Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Lietuvybės salų ieško užsienio valstybėse 

2019 vasario 8 d. 12:50
Augustinas Žemaitis surinko didžiąją dalį Amerikoje išsibarsčiusių Lietuvos gabalėlių į vieną vietą ir sukūrė unikalų lietuvybės pėdsakų JAV žemėlapį.
Augustinas Žemaitis surinko didžiąją dalį Amerikoje išsibarsčiusių Lietuvos gabalėlių į vieną vietą ir sukūrė unikalų lietuvybės pėdsakų JAV žemėlapį.
Alinos Ožič nuotrauka

Jaunas teisininkas ir užkietėjęs keliautojas Augustinas Žemaitis su žmona Aiste bei pasitelktais savanoriais apkeliavo, suregistravo, aprašė, užfiksavo nuotraukose beveik visas Amerikos vietas, susijusias su lietuvybe, ir sudarė jų žemėlapį, prieinamą interneto vartotojams.

Pernai ir užpernai A. Žemaitis vykdė projektą „Tikslas – Amerika“, kuris išaugo iš jo sukurto tinklalapio „Gabalėliai Lietuvos“, – Augustinas ir anksčiau keliaudamas rinko ir kėlė į internetinę erdvę informaciją apie lietuvybės salas užsienio valstybėse.

Iki šiol A. Žemaitis apkeliavo 105 pasaulio šalis, o netrukus ketina vykti į 106-ąją – Argentiną. Anot pašnekovo, daug keliaudamas jis įsitikino, kad apie kai kurias šalis ir lankytinas vietas galima rasti tikrai nemažai informacijos. Tačiau yra tokių pasaulio vietų, kurios ypač įdomios lietuviams, susijusios su mūsų krašto istorija, kultūra, o informacijos beveik nėra.

Iki šiol Augustinas apkeliavo 105 pasaulio šalis, o netrukus ketina vykti į 106-ąją – Argentiną.

„Dar 2007 metais keliavau per Baltarusiją, turėjau tikslą aplankyti išlikusias ten Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis. Informacijos tada radau labai mažai, nors dabar jau yra išleista ir knygų apie jas. Užsienio valstybėse kitų ten gyvenančių ar gyvenusių tautų kultūra yra nemažai tyrinėta. Ir Lietuvoje, tarkime, žydų, lenkų, vokiečių kultūros paveldas neblogai aprašytas. Atvykdami lenkai, vokiečiai ar žydai žino, lanko vietas, susijusias su jų kultūra, istorija“, – aiškino pašnekovas. Lietuviams vis daugiau keliaujant po pasaulį, informacijos apie lietuviškas saleles užsienyje iki šiol buvo gana mažai. Augustinui pasirodė verta pabandyti užpildyti šią didelę spragą.

Augustinas ir Aistė Žemaičiai prie prezidento Antano Smetonos kapavietės Klivlande. / Asmeninio albumo nuotrauka
Augustinas ir Aistė Žemaičiai prie prezidento Antano Smetonos kapavietės Klivlande. / Asmeninio albumo nuotrauka

Kantriai rinko informaciją

Keliautojas sukūrė tinklalapį „Gabalėliai Lietuvos“, skelbė paties surinktą ir internete, knygose, keliautojų forumuose sužvejotą informaciją apie lietuvišką paveldą užsienyje. „Sistemingai rinkti medžiagą apie lietuvybės paveldą užsienyje pradėjau 2012 metais. Reikėjo įdėti nemažai pastangų: skaityti reikiamas knygas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, nes kitur jų nelabai rasi. Internete taip pat informacija buvo sunkiau prieinama: kokiame nors Amerikos lietuvių forume galima buvo rasti pokalbių apie, tarkime, kokią nors jiems žinomą, o mums beveik negirdėtą bažnyčią, tačiau nei jos koordinačių, nei tikslesnės informacijos nepateikta. Reikėjo viską rankioti po gabalėlį“, – prisiminė pašnekovas.

Lemonto (Čikagos priemiestis) Kryžių kalnas. / Asmeninio albumo nuotrauka
Lemonto (Čikagos priemiestis) Kryžių kalnas. / Asmeninio albumo nuotrauka

Augustino surinkta ir susisteminta informacija kitiems keliautojams tapo savotiška internetine lietuviško paveldo užsienyje enciklopedija. Užtenka atsidaryti tinklalapį, ten gali rasti straipsnius pagal pasirinktą vietovę, kur ketinama keliauti. „Sakykime, žmogus nori keliauti į Niujorką. Tinklalapyje jis ras aprašytas visas su lietuvybe susijusias vietas šiame mieste. Jeigu kalbama apie kokią nors mažiau lietuviško paveldo turinčią šalį – Vengriją, Bulgariją ar kitą – straipsnis bus skirtas visai tai šaliai, o ne konkretiems miestams“, – aiškino tinklalapio „Gabalėliai Lietuvos“ kūrėjas.

Augustinas Žemaitis: „Iš registruotų 550 su lietuvybe susijusių vietų Amerikoje apie trys dešimtys jų žavi ir domina net lietuviškų šaknų neturinčius amerikiečius.“

Projektas valstybės 100-mečiui

Augustinas pasakojo, kaip jis 2015 metais sulaukė skambučio iš Vašingtone įsikūrusios Lietuvos ambasados ir išgirdo siūlymą sudaryti su lietuvybe susijusių Amerikos vietų žemėlapį. Ambasados darbuotojams pasirodė įdomus jo asmeninis projektas „Gabalėliai Lietuvos“, tad jie pasiūlė šią keliautojo iniciatyvą dar labiau praplėsti ir susisteminti.

Augustinas ir Aistė Žemaičiai prie prezidento Antano Smetonos kapavietės Klivlande. / Asmeninio albumo nuotrauka
Augustinas ir Aistė Žemaičiai prie prezidento Antano Smetonos kapavietės Klivlande. / Asmeninio albumo nuotrauka

Tokiai misijai jau reikėjo finansavimo, nes už Atlanto Augustinui ir Aistei teko praleisti nemažai laiko: pirmas etapas 2017 metais, skirtas rytinei Amerikos daliai, truko 16 dienų, antras 2018 metais – Vidurio Vakarų valstijoms – 25 dienas, nes teko įveikti didesnius atstumus.

Projekto "Tikslas - Amerika" savanorių sunkiai pagal vietinių žmonių pasakojimus atrastos beveik sunykusios lietuvių kapinės Ledforde. / Asmeninio albumo nuotrauka
Projekto "Tikslas - Amerika" savanorių sunkiai pagal vietinių žmonių pasakojimus atrastos beveik sunykusios lietuvių kapinės Ledforde. / Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti rengiamiems konkursams Augustinas parengė projektą „Tikslas – Amerika“ ir laimėjo finansavimą projekto išlaidoms padengti – skrydžiams, automobilio nuomai, nakvynėms viešbučiuose apmokėti. „Per pirmą etapą Amerikoje nuvažiavome per 4 tūkst. km, padarėme beveik 10 tūkst. nuotraukų, aprašėme ir į žemėlapį įkėlėme daugiau kaip 300 lietuviškų objektų, susitikome ir pasikalbėjome su daugiau nei dviem šimtais žmonių. Projektas buvo tikrai sėkmingas, tad antram etapui 2018 metais taip pat gavome finansinę paramą“, – pasakojo A. Žemaitis.

Augustinas Žemaitis (dešinėje) pasižymi lietuvių bažnyčios, kurios likę tik pamatai, koordinates. / Asmeninio albumo nuotrauka
Augustinas Žemaitis (dešinėje) pasižymi lietuvių bažnyčios, kurios likę tik pamatai, koordinates. / Asmeninio albumo nuotrauka

Per antrą etapą žemėlapyje vėl buvo sužymėta ir suregistruota per 200 lietuviškų vietų Amerikoje, susitikta ir pasikalbėta su daugiau nei 300 Amerikos lietuvių, kurie pasakojo lietuvybės istoriją šioje šalyje.

Sudomino amerikiečius

Tarpukario Lietuvos dovanota Pitsbergui lietuvių auditorija Pitsbergo universitete. / Asmeninio albumo nuotrauka
Tarpukario Lietuvos dovanota Pitsbergui lietuvių auditorija Pitsbergo universitete. / Asmeninio albumo nuotrauka

Iš suregistruotų 550 su lietuvybe susijusių vietų Amerikoje apie trys dešimtys jų, pasak Augustino, žavi ir domina net lietuviškų šaknų neturinčius amerikiečius. Tarp tokių Meino valstijoje Kenebankporto mieste esantis lietuvių pranciškonų vienuolynas. Jame įkurtas ir viešbutis, į kurį mielai atostogų atvyksta amerikiečiai. Vienuolyno kompleksas įsteigtas įžymių pokario lietuvių menininkų, čia įkurtos Kryžiaus kelio stotys, skirtos kritusiems kovoje už Lietuvos laisvę paminėti. Angliški lankstinukai supažindina amerikiečius su skausminga Lietuvos kovų už laisvę istorija.

JAV lietuvių bažnyčių vitražai derina religiją ir tautinę kultūrą bei simbolius. / Asmeninio albumo nuotrauka
JAV lietuvių bažnyčių vitražai derina religiją ir tautinę kultūrą bei simbolius. / Asmeninio albumo nuotrauka

„Ten būdami patys matėme, kad amerikiečiai lankosi ir domisi, kalba apie Lietuvą, daug sužino apie mūsų šalį, jos istoriją net neišvykdami iš namų“, – pasidžiaugė A. Žemaitis.

Baltimorės lietuvių namų, statytų tarpukariu, pagrindinė salė. / Asmeninio albumo nuotrauka
Baltimorės lietuvių namų, statytų tarpukariu, pagrindinė salė. / Asmeninio albumo nuotrauka

Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Čikagoje įtrauktos į amerikietės autorės Loren Rhoads populiarų vadovą „199 kapinės, kurias būtina aplankyti per gyvenimą“. Šalia garsiausių Paryžiaus Per Lašezo ar Monparnaso kapinių į jį įtrauktos ir Vilniaus Rasų kapinės, tad šiame žinyne yra net dvi lietuviškos amžinojo poilsio vietos – viena Lietuvoje, kita – už Atlanto.

„Apsilankęs Šv. Kazimiero kapinėse supranti, kodėl jos įtrauktos į šį žinyną. Ten iš tiesų labai didingi paminklai, daug jų sukūręs garsus lietuvių išeivijos skulptorius Ramojus Mozoliauskas. Ten yra pirmasis pasaulyje paminklas, skirtas Romui Kalantai atminti, ir daug kitų įspūdingų skulptūrų“, – kelionės įspūdžius prisiminė Augustinas.

Galiu dirbti bet kurioje pasaulio vietoje, žinoma, tenka pasėdėti ir archyvuose Lietuvoje, tačiau tai nesunkiai suderinama su išvykomis.

Naujas maršrutas – į Kanadą

Keliautojas prasitarė, jog puoselėja mintį panašią ekspediciją per lietuviškas vietas surengti ir Kanadoje. Tačiau tam reikia dar daug ruoštis, surinkti informaciją, parengti projektą, nes vien asmeninėmis pastangomis tokio didžiulio darbo nenudirbsi. Juolab kad reikia užsidirbti lėšų ir kelionėms, ir pragyvenimui. Čia Augustinui padeda jo teisinis išsilavinimas. Viena jo veiklų – padėti užsienio lietuviams pilietybės atkūrimo klausimais, dokumentų paieška archyvuose, giminės istorijų atkūrimas.

Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, įtraukta į knygas apie Čikagos architektūrą. / Asmeninio albumo nuotrauka
Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, įtraukta į knygas apie Čikagos architektūrą. / Asmeninio albumo nuotrauka

„Didžioji mano darbo dalis vyksta internetu, tad galiu dirbti bet kurioje pasaulio vietoje. Žinoma, tenka pasėdėti ir archyvuose Lietuvoje, tačiau tai nesunkiai suderinama su išvykomis. Bendradarbiaujame su Lietuvoje dirbančiais gidais, siūlome keliones užsieniečiams, norintiems aplankyti savo ar tėvų gimtąsias vietas. Darbas ir buvimas užsienyje vienas kitam netrukdo. Pernai penkis su puse mėnesio praleidau ne Lietuvoje“, – šypsodamasis prisipažino pašnekovas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika