Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Ką Raudondvaryje skaitė Tiškevičiai 

2018 liepos 25 d. 14:50
Gana ekstravagantiškai atrodantis Paryžiuje gimęs Benediktas Jonas Tiškevičius (1875 - 1948) - aistringas knygų kolekcininkas, gausiai praturtinęs Raudondvario rūmų biblioteką.Tiškevičių archyvo nuotrauka
Gana ekstravagantiškai atrodantis Paryžiuje gimęs Benediktas Jonas Tiškevičius (1875 - 1948) - aistringas knygų kolekcininkas, gausiai praturtinęs Raudondvario rūmų biblioteką.Tiškevičių archyvo nuotrauka

Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaryta ir iki rugpjūčio 5 dienos veiks paroda „Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XVIII amžiaus gražiausios knygos“. Šis vertingas palikimas atskleidžia Raudondvario Tiškevičių aistrą bibliofilijai.

Raudondvario pilies dvarą (jis yra XVII amžiaus pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas) netoli Nevėžio ir Nemuno santakos valdė nemažai iškilių Lietuvos didikų: Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai. Kaip pasakojo Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, čia ryškiausiai išlikę paskutinių dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai.

Po 1831 metų gaisro, kai sudegė mediniai dvaro pastatai, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801 – 1866) pastatė naują, mūrinį dvaro ansamblį. „Valdant Tiškevičiams pilyje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų kolekcijos. Neseniai pristatytoje parodoje eksponuojame dalį tų knygų, jos yra saugomos Kauno technologijos universiteto (KTU) Retų leidinių skyriuje“, – sakė Z. Kalesinskas. Įdomu pasižvalgyti, ką skaitė, kuo domėjosi Raudondvario savininkai.

„Aptiktos lietuviškos knygos buvo staigmena, nes anksčiau apie Tiškevičius rašę autoriai laikėsi nuomonės, kad Raudondvario bibliotekoje lietuviškų leidinių nebūta dėl grafų prolenkiško nusiteikimo.“

Dovana universitetui

Kaip pasakojo parodos kuratorė dr. Edita Korzonaitė, dalį turėtų Raudondvario Tiškevičių knygų „Vokiečių knygyno“ Kaune savininkas Walteris Fischeris 1930 metais padovanojo Lietuvos universitetui (dabar – KTU). Tuomet, kaip rašė to meto „Lietuvos aidas“, jis pasakė: „Kad ši biblioteka pasiliktų Lietuvos kraštui ir jo universitetui... Man būtų didelis džiaugsmas, jei šis knygų lobynas palengvintų Lietuvos universitetui siekti jo aukštų ir taurių uždavinių.“

Universiteto bibliotekoje išsaugotas Tiškevičių bibliotekos XVIII amžiaus knygų rinkinys, pasak E. Korzonaitės, ypatingas turiniu, mokslo šakų ir kalbų įvairove, odiniais puošniais įrišais, nuosavybę žyminčių knygos ženklų (ekslibrisų, antspaudų ar įrašų) gausa. Šį rinkinį sudaro universalios enciklopedijos, monografiniai ir periodiniai leidiniai, kuriuose dėmesys skiriamas istorijos, religijos, matematikos, fizikos, chemijos, metalurgijos ir kitoms temoms.

„Ypatingą vietą rinkinyje užima vieno garsiausių prancūzų švietimo atstovų, rašytojo, literatūros kritiko Denis Diderot ir matematiko, filosofo Jeano Le Rond'o d'Alembert'o (1778–1781 metais) leista enciklopedija „Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers“, – pasakojo parodos kuratorė. – Taip pat saugoma prancūzų šventiko, enciklopedininko Louis Moréri parengta istorinių ir biografinių faktų enciklopedija „Le grand dictionaire historique, ou Le mêlange curieux...“ Svarbią vietą rinkinyje užima 1797 metais Edinburge išleista Colino MacFarquharo ir George'o Gleigo rengta bei Andrew Bello iliustruota enciklopedija „Encyclopaedia Britannica: or, A Dictionary of Arts, Sciences, and Miscellaneous Literature“. Tiškevičių bibliotekoje taip pat saugomas italų teologijos bei medicinos profesoriaus Bartolomeo Castelli žodynas „Amaltheum Castello-Brunonianum, sive Lexicon medicum“, išleistas 1713 metais. Pirmą kartą žodynas pavadinimu „Lexicon medicum graeco-latinum publikuotas 1598 metais. Rinkinyje saugoma ir vieno garsiausių rusų mokslininko, chemijos profesoriaus Michailo Lomonosovo 1757 metais Petrapilyje lotynų kalba išspausdinta didelę reikšmę geologijos mokslui turėjusi studija apie metalų susiformavimą „Oratio de generatione metallorum a Terrae motu“.“

Pirmieji bibliofilai

Kaip teigė Raudondvario Tiškevičių biblioteką tyrinėjusi humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Lietuvninkaitė, Lietuvos bibliofilijos tradicijos užsimezgė dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūrinėje terpėje. Lietuvos valdovų ir didikų sukurtos reprezentacinės asmeninės bibliotekos rodė jų erudiciją, įprasmino knygos kolekcionavimo pomėgį, iškėlė šio pomėgio kultūrinę, estetinę ir elitinę reikšmę. XIX – XX amžiaus pradžios Lietuvos dvarai taip pat neįsivaizduojami be bibliotekų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak knygotyrininkės, Pirmojo pasaulinio karo metais be globos likusių dvarų kultūros paveldas prarado daug turto. Tai, ką pavyko išgelbėti, turėjo nemažą reikšmę po 1918 metų įkurtoms valstybinėms bibliotekoms. Apie Raudondvario Tiškevičių bibliotekos apimtį galima susidaryti vaizdą iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų šios bibliotekos katalogų.

Gana ekstravagantiškai atrodantis Paryžiuje gimęs Benediktas Jonas Tiškevičius (1875 - 1948) - aistringas knygų kolekcininkas, gausiai praturtinęs Raudondvario rūmų biblioteką.Tiškevičių archyvo nuotrauka
Gana ekstravagantiškai atrodantis Paryžiuje gimęs Benediktas Jonas Tiškevičius (1875 - 1948) - aistringas knygų kolekcininkas, gausiai praturtinęs Raudondvario rūmų biblioteką.Tiškevičių archyvo nuotrauka

Iš Sankt Peterburgo

Kaip išsiaiškino knygotyrininkė N. Lietuvninkaitė, 1846 metais B. E. Tiškevičiaus įgaliotinis Sankt Peterburge Leonardas Lubowickis nupirko grafui senatoriaus Vasilijaus Novosilcevo dalį asmeninės bibliotekos. „Tuomet iš Rusijos į Raudondvarį buvo atsiųsta 4605 tomų leidinių, – teigė knygotyrininkė. – Kruopščiai sudarytas sąrašas rodo, kad šis pirkinys tapo Raudondvario rūmų bibliotekos kertine dalimi, iš dalies lėmusia tematinę sudėtį ir galbūt turėjusia įtakos tolesnėms jos komplektavimo kryptims.“

Nupirktas rinkinys apėmė XV – XIX amžiaus pirmosios pusės knygas ir vos kelis periodinius leidinius. Kalbiniu požiūriu dažniausios buvo lenkų, rusų, prancūzų, anglų ir kitos kalbos. Tai buvo teisės, istorijos, karybos, politikos, geografijos, matematikos, chemijos, medicinos, filologijos, filosofijos, kelionių literatūra. Grožinės literatūros, išskyrus vieną kitą poezijos, satyros antologiją ar, pavyzdžiui, Williamo Shakespeare'o tragediją „Hamletas“, išleistą 1795 metais, daugiau nebuvo.

Grafas Jonas Benediktas Tiškevičius - Heidelbergo universiteto studentas, vilkintis studentų korporacijos uniformą. Nuotraukos apačioje matyti grafų Tiškevičių herbas. “Delcampe” aukcione įsigyta Kauno rajono muziejaus nuotrauka.
Grafas Jonas Benediktas Tiškevičius - Heidelbergo universiteto studentas, vilkintis studentų korporacijos uniformą. Nuotraukos apačioje matyti grafų Tiškevičių herbas. “Delcampe” aukcione įsigyta Kauno rajono muziejaus nuotrauka.

Pasak N. Lietuvninkaitės, tuomet į Lietuvą grįžo 1744 ir 1786 metais Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistas Lietuvos statutas. Buvo ir darbų, nagrinėjančių LDK statutą. Tarp nupirktų knygų – ir pirmojo Lietuvos istoriko Motiejaus Strijkovskio „Kronika“, Marcino Kromerio lotyniškai parašytas veikalas „Lenkijos istorija“, Lenkijos istoriko ir heraldiko Kasparo Niesieckio keturių tomų herbyno „Korona Polska“ XVIII amžiuje išleistas pirmasis leidimas. Šiuo metu herbyno skaitmeninė kopija yra prieinama visiems interneto vartotojams.

Į Raudondvarį atkeliavo ir našlaičiu likusio mažamečio Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) iš tėvų Nemėžio dvaro paveldėta biblioteka. Ją lydintis 1868 metais sudarytas katalogas apėmė 2828 pavadinimų XVI-XIX amžiaus leidinius. Vėliau, paveldėjęs Raudondvarį ir jo turtus, šis Tiškevičius garsėjo kaip keliautojas, fotografas ir kolekcininkas.

Lietuviškos staigmenos

„Aptiktos lietuviškos knygos buvo savotiška staigmena, nes anksčiau apie Tiškevičius rašę autoriai laikėsi vienos nuomonės, kad Raudondvario bibliotekoje lietuviškų leidinių nebūta dėl grafų prolenkiško nusiteikimo, – pasakojo N. Lietuvninkaitė. – Tačiau 1875 metų katalogas liudija, kad XIX amžiaus viduryje į biblioteką pateko vyskupo Motiejaus Valančiaus abi knygos „Żemajtiu wiskupiste“ (1848) dalys. Ją galėjęs įsigyti grafas B. H. Tiškevičius, o gal knygą padovanojo pats M. Valančius, 1851 metais grafo pakviestas vizituoti Raudondvario bažnyčios. Deja, knygos likimas nežinomas.“

Trečias lietuviškas leidinys – istoriko Simono Daukanto iš vokiečių kalbos išverstas sodininkystės pradininko Johanno Hermanno Zigros „Pamoksłas ape sodnus arba dajginus wajsingu mediu“. Kaip teigė N. Lietuvninkaitė, viename katalogų aptinkama, kad bibliotekoje buvo lietuviškų Dionizo Poškos ir Joachimo Lelewelio eiliuotų tekstų.

Visos parodoje eksponuojamos knygos yra saugomos KTU bibliotekoje
Visos parodoje eksponuojamos knygos yra saugomos KTU bibliotekoje

B. H. Tiškevičiaus bibliotekoje akivaizdžiai vyravo leidiniai prancūzų kalba. Knygotyrininkės nuomone, bibliotekos reikšmę ir savininkų požiūrį į knygą atskleidžia ir jai parinkta vieta, ir aplinka. Knygoms buvo skirta atskira salė, tačiau kai į ją netilpo, jos pasklido po visus rūmus. Salonuose (Baltajame, Žaliajame, Geltonajame) laikyti įvairūs meno albumai ir dailiau išleisti mėgstamų rašytojų kūriniai ar tiesiog laisvalaikio skaitiniai. Baltojo salono lankytojų laukė du Amerikos vaizdų leidiniai, lenkų rašytojo Józefo Ignacy Kraszewskio knygos, Žaliajame – taip pat kelios knygos. Geltonajame salone buvo galima pavartyti net keletą meno albumų, paskaityti knygų. Tarp jų – ir Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“.

Iš Paryžiaus – į Raudondvarį

Parodos lankytojus sudomino Tiškevičių knygos. Donato Stankevičiaus nuotraukos
Parodos lankytojus sudomino Tiškevičių knygos. Donato Stankevičiaus nuotraukos

Iš tėvo B. H. Tiškevičiaus dvaro valdymą 1903 metais perėmė Paryžiuje gimęs Benediktas Jonas Tiškevičius (1875 – 1948). Jis paveldėjo ir rūmų biblioteką. Tais pačiais metais į Raudondvarį iš Paryžiaus atitekėjo aistringa bibliofilė, knygų ir ekslibrisų kolekcininkė Róża Branicka (1881–1953). Jos nuopelnu biblioteka sparčiai augo. Drauge su vyru leidinių įsigydavo vietos ir užsienio antikvariatuose. Ilgą laiką jų patikėtiniu, ieškant reikalingų leidinių grafų puoselėtai bibliotekai, buvo Michałas Federowskis, žinomas lenkų etnografas, knygų mėgėjas ir kolekcininkas. Šie abu Tiškevičiai palaidoti Prancūzijoje.

„Neseniai interneto aukcione įsigijome niekur nepublikuotą B. J. Tiškevičiaus portretą. Ten jis studijų metais Vokietijoje“, – džiaugėsi Z. Kalesinskas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"