Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Homeras džiaugtųsi: Trojos didybę turkai perkėlė į muziejų 

2018 lapkričio 16 d. 12:00
Prof. Rüstemas Aslanas Trojos tyrinėjimams atidavė tris dešimtmečius. /
Prof. Rüstemas Aslanas Trojos tyrinėjimams atidavė tris dešimtmečius. /
Trojos muziejaus archyvo nuotraukos

Trojos miestas, ilgai laikytas vaizduotės pramanu, sugrįžta į senųjų kultūrų mėgėjų ir keliautojų žemėlapį. Spalį Čanakalės provincijoje Turkijoje duris atvėrė prašmatnus Trojos muziejus, galintis miestui sugrąžinti turėtą šlovę. Lankytojai galės pasidairyti po Homero aprašytą panoramą.

Nesuklystume Troją pavadinę vienu garsiausių pasaulio miestų. Nors ir tragiškos lemties. Daugybę sykių jis buvo gaivinamas kine, literatūros kūriniuose, dailėje. Miesto vardu net pavadintas kompiuterinis virusas.

Prie Trojos nemirtingumo labiausiai ranką prikišo beveik mitinis antikos poetas Homeras, karinėje herojinėje poemoje „Iliada“ aprašęs miesto žūtį. Spėjama, kad Homeras gimė Smirnoje (dabar – Izmyras), o tai turkų masteliais – Trojos kaimynė.

Prie Trojos nemirtingumo labiausiai ranką prikišo beveik mitinis antikos poetas Homeras, karinėje herojinėje poemoje „Iliada“ aprašęs miesto žūtį.

Legendinis miestas stovėjo Dardanelų sąsiaurio pakrantėje, Idos kalno pašlaitėje (dabar – Čanakalės provincija Šiaurės Vakarų Turkijoje). Stambulą ir Čanakalę skiria tik 300 kilometrų, ją per tris valandas galima pasiekti ir keltu.

99 procentų garantija

Kai prieš šešerius metus nusprendėme pakeliauti po Turkiją, Trojos legenda mūsų nesuviliojo. Laipioti per archeologinių kasinėjimų vietas, skurdoką infrastruktūrą atrodė brangaus laiko švaistymas.

Juolab kad ir pasauliniai kelionių gidai šią vietovę įvardijo viena nykiausių – iš visų tų legendinių, istorinių, kuriomis pagrįstai didžiuojasi Turkija. Todėl iš Stambulo naktiniu autobusu patraukėme tiesiai į Efesą.

Prieš mėnesį aplinkybės gerokai pasikeitė. Įdomios architektūros ir ne mažiau įdomios istorijos muziejus gali perimti legendinio miesto šlovę, virsti kultūros turistų traukos vieta.

Trojos archeologinių kasinėjimų vadovas prof. Rüstemas Aslanas „Lietuvos žinioms“ teigė nė kiek neabejojantis, kad Homero aprašytasis Ilionas (Troja) buvo dabartinės Čanakalės provincijoje, Egėjo jūros pakrantėje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Įrašai iš VI-VII amžiaus prieš Kristų ir kelios bronzos amžiaus nuorodos neleidžia dvejoti, kad Homero nusakyti įvykiai dėjosi būtent čia. Sakyčiau, net nesąžininga dėl to diskutuoti – garantuoju 99 procentais. 100 proc. joks mokslininkas niekada neduos“, – LŽ sakė patyręs turkų archeologas.

Trojos tyrinėjimams profesorius atidavė ne vieną dešimtmetį. Jo pastangas galiausiai apvainikavo ką tik atidarytas muziejus.

Naujoji ekspozicija.
Naujoji ekspozicija.

Viskas dėl moters

Ilgą laiką Troja buvo laikoma mitu. 1870-aisiais prasidėję archeologiniai kasinėjimai atvėrė 10 miestų liekanas. Daugybė tyrinėjimų per pastaruosius dvejus metus buvo vykdomi teritorijoje priešais Trojos vartus, datuojamus 1300 metais prieš Kristų, ir ties pagrindiniu citadelės įėjimu.

Miesto legenda pradedama sekti nuo Trojos valdovo Priamo sūnaus Pario, kuriam dievai lėmė tapti grožio konkurso pirmininku. Konkurso nugalėtoja Afroditė pažadėjo Pariui gražiausios pasaulio mirtingosios ranką. Ta ranka, nelaimei, priklausė Spartos karaliaus Menelajo žmonai Elenai.

Pagrobęs ją, Eleną, Paris užtraukė Trojai baisų achajų rūstį. Bene visi Graikijos miestai pakilo į žygį ir laivais pasiekę Mažąją Aziją apsupo miestą. Apsiaustis truko dešimt metų. Galiausiai kaip pagarbos ženklą achajai Trojai paliko didžiulį medinį arklį, kuriame tūnojo rinktiniai kariai. Tada atitraukė kariuomenę, savo laivus paslėpę už Tenedo salos.

Trojėnai priėmė arklį kaip dievų dovaną ir įstūmė jį į miestą. Džiaugsmas ilgus metus atlaikius tokią galybę per vieną naktį virto katastrofa...

Turkų sultonas Mehmedas II Užkariautojas 1462 metais apsilankęs Trojoje pabrėžė pasaulinę miesto svarbą: „Užėmęs Konstantinopolį aš atkeršijau už trojėnus.“

Vienas seniausių ir geriausiai išsilaikiusių „Iliados“ rankraščių X amžiuje buvo atgabentas į Veneciją iš Konstantinopolio. Kitos gerai išsilaikiusios kopijos saugomos Topkapi rūmų bibliotekoje. Pirmą kartą poema kaip atskira knyga išėjo 1488 metais Florencijoje.

Trojos muziejaus interjerai.
Trojos muziejaus interjerai.

Žmogaus gyvenimo palydovai ir liudininkai

Naujasis Trojos muziejus priglaudė 5 tūkst. metų laikotarpio mitus ir legendas. Pasakoja apie kadaise klestėjusią Trojos civilizaciją. Skulptūros, sarkofagai, senieji įrašai, altoriai, ginklai, aukso, stiklo ir keramikos dirbiniai, molio ir metalo indai, monetos – ekspozicijoje rodoma per 2 tūkst. žmogaus gyvenimo liudytojų.

Pasak prof. R. Aslano, „namo“ iš Pensilvanijos muziejaus Filadelfijoje sugrįžo 24 auksiniai juvelyrikos šedevrai. Daug istorinių vertybių, per pastaruosius 30 metų rastų netoliese, atkeliavo iš Čanakalės muziejaus, Izmyro archeologijos muziejaus, Anatolijos civilizacijų muziejaus Ankaroje ir Stambulo archeologijos muziejaus.

Naujasis Trojos muziejus priglaudė 5 tūkst. metų laikotarpio mitus ir legendas.

Ekspozicija išdėstyta 11 tūkst. kv. m. plote. Muziejaus turinys padalytas į septynis skyrius, jame veikia ir šiuolaikiniam menui skirta salė. Ant pastato stogo yra terasa, sąmoningai įrengta senosios Trojos aukštyje. Nuo jos lankytojai mato „Iliadoje“ aprašytą kraštovaizdį – Galipolio pusiasalį, Dardanelų sąsiaurį, Idos kalną.

Žvelgiant nuo Egėjo jūros, muziejaus vietą žymi didžiulis medinis arklys, vienas 2004 metų Holivudo filmo „Troja“ personažų. Lankytojai gali į jį įlipti ir visokeriopai įsiamžinti.

Dar neseniai šiuose laukuose, kur dabar stovi muziejaus pastatas, triūsė archeologai ir ganėsi ožkos.
Dar neseniai šiuose laukuose, kur dabar stovi muziejaus pastatas, triūsė archeologai ir ganėsi ožkos.

Trojos metai

Prof. R. Aslanas studijavo Stambulo universiteto Priešistorės fakultete. Daktaro disertaciją apsigynė Tiubingene. Jo darbo vadovas buvo prof. Manfredas Korfmannas, ilgus metus vykdęs kasinėjimus Trojos apylinkėse. Šiuo metu R. Aslanas skaito paskaitas Čanakalės Onsekiz Mart universitete.

Trojos tyrinėjimų grupės nariu jis tapo 1988 metais. Nuo 2007 iki 2011 metų profesorius vadovavo tyrimui, kuriuo siekta aprašyti ir žemėlapyje pažymėti aplink Troją išsidėsčiusių bronzos amžiaus gyvenviečių sistemą. Nuo 2013 metų R. Aslanas tęsia savo buvusio profesoriaus darbą – yra archeologinių Trojos kasinėjimų vadovas. Profesorius paskelbė per šimtą mokslinių darbų, išleido 12 knygų.

Muziejuje jau pilna lankytojų.
Muziejuje jau pilna lankytojų.

Senovinis Trojos miestas, žinomas kaip Trojos karo laukas, 1996-aisiais įgijo nacionalinio parko statusą. 1998 metais jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Muziejaus statybos prasidėjo 2013 metais. 2018-uosius Turkijos kultūros ir turizmo ministerija paskelbė Trojos metais. Didžioji muziejaus atidarymo ceremonija numatyta gruodį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"