Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Armijos Krajovos veterano iš Vilniaus pasakojimas įkvėpė garsų lenkų režisierių 

2018 spalio 2 d. 08:40
Lenkų kino savaitę pristatė kino kritikės Živilė Pipinytė (dešinėje), Izolda Keidošiūtė, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis ir projektų koordinatorė Odeta Venckavičienė./Alinos Ožič nuotrauka
Lenkų kino savaitę pristatė kino kritikės Živilė Pipinytė (dešinėje), Izolda Keidošiūtė, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis ir projektų koordinatorė Odeta Venckavičienė./Alinos Ožič nuotrauka

„Jei neturėsite laiko kitiems filmams, pamatyti „Reisą“ tiesiog privalote“, – taip kino kritikės Izoldos Keidošiūtės paraginti šiandien, spalio 2-ąją, į XVIII lenkų kino festivalį rinksis žiūrovai. Pagrindinę programą šiemet sudaro 12 naujų filmų, o specialiąją – „Laisvės kinas“ – penki. Tarp jų ir minėtasis Mareko Piwowskio šedevras.

Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas festivalis vyks sostinėje, Kaune, Mažeikiuose, Šalčininkuose ir Ukmergėje iki spalio 14 dienos. Jo šūkis „100% kino – 100% laisvės“.

Per pastarąjį šimtmetį Lenkija, kaip ir Lietuva, išgyveno dinamišką plėtrą tarpukariu ir gūdų dviejų totalitarinių režimų laiką, kovas už nepriklausomybę ir laisvus rinkimus 1989 metais, socialistinės santvarkos griūtį.

„Filmų kūrėjai nevaržomi naudojasi laisve, gali ir turi kalbėti apie problemas, kurios šitiek metų buvo griežtai cenzūruojamos.“

„Visi šie įvykiai, be abejo, smarkiai paveikė ir kinematografiją. Šiandien džiaugiamės šimtu procentų kino ir tiek pat – laisvės. Filmų kūrėjai nevaržomi naudojasi ja, gali ir turi kalbėti apie problemas, kurios šitiek metų buvo griežtai cenzūruojamos. Lenkų kinas pelno kritikų ir žiūrovų simpatijas visame pasaulyje“, – teigė Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis.

Festivalio pradžiai – intriguojamas eksperimentas

XVIII lenkų kino festivalį šiandien sostinės kino teatre „Multikino“ atidarys eksperimentinis Normano Leto filmas „Fotonas“. Tai neįprastų vaizdų ir garsų serija, avangardinė impresija, audiovizualinis performansas.

„Filme mėginama paaiškinti, kaip atsirado materija, kaip mes mąstome. Ir ar tikrai patys priimame sprendimus, galbūt juos lemia smegenyse vykstančios cheminės reakcijos. „Fotonas“ nėra sausas mokslo populiarinimo filmas. Viską mėgina susieti Andrzejaus Chyros vaidinamas mokslininkas“, – teigė Ž. Pipinytė.

Kino kritikė I. Keidošiūtė atkreipė dėmesį, jog labai daug festivalio filmų sukurta remiantis tikrais įvykiais. Prieš mėnesį ekranuose pasirodžiusi drama „303 eskadrilė. Tikra istorija“ apie Britų karališkosiose pajėgose kovojusius lenkų lakūnus turi konkurentą – britų filmą, pasakojantį tą pačią istoriją. „Visa Lenkija žiūri tuodu filmus ir vertina, kuris geresnis“, – pasakojo I. Keidošiūtė.

Anot kinotyrininkės, jaunimą turėtų sudominti biografinis filmas „Geriausias“ apie geležinės valios triatlonininką Jerzy. Jis užaugo šalia sovietų kariuomenės bazės Legnicoje, patyrė nuopuolių, buvo tapęs narkomanu, tačiau įveikė save ir galiausiai pagerino „Double Ironman“ čempionato rekordą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Mačiau „Geriausią“ Gdynės festivalyje. Panašaus įspūdžio nepamenu: salė 20 min. plojo, verkė, sakytum, kartu išgyveno katarsį. Filmas priminė, kad kinas gali turėti milžinišką emocinį poveikį, suvienyti labai skirtingus žmones“, – pridūrė Ž. Pipinytė.

Pagerbė dvigubai

„Mano dukterys karvės“ režisierę Kingą Debską Lenkų kino festivalis pagerbs dvigubai – programoje rodys net du jos filmus. Komedijos „Planas B“ akiratyje ir vėl atsiduria pasiturinčios šeimos. Įvykių mozaika atskleidžia žmonių vienatvę.

O dokumentiniame „Čia gyvenama“ K. Debska pasakoja apie Vilniuje veikiantį hospisą, kuriam vadovauja charizmatiškoji vienuolė lenkė Michaela Rak. Režisierė atskleidžia globos namų užkulisius, supažindina su pacientais, darbuotojais. Paradoksalu, bet daugiau kalbama ne apie mirtį, o gyvenimą. Į filmo premjerą atvyks pati K. Debska.

Permainas šiuolaikinėje šeimoje, jausmų kryžkelėje atsidūrusią moterį stebi vaidybinis filmas „Laukinės rožės“. Kol vyras dirba Norvegijoje, dviejų vaikų mama užmezga romaną su paaugliu, netrukus pasijunta esanti nėščia. „Filmas jautrus, skausmingas, tačiau labai gražiai nufilmuotas ir su viltinga pabaiga“, – teigė I. Keidošiūtė.

Mateuszo veidai

Prieš mėnesį ekranuose pasirodžiusi drama „303 eskadrilė. Tikra istorija“ remiasi realiais faktais.lKadras iš filmo nuotrauka
Prieš mėnesį ekranuose pasirodžiusi drama „303 eskadrilė. Tikra istorija“ remiasi realiais faktais.lKadras iš filmo nuotrauka

Festivalio pagrindinėje programoje yra keli įtempto veiksmo detektyvai, paremti tikrais įvykiais. Filmas „Miegok, širdele“ pasakoja apie pokario Krokuvą, jos apylinkėse dingstančius žmones. Jaunas milicininkas įtaria vieną gerbiamą pilietį, išsiskiriantį pažintimis ir paslaptinga praeitimi. Jį vaidina (ir vaidina gerai) Šarūno Barto „Šerkšne“ nusifilmavęs aktorius A. Chyra. „Labai ryškus ir Boguslawo Lyndos piktadarys saugumietis“, – sakė I. Keidošiūtė.

Savotiškas „Raudonojo voro“ ir „Aš žudikas“ tęsinys – Agnieszkos Holland dukters Katarzynos Adamik filmas „Amokas“. Nužudymo byloje inspektorius ima persekioti vieno romano autorių, kurio pasakojimas turi nemažai keistų sutapimų dėl padaryto nusikaltimo. Anot I. Keidošiūtės, visas filmas „laikosi ant aktoriaus“ Mateuszo Kosciukiewicziaus, kurio veidą lietuvių žiūrovai įsiminė Malgorzatos Szumowskos „Veide“, bent jau pirmoje filmo dalyje.

Istorinės dramos „Katynė. Paskutinis liudininkas“ režisieriui Piotrui Szkopiakui reikėjo drąsos po Andrzejaus Wajdos vėl imtis tos pačios temos. „Londone gyvenantis režisierius nepabūgo. Įvykiai filme pasakojami kiek kitu rakursu – kaip Vakaruose buvo sužinota apie lenkų kariškių tragediją“, – kalbėjo I. Keidošiūtė.

Režisierių apdovanojo plyta

Programoje „Laisvės kinas“ žiūrovai išvys A. Wajdos „Kanalą“ (1956), pasakojantį apie Varšuvos sukilimą – tragišką lenkų istorijos įvykį. Jis buvo nutylimas iki pirmųjų laisvų rinkimų 1989 metais.

Režisierius pabrėžia tragediją, beprasmiškos aukos motyvą. Įdomu, kad būtent vilnietis Tadeuszas Konwickis pasiūlė režisieriui novelę, pagal kurią šis ir sukūrė „Kanalą“. Filmo vaizdų stilistika nepaprastai įsimintina. „Šis filmas lenkų kinematografiją įrašė į pasaulio kino žemėlapį. Nuo tada pirmąkart prabilta apie lenkų kino mokyklą“, – pasakojo Ž. Pipinytė.

Kitas A. Wajdos filmas „Žmogus iš marmuro“ (1976) – taip pat svarbus slenkstis lenkų kine. Režisieriaus mėginta demitologizuoti stalinizmo epochą. Dėl komunistinės valstybės juodinimo ideologijos prievaizdai apribojo filmo platinimą. Jis atsidūrė cenzoriaus lentynoje, tapo „polkovniku“ (nuo lenkiško žodžio półka – lentyna).

„Žmogus iš marmuro“ anais laikais buvo parodytas Gdanske, tačiau nepelnė jokių apdovanojimų. Tada žurnalistai savo ruožtu nusprendė įteikti A. Wajdai paguodos prizą – plytą, kaip užuominą į vieną juostos veikėjų darbo didvyrį mūrininką.

Jaunimą turėtų sudominti biografinis filmas „Geriausias“ apie geležinės valios triatlonininką Jerzy.Kadras iš filmo nuotrauka
Jaunimą turėtų sudominti biografinis filmas „Geriausias“ apie geležinės valios triatlonininką Jerzy.Kadras iš filmo nuotrauka

Sparnuotas reisas

M. Piwowskio „Reisas“ (1970) – kultinis lenkų filmas, sparnuotais posakiais žavėjęs kelias žiūrovų kartas. „Skaičiau vieno jaunuolio prisiminimus. Kai jam prasidėjo paauglystės krizė, kivirčai su tėvais, jis ėmė bendrauti „Reiso“ frazėmis. Tai buvo vienintelis būdas susikalbėti“, – juokdamasi tikino Ž. Pipinytė. Jos teigimu, „Reisas“ išaugo iš intelektualaus lenkų kabareto tradicijos. Kažką panašaus pasiekti Lietuvoje pavyko tik Vytautui Kernagiui.

Lenkų aukštoji visuomenė laisvalaikiu susodinama į laivą, bet paaiškėja, kad ji pati nieko nesugeba, reikia vadovaujamos jėgos. Iš daugelio mikroistorijų nupintas filmas, pasak Ž. Pipinytės, neprarado aktualumo ir šiandien, pramoginės televizijos epochoje.

„Pabėgimo iš „Laisvės“ kino teatro“ (1990) režisierius Wojciechas Marczewskis meistriškai susieja pagrindinio herojaus grimzdimą į beprotybę, groteską ir visiškai realistinę istoriją. „Tai daroma taip subtiliai, kad iškart ima vertis kelios filmo potekstės“, – teigė kino kritikė.

Mareko Piwowskio „Reisas“ (1970) – kultinis lenkų filmas, sparnuotais posakiais žavėjęs kelias žiūrovų kartas.Kadras iš filmo
Mareko Piwowskio „Reisas“ (1970) – kultinis lenkų filmas, sparnuotais posakiais žavėjęs kelias žiūrovų kartas.Kadras iš filmo

„Laisvės“ teatre filmo seansą nutraukia neįprastas įvykis: aktoriai ekrane atgyja, ima bendrauti su žiūrovais, piktintis žodžiais, kuriuos turi sakyti. Filmas perteikia laisvėjančios visuomenės atmosferą ir lūkesčius. „Aukščiausios klasės režisūra, aukščiausios klasės vaidyba. Rašytoją cenzorių puikiai suvaidino aktorius Januszas Gajosas“, – tvirtino Ž. Pipinytė.

Martos Dzido ir Piotro Sliwowskio „Solidarumas pagal moteris“ pasakoja apie grasinimų nepabūgusias judėjimo dalyves, leidusias pogrindinę spaudą, įsteigusias radijo stotį. Po filmo seanso žiūrovai galės pabendrauti su abiem filmo kūrėjais.

Moksleivių dėmesiui

Festivalio uždarymui pasirinktas daugiasiužetis Pawelo Maslonos filmas „Panikos ataka“. „Kino salėje per premjerą daugelis žiūrovų pratrūkdavo isterišku juoku. Juosta pasakoja apie šiuolaikinius lenkus, pakliūvančius į situacijas, kuriose juos ištinka panikos priepuolis. Didžiausia juostos vertybė, be abejo – lenkų vaidybos meistrai“, – teigė Ž. Pipinytė.

„Panikos atakos“ specialusis seansas bus surengtas spalio 10 dieną. Platesnis žiūrovų ratas filmą galės pamatyti 2019 metais per Vilniaus kino festivalį „Kino pavasaris“.

Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorė Odeta Venckavičienė norėjo atkreipti mokyklų dėmesį – festivalis rengs ir dieninius seansus. Į „303 eskadrilę. Tikrą istoriją“, „Fotoną“ ir filmą vaikams „Maišalynė“ kviečiami vidurinių mokyklų moksleiviai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"