Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Kultūros viceministras pasitraukė iš pareigų 

2018 spalio 2 d. 10:39
Renaldas Augustinavičius./
Renaldas Augustinavičius./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Atsistatydino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Jis buvo atsakingas už kultūros paveldą, archyvus, muziejus ir bibliotekas.

Kultūros ministerija pranešė, kad viceministras pareigas palieka dėl asmeninių priežasčių.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį BNS sakė, kad viceministro pasitraukimo priežastis nesusijusi su darbine veikla.

Ji teigė turinti keletą kandidatų į atsilaisvinusią vietą, bet vieno dar nėra pasirinkusi. Ministrė tvirtino, kad naujas viceministras kuruos tas pačias sritis kaip ir R. Augustinavičius.

R. Augustinavičius Kultūros ministerijoje nebedirba nuo antradienio, teigiama pranešime spaudai.

LŽ primena, jog atsistatydinęs viceministras buvo Vilniaus simbolio – Gedimino kalno – ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Birželio pradžioje, tuo metu viceministro pareigas ėjęs R. Augustinavičius teigė, jog ekstremali situacija Gedimino kalno šlaituose suvaldyta, tačiau išlieka sudėringa: „Esame realistai, bet tai realiai mums leidžia pereiti prie antrojo etapo (...) – kompleksinio kalno sutvarkymo“, – žurnalistams sakė R. Augustinavičius. Anot viceministro, įrengus drenažo sistemas sumažintas kritulių skverbimasis į kalno paviršių ir stabilizuotos jau nuslinkusios nuošliaužos, tam supiltas ir skaldos sluoksnis. Pasak jo, pirmuoju darbų etapu pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, tuo metu kompleksinius darbus šiaurės vakarų šlaite ketinama baigti iki rudens.

Anot R. Augustinavičiaus, iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų. Šiaurinio šlaito darbai kainavo 2,8 mln. eurų. Iš viso tam dar šiemet numatyta skirti 7,5 mln. eurų, tačiau, anot viceministro, manoma, kad suma didės, nes ne visur galima pritaikyti inžinerinių gabionų metodą ir gali būti pasirinktos brangesnės inžinerinės priemonės. Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.

Kovą R. Augustinavičius yra sakęs, kad sutvarkius nuošliaužas, sustiprinus dalį kalno šlaitų, įrengus drenažo sistemas sudėtingiausia situacija išlieka kalno vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi. Vykdant archeologinius tyrimus kalne aptikta ir iškelta septyniolika 1863–1864 metų sukilėlių palaikų, tarp jų tikriausiai ir sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Geologijos tarnyba priekaištauja, kad kalnas tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors, pasak tarnybos, tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą. Anksčiau planuota, kad visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020-ųjų antrojoje pusėje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"