Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Ieva Zasimauskaitė: ačiū Dievui, kad turėjau angelą sargą 

2018 gruodžio 15 d. 19:02
Iva Zasimauskaitė
Iva Zasimauskaitė
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sunku patikėti, kad tokia linksma, talentinga ir nuolat besišypsanti mergina – atlikėja Ieva Zasimauskaitė (25 m.) – sirgo depresija ir netgi turėjo suicidinių minčių. „Daugelis žmonių, kurie atrodo laimingi ir gražūs, dažnai išgyvena depresiją ir panikos priepuolius“, – sako dainininkė, sutikusi atvirai papasakoti, kas jai padėjo išsivaduoti iš depresijos gniaužtų.

„Kas būtų pagalvojęs, kad sergu depresija. Atrodo, darbą turiu, mylimą žmogų turiu, gyvenamąją vietą irgi, bet viduje esantis tuštumos jausmas, nenoras nieko daryti ir tikslo nebuvimas – tai buvo pagrindinės priežastys, dėl ko nenorėjau būti... Atrodo, gyveni tarsi dėžėje: greit pabaigsi mokyklą, įstosi į universitetą, susirasi darbą, tada sukursi šeimą, atsiras vaikai. Ir kas tada? Numirsi? Toks gyvenimas man atrodė neįdomus“, – atvirauja „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyvė I.Zasimauskaitė.

Mergina pasakoja, kad vaikystėje tėvus irgi šiurpindavo egzistenciniais klausimais.

„Atskeldavau naktį ir galvodavau: o, Dieve, kodėl aš gyvenu? Nubėgdavau pas mamą ir klausdavau, kokia yra gyvenimo prasmė. Gyventi ir mirti? Mama stebėdavosi, kodėl man kyla tokie klausimai. Ji mane apkabindavo, leisdavo ramiai užmigti“, – su šypsena prisimena ji.

Dainininkė svarsto, kad depresiją galėjo prišaukti ir šou pasaulis, kuriame sukosi nuo paauglystės – dalyvavo muzikiniuose projektuose kaip „Chorų karai“, „Lietuvos balsas“.

„Buvau auklėta, kad visą laiką išlikčiau nuoširdi, nemeluočiau, nelipčiau per galvas, o patekau į aplinką, kur prasidėjo melas, kova už būvį, veidmainystės. Man atrodė, kad šou pasaulio žmonės neturi problemų, jų neištinka jokie panikos priepuoliai, jie neserga depresija. Bet išorinis grožis ir elgsena nieko negali pasakyti apie žmogaus vidų. Nors dabar esu pozityvi, džiaugiuosi gyvenimu, aš irgi turiu problemų, kartais ir man nesiseka arba susibaru su antrąja puse“, – sako mergina.

Depresinės nuotaikas tęsėsi apie metus dvejus. Į vakarėlius vaikščiojusi Ieva iš pradžių jas mėgino „užgesinti“ alkoholiu, rūkė.

„Nors įstatymas leidžia cigarečių nusipirkti nuo aštuoniolikos, man buvo šešiolika ir aš laisvai jų nusipirkdavau. Gerdavau ne tik vyną, bet ir stipriuosius gėrimus. Ant scenos neblaivi niekada nelipdavau. Gal vieną kartą buvau išgėrusi kokteilį. Bet po to karto pasižadėjau, kad gyvenime nevartosiu alkoholio, nes pasižiūrėjus iš šalies, tai yra tokia tragedija“, – nusipurto atlikėja.

Vyras ištiesė pagalbos ranką

„Nebuvo taip, kad būčiau vieniša. Visą laiką mane supo šeima, draugai. Bet tuo metu, kai tau kyla tokios (suicidinės – red.) mintys, aplinkui nieko nematai ir negalvoji. Kiti sako: Afrikos vaikai badauja, o tu esi visiškai sveika ir sočiai pavalgiusi. Bet tuo momentu tau visiškai nerūpi alkani Afrikos vaikai, tau visiškai neįdomu, jog kas nors neturi pinigų ar yra neįgalus.

Tai labai baisus jausmas, nes savęs nekontroliuoji. Ačiū Dievui, kad turėjau angelą sargą, kuris man padėjo neprieiti liepto galo“, – pasakoja Ieva, kuri netgi buvo nustojusi dainuoti ir galvojo, jog nebegrįš į sceną.

Laimei, dainininkė pati išsipasakojo apie gyvenimą griaužiančias slogias mintis.

„Marius buvo pirmas žmogus, kuris man ištiesė pagalbos ranką ir padėjo atsistoti ant kojų. Jis surado psichiatrę ir netgi palydėdavo į konsultaciją. Man patiko, kad specialistė nesiūlė vaistų, bet gydė taikydama psichoterapiją, psichologinius pokalbius. Bet išvažiavau studijuoti į Barseloną ir apsilankymai pas specialistę nutrūko“, – pasakoja mergina.

Būtent Ispanijoje ji patyrė stipriausią panikos priepuolį.

„Kas patyrė panikos priepuolį, žino, ką tai reiškia. Jausmas tarsi netrukus mirsi. Pradeda stipriau plakti širdis, sutrinka ritmas, apima begalinė baimė, absoliučiai visko bijai ir nieko negali daryti. Nori tik užsitraukti ant galvos antklodę ir nesirodyti. Kai man buvo užėjęs panikos priepuolis, atsiguliau lovoje ir pažadėjau: „Dieve, jei išgyvensiu, prisiekiu Tau, ką nors gyvenime keisiu“, – lemtingą akimirką prisimena mergina.

Nuo to laiko Ieva visiškai pakeitė gyvenimo būdą: pirmiausiai atsisakė alkoholio ir cigarečių. Pradėjo medituoti ir perėjo prie vegetarizmo idėjų, kuriomis „užkrėtė“ sutuoktinis Marius. Atlikėjai, kuri anksčiau mėsą valgydavo tris kartus per dieną, tai buvo rimtas iššūkis. Tik sunkiau sekasi derinti darbo ir poilsio valandas. Ji norėtų eiti miegoti jau devintą valandą vakaro, bet kol kas sunku suderinti įtemptą repeticijų ir koncertų režimą.

„Per tą laiką nė karto nebuvo užėjęs panikos priepuolis. Labai bijau klaustrofobiškų vietų. Kartą nuvažiavau į degalinę nuplauti automobilio. Būdama uždaroje plovyklos patalpoje pagalvojau, o Dieve, prasidės panikos priepuolis, bet pradėjau automobilyje medituoti, su savimi kalbėtis ir mokėjau save sukontroliuoti“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi mergina.

Šou pasaulis keičiasi

Kaip reagavo šou pasaulio žmonės, kai Ieva prisipažino apie depresiją ir suicidines mintis?

„Su kai kuriais pradėjome nuoširdžiai kalbėtis. Sužinojau, kad ne vieno mamytė yra nusižudžiusi, kitų tėvai – alkoholikai. Sužinojau, kad kai kuriuos ištinka panikos priepuoliai. Supranti, kad esi ne vienas. Smagu, kad dabartiniame šou pasaulyje apie tokias problemas kalbama garsiau“, – sako I.Zasimauskaitė.

Jai parašo daug jaunų žmonių, kurie neranda savo kelio ir nori nutraukti gyvenimą.

„Žmonės nebesiekia to, ko nori. Pavyzdžiui, viena mergaitė norėjo būti kirpėja, bet jai yra gėda studijuoti profesinėje mokykloje – juk reikia baigti aukštąjį mokslą. Man tai atrodo nesąmonė. Turime daryti tai, ką absoliučiai jaučiame visa širdimi. Nesvarbu, ar norėsime būti valytojai, kasininkai, teisininkai, politikai ar medikai.

Kita mergina buvo parašiusi, kad serga lėtine depresija, nors jos instagramas pilnas gražių nuotraukų, ji nuolat keliauja, turi gražią šeimą.

Daugelis, kurie nuolat šypsosi, atrodo laimingi ir gražūs, išgyvena depresiją bei panikos priepuolius. Apie tai reikia kalbėti garsiai, nes, matome, kas dabar vyksta. Apsvaigę nuo alkoholio žmonės sumeta į šulinį savo vaikus. Alkoholis bet kurį mūsų gali taip paveikti – jo pavartoję, kartais patys to nesuprasdami, elgiamės neadekvačiai. Negali žinoti, kada ateis tokia akimirka, kai tu, nekontroliuodamas savęs, prikrėsi nesąmonių“, – įspėja Ieva.

Ką žinoma mergina norėtų pasakyti tiems, kurie šią minutę svarsto apie savižudybę, taip pat jų artimiesiems, kurie yra pasimetę, nežino, kur kreiptis pagalbos?

„Tiems, kurie galvoja apie tai (savižudybę – red.), noriu pasakyti: neskubėkite, nes tikrai yra kelias. O artimiesiems, kad niekada to žmogaus neapleistumėte ir nepradėtumėte jo kaltinti: „Kodėl tu taip jautiesi? Stokis ir eik ką nors daryti! Taigi visiems būna blogai“. Verčiau apkabinkite tą žmogų ir pasakykite jam, kas beatsitiktų mes visada būsime su tavimi ir niekada tavęs nepaliksime. Svarbiausia – nekaltinkite to žmogaus, kad jis jaučiasi blogai. Patikėkite, jam ir taip yra labai sunku“, – sako visa tai išgyvenusi atlikėja.

Komentaras

Psichologas psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis:

– Pirmiausia reikia pripažinti, kad depresija yra liga. Tačiau ji dažnai painiojama su bloga nuotaika, liūdesiu, nerimu ir panašiomis emocijomis. Kiekvienas žmogus išgyvena panašias emocijas, bet tai nėra liga. Dažnai sakome: žmogus linksmas, patenkintas, darbas jo klostėsi gerai, šeimoje jokių problemų nebuvo ir staiga depresija. Bet gi nesakome: štai žmogus linksmas, patenkintas, daro karjerą ir staiga užklupo peršalimas ar kokia sunkesnė liga. Labai svarbu, kad žmonės pakankamai greitai suprastų, jog jie susidūrė su bloga prislėgtos nuotaikos liga ir ieškotų profesionalios pagalbos. Gretinkime su bet kuria kita liga: juk niekas nesako žmogui, kuris patyrė infarktą, kad dabar parodyk valią, atsikelk ir eik. Stengiamasi, kad toks žmogus kuo greičiau gautų profesionalią pagalbą, o ne bandytų valios pastangomis įveikti tą problemą. Todėl ir į psichinius sutrikimus turėtume žiūrėti kaip į tokias problemas, kuriose visų pirma nieko gėdingo nėra. Kuo skubiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo bus geriau. Ką žmogus praras, kreipdamasis į psichologą ar psichoterapeutą? Na, nebent brangų savo laiką, bet laimėti jis gali žymiai daugiau.

Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:

http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"