Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Dėl Kultūros tarybos akibrokšto prašo atsakymų 

2019 vasario 5 d. 14:07
Idėja atkurti Lietuvos partizano švarką dizainerį apniko vaikštinėjant po Kazlų Rūdos miškus, kurių apylinkėse šeima turi sodybą. 
Idėja atkurti Lietuvos partizano švarką dizainerį apniko vaikštinėjant po Kazlų Rūdos miškus, kurių apylinkėse šeima turi sodybą. 
Asmeninio albumo nuotrauka

Vakar žiniasklaidai paskelbus informaciją, kad Lietuvos kultūros taryba atsisakė skirti stipendiją autentiškos Lietuvos Laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimui dėl „nepakankamai pagrįsto temos aktualumo bei nevienareikšmiško vertinimo“, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prašo kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko paaiškinimų bei politinio tokio sprendimo įvertinimo.

„Nustebino viešai paaiškėję Lietuvos kultūros tarybos pateikti motyvai, kad ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra nepakankamai „aktuali“ tema, kuri, be to, dar esą gali būti vertinama „nevienareikšmiškai“. Tokios interpretacijos ypatingai keistos tada, kai Laisvės premija apdovanojame 7 partizanus, kai minime 1949 m. vasario 16 d. Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos 70-ąsias metines ir švenčiame 110-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio lyderio ir anuometinio Valstybės vadovo, gimimo metines. Šių metinių svarba yra taip pat oficialiai įtvirtinta Seimo nutarimu, todėl turėtų būti žinoma už kultūros politiką, o kartu ir istorinę atmintį atsakingoms institucijoms“, – išplatintame pranešime teigė Laisvės premijos komisijos pirmininkė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Apie Lietuvos kultūros tarybos nepalaimintą projektą prakalbo pats drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis, kaip praneša 15 min, praėjusiais metais kreipėsi į LKT stipendijai gauti. Kaip teigia dizaineris, labiausiai užgavo ne neigiamas atsakymas, o idėją vertinusios ekspertų grupės paaiškinimas, kodėl projektas buvo atmestas. „Viešinu šią temą, kad būtų diskusija – ar mums svarbus šis laikotarpis, nes kai kurie iki šiol nesupranta, koks jis svarbus. Partizaninis laikotarpis – jautri tema, nevienareikšmiškai vertinamas laikotarpis?Ar reikėtų suprasti, kad valstybinei institucijai neaišku, ar buvo gerai tie partizanai, ar jie buvo blogai? Ar pas mus XXI amžiuje tokiose institucijose dar yra svarstoma ir galvojama, kas tada buvo gerai, kas blogai? Tai yra absurdas. Pasisodinkime Vanagą, Žemaitį, Dzūką ir sakykime: Žinote, ką? Viskas, ką jūs darėte, nevienareikšmiškai vertinama. Pagalvokit, ar vertėjo tą daryti. Kokia čia kvailystė?“ – socialiniame tinkle feisbuke rašo dizaineris.

Dirbdamas prie projekto Giedrius Paulauskas tyrinėjo ne tik rezistencijos kovotojų uniformą, bet ir jos dėvėjimo ypatumus, partizanų gyvenimo būdą./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Dirbdamas prie projekto Giedrius Paulauskas tyrinėjo ne tik rezistencijos kovotojų uniformą, bet ir jos dėvėjimo ypatumus, partizanų gyvenimo būdą./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Mano senelis taip pat buvo partizanas. Taigi nuo vaikystės buvo įskiepytas lietuviškumas, pasipriešinimo okupacijai dvasia. Laimė, mano seneliui pavyko išgyventi, jis nežuvo, tačiau labai galiuosi, jog per vėlai susigriebiau ir per mažai sužinojau iš jo paties apie partizanavimo patirtį. Buvau jaunas, o dabar nebegaliu paklausti, jo nebėra“, – prieš keletą metų LŽ pasakojo G. Paulauskas.

Rengdamasis atkurti partizano švarką dizaineris bendravo su privačiais kolekcininkais, važiavo į Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune, ten jam buvo leista išmatuoti muziejaus fonduose esančius autentiškus partizanų švarkus, kad galėtų atkurti reikalingus brėžinius. Pasak Giedriaus, iš senos smetoniškos siuvimo knygos jis ėmė konstrukcinius karininko frenčiaus brėžinius, tačiau teko iš naujo modeliuoti tinkamą švarko dydį, mat šią partizano uniformos rekonstrukciją jis siuvo pagal savo drabužių dydį ir ketina vėliau švarką retkarčiais dėvėti per valstybines šventes. Dirbdamas prie šio projekto G. Paulauskas tyrinėjo ne tik rezistencijos kovotojų uniformą, bet ir jos dėvėjimo ypatumus, partizanų gyvenimo būdą. Giedriaus teigimu, pagrindinė partizano uniformos detalė – švarkas. Prie jo mūvimos kelnės dažnai buvo įprastos civiliams, ne uniforminės.

LŽ pokalbį apie dizainerio pomėgį rašė jau prieš keletą metų, plačiau galite paskaityti ČIA

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika