Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Interviu su K.Saja... be K.Sajos  

2012 birželio 27 d. 08:29

Šiandien dramaturgui, prozininkui Kaziui Sajai sukanka aštuoniasdešimt. Jau gerokai iš anksto rašytojas buvo paskelbęs, kad jokių interviu šia proga nebus. Nei interviu, nei šventimų - ne jo būdui sėdėti ir klausytis liaupsių.

Tačiau jo bičiulis aktorius Česlovas Stonys, 1972 metais sukūręs Tomo vaidmenį Kauno dramos teatre Kazimieros Kymantaitės pastatytoje K.Sajos pjesėje "Dilgėlių šilkas", surado išeitį, tiksliau, iki šiol neskelbtą Kazio Sajos interviu, kurį pats sudėliojo 1977 metais - ne kalbindamas rašytoją, o skaitydamas jo pjeses. K.Saja byloja savo personažų lūpomis. Klausimai tokie, kokius rašytojui įvairiu laiku pateikė įvairių leidinių darbuotojai.             

"Per netrumpą sovietmetį Lietuvos teatrai, įveikdami cenzūros užkardas, pastatė, regis, 20 mano veikalų", - pasakojo K.Saja LŽ prieš trejetą metų. Garsiausi pastatymai - Kauno dramos teatre: "Mamutų medžioklė" (1968), "Šventežeris" (1970), abiejų režisierius - drąsusis Jonas Jurašas. "Ir kaip, palyginti, paprasta ar net ramu, kai laisvoj Lietuvoj tavo naujom pjesėm niekas nesidomi. Visa laimė, kad turiu dar savo mylimą Prozą", - ironizavo dramaturgas.

Pernai K.Saja žadėjo per savo būsimą sukaktį pabėgti toli ir nuo visų pasislėpti. "Toks jau esu ir prašom už tai man atleisti", - sakė. Tačiau nuo šio Č.Stonio ir LŽ sveikinimo niekur nepabėgs.    

Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotraukos/"Mamutų medžioklė" Kauno dramos teatre (rež. J.Jurašas, 1968 metai). Iš kairės: Čigonė - G.Balandytė, Kaminkrėtys - A.Barčas, Jis - A.Matulionis (klūpo), Ji - N.Lepeškaitė (klūpo), Vienuolė - R.Varnaitė, Rylininkas - A.Kybartas.

Klausia:

"Pergalė",

"Nemunas",

"Jaunimo gretos",

"Literatūra ir menas",

"Lietuvos pionierius".

Atsako:

Bonifacas - "Septynios ožkenos",

Kaimynas - "Poliglotas",

Sargas - "Mamutų medžioklė",

Profesorius - "Poliglotas",

Storulis - "Mamutų medžioklė",

Aleliumas - "Devynbėdžiai",

Rylininkas - "Mamutų medžioklė",

Arūnas - "Pensininkas",

Aura - "Šventežeris",

Tomas - "Dilgėlių šilkas".

"PERGALĖ": Jūs rašote nemaža komedijų, ir apskritai Jūsų kūryboje visada daug įvairaus komiško elemento. Kaip Jūs suprantate šių dienų komizmą, jo reikšmę ir galimybes?

SARGAS - "Mamutų medžioklė": Ką aš padariau, jūs nė vienas to nepadarysit. Manot, šitiek dervos išlieti labai lengva? O kam aš tai padariau? O tam... Kol mamuto neįklampinsi, tol nepasakysi, kad jis mamutas... Aš nuo pat mažens ieškojau būdo, kaip man pasakyti niekšui, kad jis niekšas, kvailiui - kad jis kvailas. Pasakyti dar šiaip taip įmanoma - užlindus už tvoros ar įsėdus į valtį... Bet kaip tą mamutą atversti į žmogų?!

"LITERATŪRA IR MENAS": Kaip Jūs vertinate šiuolaikinę mūsų dramaturgiją?

KAIMYNAS - "Poliglotas": Kiekybinis planas viršytas, o kur kokybė?

"LIETUVOS PIONIERIUS": Kokių šių dienų žmogaus bruožų labiausiai nemėgstate?

RYLININKAS - "Mamutų medžioklė":

                          ...Taip turėtų kiekvienas gyventi:

                          Tu ieškai Šventės ir pats kaip Šventė!

                          Bet, kai vietoj vadžių - virvagalis,

                          Vesk susitaikymo kuiną, mušk pagaliu...

                          Ar, prie kaimyno ratų pritvirtinęs,

                          Žiūrėk ir žiovauk į vežimų virtinę...

                          Per kelią tempiasi gyvas rožančius -

                          Kalba "tikiu" jauni bedančiai:

                          "Tikiu viskuo, kas parašyta,

                          Kas pasakyta, ištaisyta, numatyta...

                          Kiekviena redakcija ir akcija -

                          Viskuo tikiu ir ačiū kartoju kaip "amen"!

                          Užu akis, kuriom galiu skaityt ĮSTATYMUS,

                          Užu ausis, kuriom galiu klausyt ĮSAKYMŲ,

                          Už galvą, pilvą, rankas ir kojas,

                          Ir už tai, kas tarp kojų -

                          Dėkoju, dėkoju, dėkoju!

"LIETUVOS PIONIERIUS": Koks Jūsų požiūris į mergaites?

BALIONŲ PARDAVĖJAS - "Mamutų medžioklė": Kaip žiūriu į moterį? Primerkęs akį - į tokią kaip jūs.

KAIMYNAS - "Poliglotas": Pasigirsiu nesigiriant - šešiolikmetės prie manęs kabinėjasi!

"JAUNIMO GRETOS": Kaip Jūs manote, ar pakankamai opiai gvildenamos aktualios jaunimo problemos dabartinėje lietuvių dramaturgijoje?

STORULIS - "Mamutų medžioklė": Yra tik viena rimta problema -  lovos problema. Aš visada buvau už tai, kad kiekvienas žmogus, net ir vedusieji, miegotų atskirose lovose.

"JAUNIMO GRETOS": Koks anksčiau buvo jaunimas ir dabar?

AURA - "Šventežeris": Anksčiau gal žmonės nebuvo tokie smalsūs? Gal taip neskubėjo gyventi? Kiekvienas tikėjo, kad čia dar ne viskas, kad jis dar turi nepradėtą amžinybės skrynią...

ALELIUMAS - "Devynbėdžiai": Ne tik veršiai, paršai, katinai, bet ir mūsų dūšios, mūsų širdys buvo lengvesnės. Kaip plunksnelės, kaip tie vieversėliai - vis aukštyn pasinešusios... O dabar mat, kaip atsiganė! Pasidarė kaip žąsys penėtos.

"LITERATŪRA IR MENAS": Jūsų prognozės ateities dramaturgijai?

RYLININKAS - "Mamutų medžioklė":

                              O kažkur yra Šventė, yra! Turi būti!

                              Kaip atpildas tiems, kurie ieško,

                              Kaip antausis tiems, kurie netiki.

                              Kiekvienam kitokia ir visiems sava -

                              Turi būt Šventė! Ieškokim - yra!

"JAUNIMO GRETOS": Ir mūsų stambesniuose miestuose galima sutikti jaunuolių, panašių į hipius. Kaip Jūs vertinate tokį reiškinį?

ARŪNAS - "Pensininkas": Kai kurie nusipelnę ir pražilę mūsų auklėtojai yra užgesę ir su viskuo susitaikę žmogynai... Reikalaudami sau pagarbos, jie išmoko mus veidmainiauti ir meluoti. Jeigu jie turėtų mūsų protą, mūsų akis, mūsų jaunystę, jie taip pat šoktų čarlstoną ir šeiką, taip pat šukuotųsi ir taip pat neapkęstų pamokslų ir banalių frazių, nuo kurių tik norisi žiovauti ir nieko neveikti.

"LIETUVOS PIONIERIUS": Koks Jūsų herojus?

SARGAS - "Mamutų medžioklė": Žmogų aš myliu! Kai aš jį sutinku, aš nespėju iš džiaugsmo ryti ašarų... Aš noriu sekti jį iš paskos kaip šuo, kad atsitikus nelaimei, galėčiau išgelbėti jį. Bet kur tie žmonės?! Perkūnas trenkia į aukščiausius, drąsiausieji žūsta kare, visų gražiausius užkočioja moterys. O visų brangiausius - Dieve mano! Kokia gėda! - visų protingiausius suėda kvailiai. Mamutai suėda.

"PERGALĖ": Ar Jus patenkina dabartinė režisūra?

BONIFACAS - "Septynios ožkenos": Ne prieš gera šiąnakt sapnavau, kad papuoliau į pirtį. Apsidairiau - ogi aplink vienos BOBOS! Vienos bobos! Kad periasi, kad periasi, o manęs nesisarmatina. Žvilgt į save - viešpatie aukštielninkas! Nagi ir aš pats besąs boba! Išsigandau, šaltas prakaitas išpylė ir atsibudau... Atsibudau, apsižiūrėjau... Taip gera pasidarė...

"PERGALĖ": Ką galvojate apie teatrą?

TOMAS - "Dilgėlių šilkas": Aš manau... Manau, kad reikia pakilti virš tų visų problemų... Kaip paukščiui virš skruzdėlyno... susirasti apačioj savo įkaitusį pakaušį ir šūktelti - ei! Ko tu ten spardais? Ko tu nerimsti? Apsistok sau užuovėjoj, įleisk šaknis į žemę ir svyruok sau kaip medis. Nei per mažas - kad ožkos nenugraužtų, nei per didelis - kad perkūnas nenutrenktų...

"NEMUNAS": Kaip Jūs priimate savo kūrinių kritiką?

PROFESORIUS - "Poliglotas": Prisipažinsiu - kartais norisi šaukti: "Ei,žmonės! Nebūkit kaip svetimi šunys. Nepulkit ant manęs. Aš jums atidaviau visa, ką turėjau. Aš savas. Aš žinau, kad jūs turit uždarę ir labai gerų žodžių, kurie kaip įkapės laukia mano mirties. Pasakykit juos dabar! Pasakykit, kol dar nevėlu..."

"NEMUNAS": Ar patenkintas Jūs nuveiktu darbu?

PROFESORIUS - "Poliglotas": Tikriausiai taip. Koks įdomus paradoksas: svarbiausia, ką aš padariau, yra tai, ko aš nepadariau. Aš pasakysiu dar daugiau - aš pražilau nuo to! Nepadaryti kai kada buvo žymiai sunkiau, negu padaryti, paklusti, įvykdyti.

"PERGALĖ": Tradicinis klausimas: Jūsų planai?

TOMAS - "Dilgėlių šilkas": Dirbsim. Ausim ir verpsim dilgėlių šilką.

Interviu 1977 metais sudėliojo buvęs Tomas iš "Dilgėlių šilko" - aktorius ČESLOVAS STONYS

Kazys Saja: "Liepė išbraukti"

"Žvelgdamas atgal, turiu pripažinti, kad mano kaip dramaturgo aukso amžius prasidėjo tada, kai man sukako penkiasdešimt. Kaip tik tada, 1982 metų vasarą, LTSR kultūros ministerija, sukvietusi visų teatrų vadovus, liepė išbraukti iš repertuaro visas tris sėkmingai pastatytas mano pjeses: "Ubagų salą" Vilniuje, "Sielų mainus" Kaune ir "Surūdijusį vandenį" Panevėžyje. Valdžios komentaras: "Patologiško žmogaus patologiška kūryba..."

Štai tada kilo iš tiesų beprotiškas sumanymas rašyti neilgus, dviem personažams skirtus dialogus ir jų nerodyti jokiems viršininkams. Važiuoti ir skaityti, vaidinti ten, kur tave kviečia. Literatūros vakarai tada būdavo madingi. Į talką pasikviečiau iš Kauno dramos teatro pašalintą aktorių Česlovą Stonį. (Pasak aktoriaus, iš teatro jis išėjo pats. Po to žingsnio valdžia visiems Lietuvos teatrams uždraudė priimti jį dirbti - red.) Iki 1990-ųjų tiems vakarams sukūriau trylika dialogų ir mudu triumfuodami apvažiavom visą Lietuvą. Taigi mudviejų Sąjūdis prasidėjo gerokai anksčiau. Tik niekas apie tuos vakarus nerašė, jų nekomentavo. Aštuoniasdešimt aštuntųjų pavasarį į aukštas instancijas iš Telšių atėjo skundas. Ten mudu su Česlovu aplankę kapus pagyrėm žemaičius, kad jie vis dar stropiai prižiūri Rainių kankinių kapą, ir patikinom žmones, kad mes visi juos greit prisiminsim. Štai tada, kaip rodo KGB 1-ojo skyriaus dokumentai, man buvo pradėta politinė byla Nr. 2324. Tokio pat dėmesio sulaukė ir Č.Stonys."

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika