Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Daumantas Ciunis net nesitikėjo vaidinti Chlestakovo 

2019 sausio 20 d. 16:34
Daumantas Ciunis "Revizorių" išvydo dar studijų metais ir nuo tada jam tai vienas geriausių Lietuvos teatro spektaklių. 
Daumantas Ciunis "Revizorių" išvydo dar studijų metais ir nuo tada jam tai vienas geriausių Lietuvos teatro spektaklių. 
"Lietuvos žinių" archyvo (Romo Jurgaičio) nuotrauka

Režisierius Rimas Tuminas ką tik atnaujino vieną ilgaamžiškiausių savo spektaklių „Revizorius“ (pagal Nikolajų Gogolį), pagrindinį vaidmenį patikėdamas aktoriui Daumantui Ciuniui. Jis Chlestakovo vaidmeniu netrukus debiutuos gastrolėse Kaune bei Alytuje ir pakeis septyniolika metų spektaklyje vaidinusį Arūną Sakalauską.

– Šiais metais gavote pagrindinį vaidmenį viename R. Tumino spektaklių „Revizorius“, kuris neabejotinai yra viena geriausių Lietuvos teatre pastatytų tragikomedijų. Kaip sureagavote išgirdęs pasiūlymą pakeisti A. Sakalauską, sukūrusį vieną žymiausių visų laikų Chlestakovų?

– Labai apsidžiaugiau, kad teks prisiliesti prie šio puikaus spektaklio ir dar tokiu vaidmeniu, o tada nuliūdau – toks geras spektaklis, toks puikus vaidmuo, o taip gaila, kad jau sukurtas Arūno. Ir sukurtas genialiai.

– Pasak spektaklio režisieriaus R. Tumino, repeticijų atmosfera buvo puiki, jam buvo malonu stebėti įvairių kartų santykius, jausti tikrą teatrinę atmosferą. Anot jo, buvo tikros kalėdinės repeticijos. Praverkite, prašau, teatrinio pasaulio užkulisius, atskleiskite – kokiu būdu aktorius perima vaidmenį, kaip atrodo šis procesas? Kas lengviau – sukurti naują vaidmenį ar perimti jau kieno nors sukurtą?

– Labai paprastai: turi pjesės tekstą, spektaklio vaizdo įrašą ir dalyvauji repeticijose su partneriais. Iš pradžių išmoksti tekstą, tada pasižiūri vaizdo įrašą, o vėliau, jau turėdamas šiokį tokį supratimą, ką reikės daryti ir kalbėti, eini repetuoti su partneriais. Pats smagumas prasideda tada, kai paaiškėja, jog pjesėje tekstas užrašytas – vienoks, vaizdo įraše – kitoks, o atėjus į repeticiją partneriai sako: „Oi, baik tu, čia seniai šito nebesakom“.

Dėl sunkumo – turbūt sunkiau perimti vaidmenį. Turi prisitaikyti prie jau nusistovėjusio spektaklio ritmo ir nuotaikos, kai tuo metu kuriant naują vaidmenį šituos dalykus gali lemti pats. Perimdamas turi įsilieti į jau esamą spektaklio audinį. Pagauti kai kuriuos, kartais pačiam nesuprantamus, vaidmens niuansus. Tada gelbsti profesija ir intuicija.

„Turbūt sunkiau perimti vaidmenį nei jį sukurti, mat turi prisitaikyti prie jau nusistovėjusio spektaklio ritmo ir nuotaikos.“

– Gal pamenate, kada ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą pamatėte šį spektaklį, kokius įspūdžius patyrėte, ar galėjote kada pagalvoti, kad vieną dieną Chestakovą vaidinsite jūs?

– Pamačiau turbūt pirmaisiais studijų metais. Nuo tada man tai vienas geriausių Lietuvos teatro spektaklių. Kad vaidinsiu Chlestakovą, net neturėjau minties.

– Teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė apie šį spektaklį yra rašiusi: „Iš pradžių netramdomai kvatojęsis, pamažu imi santūriau kikenti, kol pagaliau supranti ne tik tai, kad iš savęs juokiesi, bet kad apskritai viskas yra liūdna, o ne juokinga.“ Ar jūsų vaidmuo „Revizoriuje“ yra komiškas?

– Na, yra spektaklyje vietų pasijuokti. Bet juk ne iš žmogaus juokiesi – iš situacijų, iš nesusikalbėjimo, iš nesutapusių personažų požiūrio taškų. Juokas kyla iš neadekvačių reakcijų į tam tikrą situaciją. O juoktis iš žmogaus yra labai primityvu. Ne, Chlestakovas tikrai nėra komiškas personažas. Tik aplinkybės taip susiklosto, kad papuola į keistą situaciją.

– Aktorė Eglė Gabrėnaitė viename interviu yra pasakojusi, jog „Revizorius“ yra labai daug kur gastroliavęs: Kolumbijoje žiūrovai nepaleido, subūrė didžiulę minią žmonių ir aktoriai ėjo pro tą minią. Jie plojo, reiškė emocijas nuo pat spektaklio pradžios iki paskutinės akimirkos. Neabejotinai, kažką panašaus gali tekti patirti ir jums. Ar jau žinote, kur nusimato pirmosios tarptautinės gastrolės su šiuo spektakliu jums?

Jau septyniolika metų Vilniaus mažajame teatre rodomą revizorių režisierius Rimas Tuminas atnaujino. / "Lietuvos žinių" archyvo (Romo Jurgaičio) nuotrauka
Jau septyniolika metų Vilniaus mažajame teatre rodomą revizorių režisierius Rimas Tuminas atnaujino. / "Lietuvos žinių" archyvo (Romo Jurgaičio) nuotrauka

– Pavasarį važiuosime į Kiniją, tačiau ten bus viskas santūriau. Kinijoje žmonės santūresni, o ir dramos teatrą tik pastaraisiais metais pradeda pažinti. Kolegos pasakojo, kad vieno spektaklio Kinijoje metu, aktoriams vaidinant, žiūrovas užlipo ant scenos ir su didžiuliu susidomėjimu ėmė apžiūrinėti ir čiupinėti spektaklio rekvizitą. Tai gal minios susižavėjusių gerbėjų ir nepamatysim, bet įdomybių pasitaikyti gali.

– Šis spektaklis apie jauną vaikiną, kuris per klaidą buvo palaikytas ne tuo, kuo jis yra, o ir jis pats patikėjo, kad yra visų mylimas: apsigyveno miesto galvos namuose, praturtėjo, apsuko galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasipiršo...Ir komedija virto tragedija. Sakykite, ar teko gyvenime atsidurti, patirti tokių situacijų kaip Chlestakovui?

– Yra buvę, kad po spektaklio kažkur ėjau, sustojau prie sankryžos, girdžiu, moteris telefonu kažkam pasakoja apie ką tik matytą spektaklį ir suprantu, kad apie tą, kur pats ką tik vaidinau. Pamenu jos pokalbio fragmentus: „Ir supranti, ten tada įėjo toks raumenų kalnas...“ Čia buvo apie mane. O svoris tai mano buvo viso labo 62 kilogramai. Stoviu toks kūdas šalia jos, klausau, galvoju, kaip kartais tave palaiko visai ne tuo, kas esi iš tikrųjų.

– Jūs sukūrėte puikius vaidmenis spektakliuose „Dėdės ir dėdienės“, „Savižudis“, „Bedalis ir labdarys“, „Fantazijus“. Šį sezoną vaidinate net dviejose Vilniaus mažojo teatro premjerose: „Manno laimė“ (pagal Thomą Manną) ir „Marti“ (pagal Žemaitę). Abu šie spektakliai apie amžinas ir nesibaigiančias žmogaus laimės paieškas. Sakykite, o kur savo kasdienybėje laimės ieškote jūs?

– Savo laimės ieškau šeimoje, kelionėse, išvykose motociklu, gamindamas baldus ir padėdamas kitiems aktoriams gerinti jų darbo sąlygas, siekdamas adekvataus užmokesčio už mūsų, patikėkite, nelengvą darbą. Jau metus esu Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas. Kol kas viskas lyg ir pavyksta.

***

Vasario mėnesį „Revizorių“ su Daumantu Ciuniu pagrindiniame vaidmenyje galima pamatyti Kauno „Girstučio“ kultūros centre (vasario 17 d.) ir Alytaus miesto teatre (vasario 28 d.). Spektaklyje „Revizorius“ taip pat vaidins Mindaugas Capas, Eglė Gabrėnaitė, Gediminas Girdvainis, Vytautas Rumšas, Ilona Kvietkutė/Agnė Šataitė, Arvydas Dapšys, Mantas Vaitiekūnas, Edmundas Mikulskis, Jonas Braškys, Inga Burneikaitė, Almantas Šinkūnas, Tomas Kliukas, Tomas Stirna/Balys Latėnas, Larisa Kalpokaitė, Rasa Jakučionytė, Jūratė Brogaitė ir Vilija Ramanauskaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika