Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Eduardo Balsio metai pradedami detektyvine smuiko istorija 

2019 sausio 13 d. 16:15
Eduardas Balsys. 
Eduardas Balsys. 
Valerijaus Kolesnikovo nuotrauka

Sausio 15-ąją, antradienį, iškilmingu koncertu Klaipėdos žvejų rūmuose prasidės kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmetis. Jubiliejinių renginių iniciatoriaus vaidmens ėmėsi Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Jubiliejiniais E. Balsio metais bus atlikti daugelis kompozitoriaus kūrinių, tarp jų ir didieji – baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir opera „Kelionė į Tilžę“.

„Didžiuojamės būdami svarbių įvykių epicentre, džiaugiamės flagmano vaidmeniu, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. – E. Balsį vadiname klaipėdiečiu, nes būtent Klaipėdos krašte subrendo jo asmenybė, vertybės, pasaulėžiūra – tai, ką jis vėliau išnešė į Didžiąją Lietuvą ir platųjį pasaulį.“

100-mečio riba kūrėjui yra tam tikras vertės matas: tik ją peržengusi asmenybė patenka į amžinąją tautos kultūros atmintį.

Iškilmingame sausio 15-osios koncerte skambės Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį E. Balsys parašė 1954 metais, kūrybos kelio pradžioje, vadinamuoju romantiniu periodu. Koncertą grieš Austrijoje ir Šveicarijoje studijavusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Domarkaitė-Songailė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.

Per antrą koncerto dalį klausytojai išgirs siuitą iš vienintelio E. Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ (1960). Tai vienas ryškiausių ir populiariausių vidurinio kūrybos tarpsnio opusų, pelnęs autoriui valstybinį apdovanojimą.

Svajonė su detektyvo prieskoniu

Lina Marija bakalauro darbo tema pasirinko tris E. Balsio koncertus smuikui. Nagrinėjo jų įtaką kitiems lietuvių kompozitoriams. Nuo tada ir svajojusi atlikti visus tris E. Balsio koncertus smuikui. Svajonės pamažu pildosi, nors netikėtai pareikalavo nemažų pastangų, ryžto ir kantrybės.

Mat prieš 65 metus rašyto kūrinio partitūra buvo išleista be smuiko partijos. Šioji plito tik kaip rankraštis. Deja, Linos Marijos prašoma padėti, kompozitoriaus dukra pianistė prof. Dalia Balsytė rankraščio nerado nei Aleksandro Livonto, nei Raimundo Katiliaus, nei Sondeckių archyve. Galiausia pagelbėjo prof. Raimondas Butvila, atkūręs partiją kompiuteriu, „Sibelijaus“ programa iš partitūros.

Į amžinąją kultūros atmintį

E. Balsys gimė Ukrainoje, tačiau netrukus tėvai grįžo į Lietuvą, iš pradžių įsikūrė Skuode, vėliau – Klaipėdoje. Uostas ir jūra būsimam kompozitoriui darė didelį poveikį, tuo metu užrašė pirmuosius muzikinius įspūdžius.

„E. Balsys augo pajūryje, pusė ar net daugiau jo kūrinių yra susiję su jūra, uosto romantika, pajūrio tematika. Kelios dešimtys estradinių dainų yra apie jūrą. „Senas jūrininkas“ tapo kompozitoriaus vizitine kortele. Su šiuo personažu jis tapatinosi, jautėsi išlydintis laivus – savo mokinius – į platųjį pasaulį“, – sakė E. Balsio 100-mečio organizacinės grupės narė muzikologė Jūratė Katinaitė.

Ji pasirėmė literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės žodžiais, esą 100-mečio riba kūrėjui yra tam tikras vertės matas. Tik peržengusi tą ribą asmenybė patenka į amžinąją tautos kultūros atmintį.

„Šie metai yra E. Balsio palydėjimo į amžinąją kultūros atmintį laikas“, – neabejojo J. Katinaitė. E. Balsys sugebėjo ambicingai pakelti muzikinės kultūros lygmenį itin dramatišku Lietuvai metu.

Pokario rumba

Studijas pradėjo po Antrojo pasaulinio karo, stalinizmo epochoje. Į konservatoriją įstojęs paskutiniu numeriu, nes stigo pasirengimo, jis netruko aplenkti savo bendramokslių. Stažavosi Leningrade (dabar – Peterburgas), grįžęs iškart tapo vienu didžiausių kompozicijos autoritetų. E. Balsys anuomet buvo nepralenkiamas orkestruotės žinovas.

„Pokario dešimtmečiai priklauso E. Balsio ir Juliaus Juzeliūno kartai. Jiedu iš naujo sukūrė lietuvių kompozicijos mokyklą, – teigė J. Katinaitė. – Ir šiandien E. Balsio muzika yra prasminga, veiksminga. Turi ano laiko ženklų, tačiau svarbiausias ženklas – kokybė.

Antrajame koncerte smuikui ir orkestrui (1958) suskamba pramoginių šokių elementas – rumbos ritmas. Tokiam žingsniui reikėjo begalinės narsos, novatoriaus, vizionieriaus talento. Suprantama, E. Balsys sulaukė vyresniųjų kritikos, bet autoritetas tai atlaikė.“

Anot J. Katinaitės, jį galima vadinti ir popkultūros pradininku. E. Balsio nuopelnu 5–6 dešimtmečiais suklestėjo pramoginė muzika. „Senas jūrininkas“, „Jūreivių užstalės daina“, „Jūreivių maršas“, „Elektrėnų žiburiai“ – pirmosios estradinės muzikos kregždės.

Kurti estradines dainas jis skatino ir savo mokinius. Tarp jų buvo Benjaminas Gorbulskis, Algimantas Raudonikis, Vaclovas Paketūras, Viačeslavas Ganelinas, Vidmantas Bartulis, Rimvydas Racevičius.

Eduardo Balsio metai pradedami detektyvine smuiko istorija

G. Padegimo kelionė į Tilžę

Sausio 15 dieną skambėsianti siuita „Eglė žalčių karalienė“ taps savita įžanga į kitą E. Balsio metų premjerą – to paties pavadinimo šokio spektaklį. Jį patikėta kurti choreografui Martynui Rimeikiui, dirigentui Modestui Barkauskui, scenografui Marijui Jacovskiui ir šviesų dailininkui Levui Kleinui. „M. Rimeikis šio pasiūlymo ėmėsi itin entuziastingai“, – tvirtino L. Vilimienė.

Neoklasikinio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera įvyko 1960-aisiais Lietuvos nacionalinėje operoje. Vėliau toje pačioje scenoje spektaklis atgaivintas dar tris kartus – 1976, 1995 ir 2015 metais. 1965-aisiais pastatymas buvo ekranizuotas, tapo pirmuoju filmu baletu Lietuvos kino istorijoje.

E. Balsio jubiliejinių renginių ciklą gruodį pabaigs vienintelės jo operos „Kelionė į Tilžę“ premjera (rež. Gytis Padegimas). Opera buvo sukurta 1980 metais pagal vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano apysaką. Pirmą ir iki šiol vienintelė kartą „Kelionė į Tilžę“ buvo pastatyta 1980-aisiais Nacionalinėje operoje.

Nauja iniciatyva

Įvairiapusišką E. Balsio 100-mečio programą rengia 12 kultūrininkų, susibūrusių į organizacinį komitetą. Tarp jų – E. Balsio mokiniai kompozitoriai Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Faustas Latėnas, pianistės – kompozitoriaus dukra D. Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė.

„E. Balsio kredo buvo toks: bet kokia muzika yra gera, jei gerai, profesionaliai parašyta. Todėl mes, jo mokiniai, nusprendėme imtis E. Balsio retrospektyvos, aktualizuoti jo veiklą. Nuo simfoninių kūrinių, chorinių opusų iki lengvosios, estradinės, kino muzikos. Nuo muzikos pučiamiesiems iki vargonų“, – kalbėjo E. Balsio 100-mečio renginių organizacinės grupės koordinatorius kompozitorius Gintaras Samsonas.

Rasis ir visiškai nauja Lietuvos muzikinio gyvenimo iniciatyva – kas dvejus ir trejus metus bus rengiamas tarptautinis jaunųjų kompozitorių konkursas. „E. Balsys yra vienas pirmųjų lietuvių kompozitorių, kurio muzika buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Tarkime, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ 1972 metais nuskambėjo Lenkijoje, buvo atlikta net JAV. Norėtųsi, kad tarptautinis konkursas atkreiptų pasaulio dėmesį į lietuvių muzikinę kultūrą“, – teigė G. Samsonas.

Tikimasi, kad iki gruodžio pavyks visuomenei pristatyti atnaujintą E. Balsio skverą šalia Žvėryno tilto Vilniuje.

E. Balsio estafetė

Artėjant tėvo 100-mečiui prof. D. Balsytė svarsčiusi, kaip šią progą reikės paminėti. „Jaučiau, kad viena pati nepajėgsiu. Ir kai prieš pusmetį pradėjo plaukti žinios apie įvairias iniciatyvas – negalėjau sutramdyti džiaugsmo. Man ypač brangu, kad daugiausia žinių sulaukiau iš pajūrio ir pačios Klaipėdos“, – kalbėjo kompozitoriaus dukra.

Anot jos, visi pabrėžia marinistinį E. Balsio kūrybos aspektą. Tačiau jūra jam buvusi ne gamtos reiškinys, ne geografinė sąvoka ir ne jausmų stichija. „Jūra jam siejosi su amžinybe. Nebuvo jam amžini nei dangus, nei visata. O jūra jis matavo laiką“, – kalbėjo D. Balsytė.

Per gyvenimą jį vedė principingumas, atsakingumas, profesionalumas ir darbštumas. Vis dėlto tokia pozicija buvo nukreipta ne į darbą – prioritetų skalėje didžiausią vietą užėmė šeima, tiesa, suvokiama gana plačiai.

„Žmogus buvo mažakalbis. Kai mama dar vaikui pagrasino „pasakysiu tėvui, jis tave bars“, atsakė: „Nepadaryk gėdos šeimai“, – prisiminė D. Balsytė. – Šeima jam buvo jo ir žmonos tėvai, seneliai. Tėvo neteko būdamas 30-ties, o mama išėjo amžinybėn, kai sulaukė 46 metų. Broliai per karą emigravo. Lietuvoje likęs vienas jis ieškojo savo giminės. Iš draugų, bendraminčių subūrė ratelį, kurį ir vadino savo gimine.“

E. Balsys buvo nepartinis ir vienas iš nedaugelio, užėmusių vadovaujamas pareigas. Raginamas stoti į komunistų partiją atsakydavo: „Mūsų šeimoje nebuvo tradicijos eiti į politiką. Jei norite, kad dirbčiau savo darbą, tai darysiu atsakingai ir sąžiningai. Jei turiu eiti į politiką, tada man šios pareigos nereikalingos.“

Anot dukros, jos tėvas gyvenimą suvokė kaip didžiulę atsakingą estafetę. Būtinybę tapti žmoniškumo pavyzdžiu, skleisti žmoniškumą artimiesiems, mokiniams. „Man regis, kai mirtis jį pasikvietė, tą estafetę jis buvo perdavęs“, – teigė D. Balsytė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika