Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Kokia buvo Algirdo Brazausko sėkmės ir populiarumo paslaptis? 

2017 rugsėjo 21 d. 11:00
Algirdas Brazauskas / 
Algirdas Brazauskas / 
LŽ archyvo nuotrauka

Rugsėjo 22 d. pirmajam Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų suėję aštuoniasdešimt penkeri metai. Šiandien velionio valstybės vadovo vardas visuomenėje kelia nuomonių poliarizaciją: nemaža dalis žmonių liaupsina A. Brazauską vien dėl to, jog jis tapo pirmuoju prezidentu. Kita dalis prezidentą peikia dėl komunistinės praeities. 

LŽ nusprendė atmesti išankstines nuostatas ir apie prezidentą pasikalbėti su istorikais – sovietinės nomenklatūros tyrimais užsiimančiu dr. Viliumi Ivanausku bei dr. Sauliumi Grybkausku, kuris kartu su kolega Mindaugu Tamošaičiu ruošia pirmą Algirdui Mykolui Brazauskui skirtą mokslinę monografiją.

Abu istorikai sutinka, kad turbūt svarbiausias Algirdo Mykolo Brazausko pasiekimas buvo dar iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1989 m. įgyvendintas Lietuvos komunistų partijos (LKP) atskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP).

Jeigu V. Landsbergiui klijuojama kolūkių griovėjo etiketė, A. Brazauską būtų galima įvardinti stabiliu pragmatiku.

„Tai buvo pirmasis toks precedento neturintis atvejis visoje Sąjungoje. Reikia turėti omenyje, kad A. Brazauskas atlaikė milžinišką spaudimą, kelis kartus važiavo į Maskvą, dalyvavo net 1989 metų gruodį vykusiame TSKP centrinio komiteto plenume, kuriame susirinko beveik visos partinės organizacijos, sąjunginė vadovybė ir Michailas Gorbačiovas – visi jie spaudė atsisakyti šito sprendimo, tačiau A. Brazauskas sugebėjo atsilaikyti. Būtent tai lėmė, kad jis susilaukė nemenko palaikymo visuomenėje“, – pasakoja Saulius Grybkauskas.

Pagal 1989 m. apklausas, A.Brazauskas buvo pats populiariausias politikas, populiarumu lenkęs net Vytautą Landsbergį ar Kazimirą Danutę Prunskienę. Vis dėlto revoliucingai nusiteikusi visuomenė norėjo pokyčių.

Vilius Ivanauskas teigia, kad jei prezidento rinkimai būtų vykę 1990 m., A. Brazausko prezidentu niekas nebūtų išrinkęs, tačiau per tris metus padėtis pasikeitė. Per šį laikotarpį visuomenėje kilo šioks toks nusivylimas Sąjūdžiu, ekonominio ir socialinio pobūdžio nepasitenkinimas esama situacija valstybėje. Žmonėms tuo metu norėjosi stabilumo, o būtent su tuo ir asocijavosi A. Brazauskas.

„Užimdamas Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus pareigas kažkokių esminių klaidų jis nepadarė, jo valdymo metai nekėlė neigiamų asociacijų, jis buvo populiarus politikas ir šia prasme tokia alternatyva atrodė tuo metu rimčiausia. Lietuva toli gražu ne vienintelė šalis, kur buvę komunistai sugrįžo į valdžią“, – pasakoja istorikas.

Priklausymo komunistų partijai nederėtų vertinti vienareikšmiškai per šiandienos prizmę. Anot Sauliaus Grybkausko, stojimas į komunistų partiją buvo neišvengiamas, norint kilti karjeros laiptais.

„Verta turėti omenyje, kad pats žodis „karjera“ anuomet nebuvo toleruojamas“, – teigia istorikas. Moralinės dilemos, ar stoti į partiją A. Brazauskas paprasčiausiai nesprendė – tai dažnai buvo priimama kaip savaime suprantamas dalykas.

„Jokios asmeninės dramos jis neišgyveno, nes jis neaugo rezistentų apsuptyje, jo aplinkoje žmonės nuo sistemos nenukentėjo, jis nematė į partizaninį judėjimą įsitraukusių žmonių, tad, kaip ir pas daugelį, šiuo atveju viskas susiklostė labai natūraliai. Tam tikru metu ateidavo tapsmo komjaunuoliu laikas, po to – partiniu, tai taip ir eidavo, kito kelio kaip ir nebūdavo“, – svarsto S. Grybkauskas.

Pasak jo, Algirdas Mykolas nuo jaunystės pasižymėjo dviem savybėmis – lyderyste ir nuolankumu taisyklėms.

„Visi, net ir mano kalbinti funkcionieriai, pripažindavo, kad nuoseklus taisyklių laikymasis buvo jo išskirtinis bruožas. Esant nustatytoms taisyklėms jis visada stengdavosi žaisti garbingai ir jų nesulaužydamas laimėti. Tai galima laikyti ir teigiama savybe, ir neigiama, kartais jam pakišdavusia koją. Jis nesugebėdavo tų taisyklių peržengti ir sulaužyti, kad galėtų kurti savas, – spėja istorikas. – Manau, kad tokio charakterio susiklostymui įtakos galėjo turėti meilė sportui. Jaunystėje jis buvo sportuojantis ir tas entuziazmas laikui bėgant niekur nedingo. O juk abi minėtos savybės sporte yra būtinos.“

Būdamas ką tik Nepriklausomybę atstačiusios valstybės prezidentu, A. Brazauskas nebuvo varomąja Lietuvos savikūros jėga, tačiau drauge procesų ir nestabdė.

„Pagal savo prigimtį, A. Brazauskas buvo technokratas, o technokratai geba prisiderinti. Jie linkę į visokius ūkinius sprendimus. Prezidentas nebuvo lemiamas veiksnys visame procese, tačiau jo jokiais būdais negalima vadinti stabdžiu, – teigia V. Ivanauskas. – Jis prisitaikė ir prie vykdytos privatizacijos, kuri, atrodytų, tikrai nėra susijusi su komunistų partijos vertybėmis. Tam tikra prasme galima sakyti, kad A. Brazauskas prisiderino prie tokios, galima sakyti, Vytauto Landsbergio diktuojamos politikos. Visiškai priešingai, nei V. Landsbergis, A. Brazauskas nebuvo revoliucionierius. Jeigu V. Landsbergiui klijuojama kolūkių griovėjo etiketė, A. Brazauską būtų galima įvardinti stabiliu pragmatiku“.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika