Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Iš Olandijos – su pirmąja knyga 

2018 rugpjūčio 12 d. 20:10
Ilgai rašiusi tik sau ir bičiuliams, Rasa Sagė išleido pirmąją knygą, savo eilės laukia antra ir trečiai./Romo Jurgaičio nuotrauka
Ilgai rašiusi tik sau ir bičiuliams, Rasa Sagė išleido pirmąją knygą, savo eilės laukia antra ir trečiai./Romo Jurgaičio nuotrauka

Jau antrą savo knygą leidyklai atidavusi vilnietė Rasa Sagė prisipažino aistrą rašyti jautusi visada. Tačiau tik dveji metai, praleisti emigracijoje Olandijoje, suteikė drąsos rašyti ne vien sau ir artimiesiems, bet ir išleisti pirmąją knygą „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“, įkvėptą naujos šalies pažinimo iššūkių.

Kaip sakė pradedančioji rašytoja, jai imponuoja vienos garsios moters gyvenimo svetur ir Lietuvoje palyginimas su grojimu pianinu: gyvendamas Lietuvoje pianinu groji vienu pirštu vos dviem klavišais, o išvažiavęs gyventi į užsienį pradedi skambinti abiem rankomis visa klaviatūra. „Nors dažnai dėl ko nors bėdojame gyvendami Lietuvoje, tačiau čia yra šeima, namai, saugi zona. Niekas nemiršta badu. Kai išvažiuoji į užsienį, atsiduri visiškai vienas nežinomoje aplinkoje. Netikėtai tai išlaisvina įvairias tavo kūrybines galias. Bent jau mano patirtis tai sako“, – prisipažino Rasa.

Po dvejų metų Olandijoje Rasa Sagė pajuto, jog pribrendo pokyčiams – reikėjo spręsti, ar keisti darbą, ar važiuoti namo į Lietuvą.

Pamatyti kitokio pasaulio

Prieš dešimtmetį į Olandiją Rasa vyko pasisemti naujų patirčių, pamatyti, kaip kitur gyvena žmonės. Kelionės ją traukė visada, iš vaikystės likęs prisiminimas, kaip mokydamasi mokykloje atkakliai prašė tėvų išleisti ją su klase vykti į Austriją.

„Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atsivėrė galimybės keliauti. Augau dar už geležinės uždangos ir maniau, kad niekada neturėsiu galimybės nukeliauti ten, kur norėčiau. Labai slegiantis jausmas“, – sakė pašnekovė.

Tad kai Lietuva atsivėrė pasauliui, Rasa siekė pasinaudoti visomis progomis jį pamatyti – važiavo pagal „Au Pair“ programą padirbėti aukle Airijoje, Dubline, vėliau grįžo į Lietuvą baigti studijų Lietuvos edukologijos universitete, kur mokėsi sveikos gyvensenos pedagogikos. Po studijų dirbo personalo vadybininke vienoje įmonių, tačiau prieš dešimt metų į Lietuvą atėjusi krizė subrandino ryžtą iš esmės keisti gyvenimą.

„Visi projektai baigėsi, naujų žmonių nebepriiminėjo, daug ką atleido, darbe tarsi prasidėjo stagnacija. Tad išėjau iš darbo ir išvažiavau į Olandiją. Neplanavau ten likti visam laikui, tiesiog norėjau kurį laiką pagyventi kitoje šalyje“, – prisiminė Rasa.

Knygoje „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ R. Sagė pabandė perteikti tą jausmą, kai į šalį atkeliauji ne kaip turistas, sumanęs pasigrožėti didmiesčiais, įžymiomis ir gražiomis vietomis, maloniai pabendrauti su vietiniais, o kaip paprastas žmogus, nusprendęs pagyventi mažame miestelyje, kur niekas net angliškai nekalba.

Draugiški žmonės olandai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Kontrastas tarp turistavimo ir gyvenimo šalyje yra didžiulis. Olandai – labai draugiški, jie maloniai priima kitus žmones. Jeigu tu dirbi, tavimi galima pasitikėti, jiems nesvarbu, kokios tu tautybės, iš kokios šalies ir kokį darbą dirbi“, – pasakojo Rasa.

Be rašymo, vienas mėgstamiausių Rasos užsiėmimų - vaikščiojimas su šiaurietiško ėjimo lazdomis.Asmeninio albumo nuotraukos
Be rašymo, vienas mėgstamiausių Rasos užsiėmimų - vaikščiojimas su šiaurietiško ėjimo lazdomis.Asmeninio albumo nuotraukos

Jos teigimu, mokytis naujos kalbos, pažinti nežinomą kultūrą buvę labai įdomu, nors ir dirbo paprastą darbą nedidelėje valgyklėlėje. Tačiau po dvejų metų sakė pajutusi, jog pribrendo pokyčiams – reikėjo spręsti, ar keisti darbą, ar važiuoti namo į Lietuvą.

„Buvo svarstymų galbūt studijuoti Olandijos universitete, bet pagalvojau, kad dar dveji metai studijų man labai prailgs. Juolab Lietuvoje esu baigusi ir bakalauro, ir magistro studijas, tad pamaniau, jog neverta gaišti laiko, jau nebenoriu mokytis“, – šyptelėjo pašnekovė ir patikino, jog 2011 metais su dideliu džiaugsmu grįžo namo į Lietuvą.

Pasak Rasos, gyvenimas Olandijoje suteikė jai stimulą įgyvendinti seną svajonę – parašyti knygą. Juo labiau kad apie tai seniai galvojo, bet vis nesiryžo. Iki tol nuolat rašė tik sau, sakė nedrįsusi to daryti viešai, rašymas jai regėjosi itin asmeninis dalykas.

Rasa Sagė ir daug naudingų patarimų pradedančiai rašytojai davusi Jolita Herlyn (dešinėje), išleidusi jau ne vieną savo knygą.
Rasa Sagė ir daug naudingų patarimų pradedančiai rašytojai davusi Jolita Herlyn (dešinėje), išleidusi jau ne vieną savo knygą.

„Gyvendama Olandijoje rašydavau laiškus artimiesiems, draugams. Buvau viena, trūko bendravimo, tad jis išsiliedavo laiškais. Bičiuliai sakė tų laiškų labai laukiantys ir ragino išleisti jų pagrindu knygą. Man tada atrodė, jog tai per daug intymu“, – teigė R. Sagė.

Lietuvoje sutiko olandą vyrą

Rasos gyvenime Olandija pateikė dar vieną siurprizą – grįžusi į Lietuvą čia ji sutiko savo būsimą vyrą, padirbėti į Vilnių atvykusį olandą Johaną Sebastianą. Ištekėjusi ir susilaukusi dukrelės Brigitos Rasa ėmė svarstyti, kokia veikla jai užsiimti: grįžti prie ankstesnio darbo ar imtis ko nors kito. „Augindama dukrą ir turėdama nemažai laisvo laiko pamaniau, jog galėčiau įgyvendinti savo seną sumanymą ir parašyti knygą. Visi mane ragino tai padaryti“, – kalbėjo pašnekovė.

Rasa tikino, jog gyvendama Olandijoje spėjo neblogai pažinti šios šalies kultūrą, papročius, kurie gerokai skiriasi nuo mums įprastų. Tai lig šiol padeda daug lengviau rasti bendrą kalbą su vyru olandu, suprasti kultūrinius skirtumus.

„Na, kad ir toks įdomus niuansas: mano vyras save vadina ne vardu, o pravarde. Pase jis Johanas Sebastianas, gyvenime – Bas. Taip jį vadina visi – darbe, šeimoje, net jo elektroninis paštas yra šiuo vardu. Dažnam lietuviui nesuprantama, kodėl žmogus nesivadina savo tikruoju vardu, kuris įrašytas jo dokumentuose. O Olandijoje tai visiškai įprasta, visi, net jo tėvai jį taip pat vadina Bas“, – kultūrinius skirtumus aiškino Rasa.

Su pusbroliu Utenoje per knygos pristatymą.
Su pusbroliu Utenoje per knygos pristatymą.

Pašnekovės teigimu, įkalbėti vyrą likti gyventi Lietuvoje nebuvo sunku. Jis čia susirado nuolatinį darbą, daro puikią karjerą finansų srityje, pasiekė daug daugiau, nei dirbdamas ir gyvendamas Olandijoje. Nors supranta lietuviškai, šeimoje su vaikais tėtis bendrauja olandiškai, mama – gimtąja kalba, o tarpusavyje Rasa ir Basas bendrauja angliškai.

„Penkiametė Brigita puikiai kalba ne tik lietuviškai ir olandiškai, bet ir angliškai. Išmoko pati, mes jos specialiai nemokėme. Trejų metų Kasparas kol kas moka dvi kalbas – tėčio ir mamos“, – šyptelėjo R. Sagė.

Rašymas įtraukė

Rasa prisipažino, jog parašiusi pirmąją knygą „Laimingi žmonės keliauja dviračiu“ suprato, kas ji yra iš tiesų. Ji yra rašytoja. Knyga padėjo pralaužti nepasitikėjimo savimi ledus ir išlaisvino giliai glūdėjusią kūrybinę galią. Pirmąja knyga papasakojusi istoriją, kuri jai pasirodė verta pasakojimo, antrą knygą R. Sagė sakė rašiusi apie tai, kas ją labiausiai domina – santykius. Moteris turi sukūrusi ir tinklalapį apiesantykius.lt, kur nuolat rašo ją dominančia tema.

Su vyru olandu Basu Rasa susilaukė dukros Brigitos ir sūnelio Kasparo.
Su vyru olandu Basu Rasa susilaukė dukros Brigitos ir sūnelio Kasparo.

„Antroji mano knyga vadinsis „Grandinėlė“. Pagrindinė jos mintis ta, jog gyvendami visuomenėje esame tarpusavyje labai glaudžiai susiję: dažnai net nejaučiame, kaip mūsų emocijos, mintys, veiksmai turi įtakos kitiems. Supyniau siužetą apie tai, kaip viename biure klostosi situacija, kai tarp dviejų ten dirbančių merginų atsiranda nepaaiškinama įtampa, konfliktai. Jas abi atleidžia iš darbo, saugodami kolektyvo ramybę. Pabandžiau parodyti, kaip dėl tokio sprendimo pasikeitė visų gyvenimas, o pabaigoje panagrinėjau kitą situacijos variantą: merginos susitaiko. Kas būtų buvę, jei merginos nebūtų taip susipykusios?“ – apie netrukus pasirodysiančią knygą pasakojo R. Sagė. Ir prisipažino jau rašanti trečiąją, mat rašymas moters jau nebepaleidžia.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"