Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Kasteto debiutas: „Velnias, gerai parašiau“ 

2018 lapkričio 9 d. 12:00
Autoriaus autografas./
Autoriaus autografas./
Romo Jurgaičio nuotrauka

Šią savaitę Kastytis Sarnickas-Kastetas – grupės „G&G Sindikatas“ narys – pristatė pirmąjį savo romaną „Turnė“. Knygos pristatymo diena jam buvo baisiausia šiemet. „Ir laukiu jos, ir bijau“, – prisipažino prie rampų šviesų pratęs literatūros meno debiutantas, papasakojęs intriguojančių istorijų apie muzikantų nuotykius, kasdienybę ir pramogų verslo užkulisius.

„Turnė“ – romanas apie neegzistuojančią, bet kultinę roko grupę „Alkūninis velenas“. Jos nariai susiruošia į dešimties dienų turą po Airiją ir Didžiąją Britaniją. Per penkiolika jų karjeros metų pasikeitė laikai – maišto kultūra mirė, dabar muzikantai pozuoja gražioms žurnalų viršelių nuotraukoms. O kadaise „Alkūninis velenas“ gimė priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės.

Ne vaikams

Rašyti knygą K. Sarnickas sumanė prieš dešimtį mėnesių. Iš tiesų viešėjo Dubline, koncertavo. Pakeliui į koncerto vietą jis užsuko į vinilinių plokštelių parduotuvę ir nusipirko Neilo Youngo plokštelę. Grįžęs į Lietuvą sėdo rašyti ir diena iš dienos klausydavo to paties įrašo.

Apie egzistuojantį kūrinį leidyklos „Lapas“ vadovei Ūlai Ambrasaitei pranešė knygų dizaineris: „Muzikantas, mano pažįstamas, ne visai draugas, parašė knygą, galbūt ieško redaktoriaus.“ Leidėjai visada įdomu sužinoti, ką naujo koks nors autorius rašo, todėl nusprendė paskaityti rankraštį.

„O jis sakė, kad iš „G&G Sindikato“ tas muzikantas?“ – knygos išleidimo istorija susidomėjo ir K. Sarnickas. „Taip, bet „G&G Sindikato“ tekstai mane graudina. Seni vyrai negražiai dainuoja apie moteris“, – autoriaus nepagyrė leidėja. „Dainuodami apie moteris buvome jauni. Dabar esame rimti ir dainuojame apie rimtus dalykus!“ – pasiteisino „Sindikato“ narys.

Taigi Ū. Ambrasaitė perskaitė knygą, pasijuokė. Suprato, kad tekstą parašė žmogus, kuris pats daug skaito. „Atrodė, tai – ne pirmas jo romanas. Pasakojimas – sklandus, kaip Charleso Bukowskio – bjaurus ir nešvarus, bet ten daug visko vyksta. Taip rankraštis tapo knyga“, – prisiminė ji.

Išleidęs debiutinę knygą rašytojas išmoko svarbią pamoką: kuo ilgiau rašai, tuo rimtesnis autorius esi. Taigi kitos teks palaukti.

K. Sarnickas vėl paprieštaravo. „Šiaip jau nesu skaitęs Ch. Bukowskio. O jūsų prašyčiau patraukti knygą, ji skirta ne vaikams“, – į skaitytoją su atžala kreipėsi jis. Mat „Turnė“ – ne jaunesniems nei penkiolikos.

Kolegas traukė per dantį

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pats K. Sarnickas nėra skaitęs literatūros kūrinių, kuriuose būtų minima lietuviška muzika. Išskyrus, Jurgos Ivanauskaitės „Pragaro sodus“, kuriuose sušmėžavo Nėriaus Pečiūros grupė „Atsuktuvas“. Knygai pasirodžius prekyboje Kastytis, tuomet – paauglys, suskubo į knygyną.

„Norėjau papasakoti apie grupę, muziką ir muzikantus, ganėtinai nevykusį šou verslą. Jis vykęs, tik šioje knygoje – nelabai, – juokavo autorius. – Daug apie save nekalbėjau. Neapibrėžiau, kokį roką groja „Alkūninis velenas“. Dabar su grupės nariais diskutuojame, ir visi skirtingai įsivaizduoja žanrą. Vieniems tai – pankrokas, kitiems atrodo, kad „Alkūninis velenas“ groja kaip „Biplanai“. Be pykčio ironizuoju ir šaipausi iš daugelio dalykų, kuriuos vieni supras, kiti – ne.“

Kastytis paminėjo ar per dantį patraukė ne vieną kolegą. Kai kuriuos apie tai mandagiai, bemaž atsiprašydamas informavo iš anksto. „Man patiko, kad Kastytis rašė knygą nenorėdamas šokiruoti, ne dėl skandalo. Mūsų leidykla leidžia solidžias knygas apie meną, architektūrą. Ir „Turnė“ – rimtas literatūros kūrinys, – tikino Ū. Ambrasaitė. – Taip, joje yra keiksmažodžių ir purvo. Bet kai kur su kalbos redaktore prašėme, kad Kastytis jų parašytų ir daugiau. Keiksmažodžiai čia atlieka funkciją – kuria autentišką pasakojimą. Ar įsivaizduojate užkulisius, kuriuose muzikantai šneka tvarkinga kalba? – „Paduok man, prašau, gitarinį kabelį“.“

„Velenas“ – ne „Sindikatas“

Romano autorius parašė naujų dainų tekstų. Pavyzdžiui, „Mano problemos rytojaus palauks / Aš prigėriau baseine alaus“ – ištrauka iš „Alkūninio veleno“ dainos „Baseinas alaus“. Feisbuke iš tiesų galima rasti šios grupės paskyrą. Melomanai rašo laukiantys jų koncertų ir turnė po Lietuvą.

Kasteto debiutas: „Velnias, gerai parašiau“

Romano veikėjai – Vėdaras, Raketa, Pigis, Guolis ir grupės vadybininkas Rolas. Jų nuotykiai, pasak rašytojo, turi mažai ką bendra su jam ar „G&G Sindikato“ nariams nutikusiais įvykiais. Tikrovė susipynė su literatūrine fikcija. Tikrovėje jokie muzikantai be pertraukos nepliaupia tiek alaus. Bet yra ir realių nutikimų. Pavyzdžiui, kai pro šalį ėjusio grupės nario nepažino gerbėjos ir paprašė jas nufotografuoti su kitais nariais.

„Be abejo, galima ieškoti personažų prototipų. Bet knyga nėra apie „G&G Sindikatą“. Sudėtingiausia rašant buvo tai, kad mano draugai nepagalvotų, jog bandau juos įtraukti į siužetą, – svarstė K. Sarnickas. – Į kiekvieną veikėją stengiausi sudėti nemažai savęs, kitų sutiktų žmonių bruožų. Kuris iš jų esu aš? Visi. Esu vienintelis, kuris vaikšto į kazino. Ne iš piršto laužta ir istorija, kaip kartą Hamburge mūsų vadybininkas nusprendė pereiti raudonųjų žibintų kvartalą. Jis nešėsi visą honorarą. Viskas baigėsi gerai.“

Rašyti reikia kuo ilgiau

Kastytis norėjo panagrinėti ir tai, ką išgyvena į ketvirtą dešimtį įkopę „Alkūninio veleno“ muzikantai. Muzikos mados pasikeitė, jų kūryba tampa vis mažiau aktuali. Ar jie tęs karjerą? Vyks į „Eurovizijos“ dainų konkursą? Ar K. Sarnickas rašys antrą knygą?

„Po trijų su puse mėnesių rašymo, pridavęs rankraštį, įsivaizdavau tęsinį. Bet praėjo keli knygos redagavimo mėnesiai, ir supratau, kad rašymas – daug smagesnis procesas. Daugybę kartų skaityti savo tekstą – vargas. Buvau taip pavargęs, kad nebenorėjau girdėti žodžio „knyga“, – prisipažino Kastytis. Tik pristatymo dieną, ją atsivertęs po ilgos pertraukos, pamanė: „Velnias, gerai parašiau.“

Išleidęs debiutinę knygą rašytojas išmoko svarbią pamoką: kuo ilgiau rašai, tuo rimtesnis autorius esi. Taigi kitos teks palaukti.

Kad nesėdėtų be darbo

K. Sarnickas rašo, repuoja, groja ir garsina filmus. „Turnė“ parašė išėjęs iš darbo, kuriame dirbo penkiolika metų. „Bedarbystė – smagus užsiėmimas. Spėjau parašyti knygą, – sakė jis. Ir surimtėjo: – Pasiryžau išeiti iš nuolatinio darbo. Buvau vienintelis, kuris šioje populiarioje repo grupėje tokį turėjo. Nors kolektyvas, direktorius buvo geri ir supratingi, vargino dažni koncertai. Išeidamas iš darbo patyriau streso, todėl ir pradėjau rašyti knygą, – kad negalvočiau, jog esu bedarbis.“

Viršelio iliustraciją sukūrė kolega iš „G&G Sindikato“ Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jis dažniausiai atsako ir į grupei skirtus žurnalistų klausimus. „Turiu didelę problemą – nemėgstu būti dėmesio centre. Labai gaila, kad šiandien jo nėra“, – apgailestavo Kastetas. Ir pridūrė, kad grupės nariai vienas kitą ėmė vadinti personažų vardais – Vėdaru, Raketa, Pigiu ir Guoliu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"