Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Irakietės knyga – apie ilgus mėnesius nelaisvėje 

2018 gegužės 8 d. 17:04
Karo nusikaltimų liudininkė Nadia Murad dabar yra Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė. /
Karo nusikaltimų liudininkė Nadia Murad dabar yra Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė. /
Reuters nuotrauka

Lietuvoje išleista žmogaus teisių gynimo aktyvistės Nadios Murad (g. 1993) knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“.

Prisiminimų knygoje N. Murad pasakoja, kaip 2014 rugpjūtį į jos gimtąjį Kočo kaimą įsiveržusi „Islamo valstybė“ privertė dešimtis tūkstančių jazidų palikti namus. Vyrus ir vyresnes moteris sušaudė, sugriovė nedideles kalno papėdėje stovėjusias šventyklas. Jaunas merginas ir berniukus, tinkamus treniruoti, grobė ir vežė į Mosulą ar Siriją.

Tame tarpe buvo ir Nadia, tuo metu dar moksleivė. Iš nelaisvės ji pabėgo 2016 metų pabaigoje. Tada Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ji sakė, kad daugiau nei 3 tūkst. moterų dar kalinamos. 2017 metais aktyvistė išleido knygą, kuri šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą.

„Jų liesi kūnai krito į smėlį kaip lūžtančios šakos.“

Kočo apsiaustis

Knygoje N. Murad pasakojo apie pasitraukimą iš karo zona tapusio Sindžaro. „Kai kurie stūmė vyresnio amžiaus žmones karučiuose ar sulinkę nuo svorio nešė juos ant nugarų. Vidudienio saulė negailestingai spigino ir keli itin garbaus amžiaus ar ligoti žmonės mirė tiesiog kelio pakrašty, o jų liesi kūnai krito į smėlį kaip lūžtančios šakos. Žmonės be galo išvargo, kol galiausiai jų daiktai virto sunkia našta ir liko dulkėti palei kelią kaip šiukšlės“, – rašė ji.

Kočo kaimas, kur gyveno ir Nadia, buvo apsiaustas. Gyventojai neturėjo kur trauktis, taip pat bijojo kovoti. „Net sukilus prieš kaimą apsupusius kovotojus, toliau nebūtų kur eiti – islamistai kontroliavo visą aplinkinį regioną. Sukilimas nebuvo planas – tai buvo fantazija“, – prisiminė N. Murad.

Kadangi jazidų religinė bendruomenė nėra didelė, masinius žudymus knygos autorė prilygino genocidui: „Islamistai dalijo jaunas moteris kovotojams Irake ir Sirijoje, pavertė jas sekso vergėmis, žudė visus vyriškos lyties jazidus, kurie jau buvo pakankamai suaugę, kad galėtų apsiginti. Buvo išžudyta tūkstančiai jazidų, o jų kūnai sumesti į masinius kapus.“

Geros valios ambasadorė

Knygoje N. Murad nupasakojo ir naktį, kai įbauginti kaimo gyventojai susitiko švęsti Bacmi – šventės, kurią daugiausia mini iš Turkijos kilusios jazidų šeimos. Jei šventa Bacmi duona kepama nesuskilinėja, tai reiškia sėkmę. Tąkart kepalas gavosi sveikas, be menkiausio įskilimo, ir tai žmonėms teikė vilties.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Iki 2014-ųjų gyvenome paprastai. Kaip ir kiti kaimai, neturėjome rūmų, rūpesčių ir buvome laimingi. Gerbiame visus tikėjimus ir su visais sutarėme, – interviu BBC žurnalistei sakė Nadia. – Mums buvo duotas pasirinkimas: atsiversti į islamą arba mirti. Nepaisant to, buvome atskirti, vyrai sušaudyti kaimo pakraštyje. Tarp jų – ir šeši mano broliai. Visa tai matėme pro mokyklos, kurioje buvome laikomi, langus. 18 mano šeimos narių buvo nužudyti arba, kaip mano mama, dingo be žinios. Savo šeima laikau visus žmones, nukentėjusius nuo IS.“

N. Murad dabar su seserimi gyvena Vokietijoje, yra Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė ir Nobelio taikos premijos nominantė. Ji organizuoja prekybos žmonėmis prevencijos kampanijas, siekia apsaugoti jazidus nuo genocido grėsmės. Viso šią senovinę religiją išpažįsta pusė milijono tikinčiųjų.

Knygos autorės teigimu, reikia rinkti pasakojimus apie karo nusikaltimus, kad kada nors jų vykdytojai atsakytų už savo veiksmus. „IS turi stoti į akistatą su Tarptautiniu teismu ir būti nubausti. Kai kurie žmonės miršta kartą. Nelaisvėje, mums atrodė, mirėme daugkart. Daugybė jazidų gyvenamų teritorijų vis dar yra užimtos, masinės kapavietės neatkastos, merginos ir moterys kali nelaisvėje. Veiksmų reikia imtis nedelsiant“, – kalbėdama su BBC pabrėžė Nadia.

Nadios Murad sugrįžimas į gimtąjį Kočo kaimą ir susitikimas su broliu, 2017. / Reuters nuotrauka
Nadios Murad sugrįžimas į gimtąjį Kočo kaimą ir susitikimas su broliu, 2017. / Reuters nuotrauka

Saugumo nėra

Praėjusią savaitę knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ buvo pristatyta Lietuvoje. Pristatymo metu savo istoriją pasakojo ir irakietė Rita Tamur. 2014 metais mergina taip pat bėgo iš gimtojo miesto, daugiausia apgyvento krikščionių. Vėliau ji dirbo su humanitarinėmis organizacijomis Irake, dabar studijuoja Lietuvoje, Klaipėdoje.

Knygos „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ autorė. / ČTK/PAP nuotrauka
Knygos „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ autorė. / ČTK/PAP nuotrauka

„Šiuo metu Irake nėra IS, tačiau situacija nepasikeitė. Vis dar nesaugu, mokyklos, namai, verslai buvo sunaikinti. Žmonės gyvena baimėje, kad bet kurią akimirką gali būti užpulti, – kalbėjo R. Tamur. – Su šeima turėjome pabėgti per vieną naktį. Tai buvo rugpjūčio 1-oji. Su artimaisiais apsigyvenome nedideliame bute, mūsų buvo 30. Tais metais baigiau vidurinę mokyklą, išlaikiau egzaminus. Saugumo sumetimais ir dėl to, kad norėjau studijuoti mediciną, nusprendžiau išvykti. Norėčiau grįžti į Iraką, kai būsiu pakankamai kompetentinga, kad galėčiau padėti žmonėms, kaip ir aš sulaukiau pagalbos, kai jos reikėjo.“

NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje medicinos karininkė majorė Rasa Kavaliauskaitė dalyvavo Lietuvos kariuomenės misijoje Irake. „Su vietos gyventojais bendravome nedaug. Kartais važiuodavome į kaimus, mėgindavau teikti medicinos pagalbą. Ten į mažą kambarėlį susirinkdavo 20 žmonių, kuriems visiems ką nors skaudėjo, – prisiminė R. Kavaliauskaitė. – Įsiminė žmonių žingeidumas. Dažniausiai būdavau vienintelė moteris, o mažos mergaitės ir jaunos moterys sekdavo man iš paskos. Kasdien girdėdavome apie nusikaltimus ir tai kėlė įtampą. Religinės grupės tarpusavyje nesutaria, todėl suvienyti šalį būtų labai sunku.“

Keičia požiūrį į moteris

Krikščionių bendruomenė Irake taip pat nedidelė – ją sudaro 3 proc. visų gyventojų. Kaip sakė R. Tamur, praktikuoti krikščionybės jos šeima negalėjo. „Kaip ir jūs, lietuviai, vadovaujamės krikščioniškais įstatymais, tačiau būdami mažuma turime priimti dominuojančios grupės tradicijas. Mokomės musulmoniškose mokyklose ir universitetuose. Dėvime ilgus sijonus ir skaras, nes mums primetami uždari drabužiai. Krikščionys ir kitos mažumos kasdien žudomi dėl savo tikėjimo ar rengimosi. Ten nėra įstatymų, kurie mus apsaugotų“, – pastebėjo ji.

Nadia Murad (dešinėje) liudijo Jungtinių Tautų Organizacijai. Greta jos – advokatė Amal Clooney. / Shutterstock nuotrauka
Nadia Murad (dešinėje) liudijo Jungtinių Tautų Organizacijai. Greta jos – advokatė Amal Clooney. / Shutterstock nuotrauka

Paklausta, ar Irake egzistuoja moterų teisės, R. Tamur neslėpė: moterys tvarko namus, gimdo vaikus ir rūpinasi vyrais. „Nesididžiuoju tuo, bet tokia realybė: moteris yra tik žmona arba namų šeimininkė, kuo nors tapti ji neturi galimybių. Kadangi mano tėvai – krikščionys, jie mano, kad moterys ir vyrai yra lygūs. Toks ir jų tarpusavio bendravimas. Tačiau išėję iš namų jie privalo rodyti musulmonams įprastus vaidmenis: kad vyras – viršesnis, šeimos galva, o moteris nuolankiai juo seka“, – pasakojo R. Tamur tikėdamasi, kad ateityje ši situacija pasikeis, nes jaunoji karta aktyviai pasisako už lyčių lygybę.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"