likimo dailininkė Marcė Katiliūtė.Marcės Katiliūtės tinklapio nuotraukos

Iki šiol romantizuojamas jaunos, gražios ir talentingos menininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) trumpas gyvenimas. Tragišką mirtį apgaubė įvairūs gandai. Tačiau mirtis, kaip sakė „Lietuvos žinioms“ istorikas Juozas Brazauskas, nėra romantiška, ir mūsų noras bent kiek įsiskverbti į jos paslaptis yra beprasmis.

Šių metų balandžio 5 dieną sukanka 80 metų, kai grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė M. Katiliūtė pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukusi 25-ojo gimtadienio. Jau po mirties tais pačiais 1937 metais pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji jos grafikos darbai buvo apdovanoti aukso medaliu. Balandžio 24 dieną pažymėsime ir 105-ąsias dailininkės gimimo metines. Jos kūrybinis palikimas – apie 500 darbų: linoraižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Tarp sukurtų iliustracijų knygoms – Vytauto Tamulaičio „Kiškelio užrašai“, Petro Cvirkos „Napalys bailys“, Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“.

Katiliškių ir Laimužės vienkiemiuose

„Matyt, gyvenimas ir žmonės pernelyg ignoravo moterį menininkę. Bet ar šiandien ne panašiai elgiamės vieni su kitais?“– svarstė ką tik pasirodžiusios biografinės apybraižos „Trumpas žydėjimas“ autorius J. Brazauskas, tragiško likimo menininkei skyręs ne vieną dešimtmetį. 2006 metais išleista jo monografija „Dailininkė Marcė Katiliūtė“ jau tapo bibliografine retenybe.

„Marcė Katiliūtė pasirinko dramatišką laisvos menininkės gyvenimo būdą, siekė išgyventi vien iš meno, tačiau tai galėjo sau leisti tik keli vyrai…“

Panevėžietis istorikas neslėpė, kad tada, prieš dešimtmetį, tikėjosi, jog pajudės ir menininkės atminimo įamžinimo reikalai, kad žmonės daugiau apie ją žinotų. Tačiau M. Katiliūtės tėviškė – Laimužės vienkiemis Vaizgučių kaime Joniškio rajone – baigia sunykti. Šiemet sodyba išbraukta jau ir iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Anksčiau čia buvo įkurtas dailininkės memorialinis muziejus, saugomi jos kūrybos įrankiai, po karo išlikę darbai.

J. Brazauską nuo mokyklos laikų domino M. Katiliūtės likimas. Baigęs studijas istorikas brandino mintį, kad reikėtų naujoviškai išleisti monografiją apie dailininkės gyvenimą, jos kūrybą. Akvilės Mikėnaitės monografija „Marcė Katiliūtė“ buvo išleista 1963 metais. Tačiau sovietmečiu ne viską buvo galima skelbti. Nebuvo, ko gero, dar prieinama ir rankraštyno medžiaga Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiemet išleista biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“ nauja informacija papildo ir ankstesnę paties J. Brazausko monografiją „Dailininkė Marcė Katiliūtė“. Patikslinta menininkės gimimo vieta – Katiliškių vienkiemis Ivoškių kaime Joniškio rajone – ir atskleistas dramatiškas jos gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties.

Dailininkės tėviškė Laimužės vienkiemis baigia sunykti.
Dailininkės tėviškė Laimužės vienkiemis baigia sunykti.

„M. Katiliūtės gyvenimo drama prasidėjo nuo tėvų bandymo kurtis Medvilionių dvare (Stanislovo Goeso valdomas dvaras buvo vienas kultūros ir lietuviškos spaudos skleidimo centrų), vėliau – Laimužės vienkiemyje, kai būsima dailininkė pradėjo mokytis Žeimelio mokykloje. Čia ji pajuto potraukį piešti. Tai – mokytojo Vytauto Budrio nuopelnas. Tačiau ilgai buvo manoma, kad jis dirbo Joniškio mokykloje“, – pasakojo knygos autorius.

Pasak jo, jauna mergaitė net nematė, kaip 1925 metais mirė motina. Vėliau auginta giliai tikinčios senelės Julijonos Varnaitės-Čepulevičienės priprato prie vienumos. Nejautė šeimos jaukumo, trūko motinos meilės. Mokantis Joniškio mokykloje atsiskleidė dar gilesnis meno pajautimas. Tuo metu tėvas, vedęs antrą kartą, sunkiai kūrėsi Vaizgučių kaime, Laimužės vienkiemyje.

J. Brazauskas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne rado dailininkės tėvo Jurgio Katiliaus dienoraštį. Jame J. Katilius viltingai rašė: „Gal mano vaikams nereikės vargti?“ Bet to vargo buvo per akis.

Vienintelio tikslo link

Baigusi keturias klases Joniškyje, M. Katiliūtė pasipriešinino tėvo troškimui ūkininkauti ir jau 1928 metų rugsėjo mėnesį pradėjo mokytis Kaune: iš pradžių „Saulės“, vėliau „Aušros“ gimnazijoje. Kartu rengėsi mokytis Kauno meno mokykloje.

1929 metų sausio mėnesį jau Meno mokyklos studentė dienoraštyje rašė: „Tai nepaprasta šviesi kibirkštėlė sužibo mano tamsiame gyvenime. Pasiekta mano svajonė. Prasideda naujas man pasaulis ir naujas gyvenimas“.

Kaip pasakojo istorikas, stropi studentė mokėsi su didžiausiu užsidegimu. Ypač vertino Kajetono Sklėriaus pamokas. Tačiau būsimos dailininkės pripažinimas atėjo ne iš karto. Pirmoji premija jai buvo paskirta 1930 metais už taikomosios kompozicijos darbus.

Dar 1931 metais dienoraštyje M. Katiliūtė prisipažino: „ Aš turiu būti demoniška pilna ta žodžio prasme. Turiu savo vienintelį tikslą ir jam paaukoju savo kūryboje gyvenimą ir save, ir į tai įdėsiu visas savo tvirtos valios galias. Aš nepasiduosiu jokiam meilės svaiguliui. Aš pasieksiu tą, ko trokštu“.

Jau tuo metu menininkė sunkiai vertėsi materialiai. Gyvenimas pasidarė dar sudėtingesnis, užgriuvus pasaulinei ekonomikos krizei. Paramos iš tėvų negavo. Tik maisto jai atsiųsdavo. Tėvų ūkis buvo užstatytas už skolas. Grėsė bankrotas. O naujoje tėvo šeimoje dar gimė sūnus Juozas ir dukra Eugenija.

Sulig vyrais

Istoriką Juozą Brazauską dailininkės Marcės Katiliūtės likimas domina jau ne vieną dešimtmetį.aina.lt nuotrauka
Istoriką Juozą Brazauską dailininkės Marcės Katiliūtės likimas domina jau ne vieną dešimtmetį.aina.lt nuotrauka

Biografinėje apybraižoje „Trumpas žydėjimas“ pirmą kartą atskleista ir M. Katiliūtės draugystė su poete Salomėja Nėrimi, jau pripažinta, laisva menininke. Apie dviejų jaunų, talentingų kūrėjų draugystę J. Brazauskas sužinojo iš Kazimiero Skebėros atsiminimų, saugomų Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

„Salomėja – graži, kukli, santūri mergina, jau baigusi universitetą, pradėjusi mokytojauti. Marcė tuo metu buvo Meno mokyklos studentė. Gabi ir daug žadanti grafikė. Graži, turėjo idealią figūrą, kerintį žvilgsnį, buvo ekstravagantiškų manierų. Jos veržlumui galėjo pavydėti bet kuris vyras, ir pavydėjo, – neabejojo istorikas. – Neatskiriamos draugės buvo priešingybės. Tačiau jas vienijo tikro meno pajautimas. M. Katiliūtė tarsi ėjo S. Nėries pėdomis, taip pat pasirinko dramatišką laisvos menininkės gyvenimo būdą. Ji siekė išgyventi vien iš meno, nesiimti valdiško darbo. Tačiau tai galėjo sau leisti tik keli vyrai…“

1935 metais M. Katiliūtė baigė Meno mokyklą kaip viena geriausių mokinių. Labai gerai įvertintas jos diplominis darbas „Motina“. Jaunajai dailininkei buvo žadama stipendija studijoms Prancūzijoje. Tačiau jos negavo. Studijuoti išsiuntė vyrus, pasak J. Brazausko, ne tokius gabius, bet turinčius pažinčių valdžios koridoriuose.

„Apie moterų vaidmenį visuomenėje vyko aštrios diskusijos. Vyrams buvo skirta kūryba, moterims – giminės pratęsimas gimdant herojus. Marcė norėjo darbuotis „sulig vyrais“. Bet tam reikėjo geresnių sąlygų. Kuklumu nedaug nugalėsi. O kitokia būti Marcė nenorėjo ir nemokėjo“, – sakė knygos autorius.

Nesulaukusi pripažinimo

Tuo metu M. Katiliūtė turėjo atsitiktinių užsakymų ir iš jų šiaip ne taip gyveno. Galiausiai teko spręsti dilemą: badauti ar mokytojauti. Kaip pasakojo J. Brazauskas, tarp menininkų – didžiulis pavydas, užsakymai skirstomi šeimyniškai, konkurencija – begėdiška. Pervargusi menininkė sutiko nuo 1936 metų rudens mokytojauti Palangos progimnazijoje. Prieš savo principus turėjo imtis tarnybos, kad galėtų kaip nors išgyventi.

Palangoje dailininkė pradėjo kurti grafikos darbus Paryžiaus pasaulinei meno parodai. Pajūryje jai patiko tik gamta, bet ir ši atsibodo vėlų rudenį ir žiemą. Kūrėja tolo nuo menininkų visuomenės Kaune.

1937 metų sausio 1 dieną M. Katiliūtė buvo atleista iš Palangos progimnazijos, o sausio 15 dieną gavo meno kūrinių konservatorės darbą Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune (dabar – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno muziejus). Bet kūrybai jėgų jau neužteko, nors stengėsi jai atsiduoti visa, kad ir būdama prastos sveikatos. Balandžio 1 dieną M. Katiliūtė atsisakė tarnybos muziejuje.

Dailininkės Marcės Katiliūtės gimimo ir žūties metinėms pažymėti išleista biografinė apybraiža papildyta nauja, niekur neskelbta medžiaga.
Dailininkės Marcės Katiliūtės gimimo ir žūties metinėms pažymėti išleista biografinė apybraiža papildyta nauja, niekur neskelbta medžiaga.

„Balandžio 5 dieną menininkės gyvenimo siūlas nutrūko. „Lietuvos žinios“ pirmosios pranešė apie netektį. Geras M. Katiliūtės bičiulis Jonas Kuzminskis rašė šaltai ir oficialiai... Kita spauda lyg susitarusi tylėjo“, – sakė istorikas.

Dailininkė nesulaukė tikro pripažinimo. Jau po mirties pasaulinėje parodoje Paryžiuje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį. Poetė S. Nėris bičiulei paskyrė poemą „Dailininkės tragedija“.

M. Katiliūtė palaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune. 1972 metais pastatytas skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurtas antkapinis paminklas.

Žiemgalos leidyklos šiemet išleistą J. Brazausko biografinę apybraižą „Trumpas žydėjimas“ parėmė Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio anūko Jono Lino Juozevičiaus šeima, gyvenanti Amerikoje, ir Aleksandro Stulginskio universitetas, rektorius Antanas Maziliauskas, dailininkės dukterėčia Romualda Katiliūtė-Stovolos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika