Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„Tartle“ centre – karaliaus užsakymas 

2018 rugsėjo 4 d. 12:00
Lietuvos meno pažinimo centras "Tartle".
Lietuvos meno pažinimo centras "Tartle".
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Užupyje duris atvėrė naujas sostinės kultūros židinys – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“. Tiesa, kol tos durys atsivers visiškai, keletą savaičių su galerijos kolekcija pirmiau mėgins susipažinti menotyrininkai.

Galerija įsikūrė vieno garsaus restorano vietoje, prie skvero, ties kuriuo Užupio gatvė išsiskiria į Krivių ir Polocko gatves. Meno pažinimo centro pagrindą sudaro advokato, kolekcininko Rolando Valiūno lituanistinis meno ir istorinių vertybių rinkinys.

Pirmojoje, inauguracinėje, „Tartle“ parodoje „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“ lankytojai kviečiami pažvelgti į dailės istorijos viršūnes, specialistų vadinamas nacionalinės dailės aukso fondu.

Iššūkis surengti pirmąją „Tartle“ parodą teko dailės istorikei prof. Giedrei Jankevičiūtei. Įdomus ir išskirtinis jau vien tuo, kad menotyrininkė turėjo sutelktai atskleisti per 2 tūkst. eksponatų turintį dailės rinkinį.

Parodoje rodomi 46 paveikslai, 13 skulptūrų ir du grafikos atspaudai. „Viena vertus, tai lašas jūroje, bet ir galinga estetinė kapsulė, pasakojanti Lietuvos kultūros istoriją nuo XVIII amžiaus pabaigos. Ekspozicija atveriama vienu geriausių ano meto kūrinių, turimų Lietuvoje, – Pranciškaus Smuglevičiaus šedevru „Estera prieš Ahasuerą“, – teigė G. Jankevičiūtė.

Daug gražių žodžių

Pirmas galerijos aukštas skirtas Vilniaus atvaizdams, iš esmės tam, kas atsiveria nuo kalvos, ant kurios galerija stovi. „Paveiksluose matome vietas, kurių jau nebeliko. Tarkime, Marijos Cvirkienės „Cirkas“ – jo palapinė buvo statoma dabartinės Nacionalinės operos vietoje.

„Tačiau esama panoramų, kurios nepasikeitė nei per 50, nei per 100 metų. Nors skauda širdį žvelgiant į Leono Kosmulskio „Misionierių bažnyčią“, kuri atrodo lyg idealas, gulbė, rojaus kampelis, o realybėje matai kylančius invazinius griaučius. Gal jie virs gražiais namais, bet kol kas nežinau, kaip paveiks tą nuostabią panoramą, kuriai daugybė gražių žodžių skyrė ir Czeslawas Miloszas ir kiti įvairiakalbiai poetai“, – prie šių dienų aktualijos priartėjo G. Jankevičiūtė.

Gražūs dailės istorikės žodžiai priminė ir kitą nūdienos temą – Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios projektą ir su tuo susijusį teismo ieškinį. Pareiškėjui kaip tik atstovauja advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Dailė tikrai pasakoja istoriją“

Šiais žodžiais G. Jankevičiūtė pradėjo pirmąją ekskursiją po „Tartle“. Trijose pirmo aukšto salėse žiūrovams siūloma pasižvalgyti po Vilniaus apylinkes XX amžiaus dailininkų akimis. Metaforiškai į Vilnių veda pirmasis galerijos kūrinys – Gedimino Karaliaus skulptūra „Legenda“. „Ek, kaip gaila, kad ji nestovi Katedros aikštėje“, – pasigirdo atodūsis, kai žurnalistai su parodos kuratore pradėjo pasivaikščiojimą.

„Tartle“ centras

Toliau rodomas minėtasis M. Cvirkienės „Cirkas“ (1963) ir du abstrahuoti miesto vaizdai – sovietinio modernizmo paveikslai, kurie išreiškia dailininkų siekį atsikratyti jiems primetamo natūralistinio vaizdavimo: Vinco Kisarausko „Vilnius“ (1965) ir Algirdo Petrulio „Neries pakrantė“ (1967).

Nemažo svorio kolekcijai suteikia kertinė XX amžiaus lietuvių dailės figūra – Viktoras Vizgirda. Trys jo darbai įdomūs tuo, kad Kaune subrendęs modernistas atvažiavo į Vilnių ir ėmė vaizduoti jam nepažįstamą miestą. „Peizažai sukurti karo metais, kai tapyti gatvėje pasistačius etiudinę buvo draudžiama“, – sakė parodos kuratorė.

Tegyvuoja kontrastai

Pirmame aukšte taip pat rodoma videoinstaliacija „Gandras apžiūri Vlado Urbanavičiaus kūrinius“. Jos autorius – „Tartle“ šeimininkas R. Valiūnas. Idealistinį Vilniaus vaizdą greta perteikia Stepono Batoro universiteto dailės profesoriai, tarp jų – Leonas Kosmulskis.

„Tai šlapdribos, purvo, bet ir paslapties, legendos miestas. Turbūt tūlam užsieniečiui šie peizažai neatrodys gražūs, tačiau jaučiantiems su miestu emocinį ryšį jis pakeičia ir paveikslo vaizdą“, – svarstė G. Jankevičiūtė.

Tegyvuoja kontrastas! Jo principu šalia niūraus, darganoto miesto atsiranda ir linksmasis Vilnius. Jį kuria Mykolas Rauba („Vilnius: vaizdas nuo Pohuliankos“, 1934). Šis peizažas anksčiau niekur nebuvo rodytas, vadinasi – premjera.

Greta eksponuojami karo metais sukurti Vytauto Mackevičiaus plenerinės tapybos pavyzdžiai. „Gana netikėti, mat šis autorius mums labiau žinomas kaip didelių komunistinės ideologijos drobių kūrėjas“, – teigė pirmosios „Tartle“ ekskursijos vadovė.

V. Mackevičiaus kūrinys vaizduoja Rotušės aikštę ir yra nutapytas įsitaisius pastate, kurio vietoje vėliau iškilo Parodų rūmai, Šiuolaikinio meno centras.

Pirmojoje, inauguracinėje, „Tartle“ parodoje – dailės istorijos viršūnės, specialistų vadinamos nacionalinės dailės aukso fondu.

Ponas nacionalinis kanonas

Žemutinėse „Tartle“ salėse atsisveikinama su Vilniumi ir siekiama aprėpti kur kas platesnį reiškinį – Lietuvos dailės istoriją. Akcentuojami svarbiausi raidos tarpsniai, mokyklos, vardai ir nacionaliniu kanonu tapę kūriniai.

Ekspozicijos „pasakojimas“ pradedamas nuo kolekcijos saugyklos. Pro langelį neatveriamose duryse matyti jau minėta P. Smuglevičiaus kompozicija. Ją tapytojas sukūrė 1778 metais karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu.

Čia pat atskleidžiama ir įdomi paveikslų akistata, dviejų moterų susitikimas: P. Smuglevičiaus „idealioji“ kalbasi su XIX amžiaus antros pusės „realiąja“ – iš Vincento Slendzinskio paveikslo „Anos portretas“ (1878). Šį visai neliūdną darbą dailininkas sukūręs visai liūdnomis aplinkybėmis – tremtyje.

Dar vienas įsimintinas derinys – du peizažai, sukurti skirtinguose kraštuose ir epochose. Romantizmo atstovas Juozapas Marševskis nutapė Italiją, o Antanas Žmuidzinavičius, matyt, irgi pakylėtas romantiškos nuotaikos, – reginį nuo Birutės kalno Palangoje (1942 metai). „Matome, kad Lietuva grožiu nė kiek nenusileidžia Italijai“, – nusišypsojo G. Jankevičiūtė.

Lietuvių dailės pradinukai

Kita ekspozicijos dalis skiriama Lietuvos nacionalinės dailės mokyklos pradžiai. Tie pradininkai buvo skirtingos kilmės – Petras Kalpokas, A. Žmuidzinavičius, Vladas Eidukevičius, Mstislavas Dobužinskis ir M. K. Čiurlionio mokytojas Kazimieras Stabrauskas.

P. Kalpoko „Upelis žiemą“ konstatuoja lietuvių tautos atgimimą, pranašauja valstybės atsiradimą, o K. Stabrausko paveikslas „Aušra“, vaizduojantis jo jauną žmoną skulptorę Julią Janiszewską, – poros gyvenimo pradžią.

M. Dobužinskis yra niekam abejonių nekeliantis Lietuvos dailės istorijos dalyvis ir aktyvus kūrėjas. „Tačiau R. Valiūno kolekcijoje esantis darbas reprezentuoja mums kur kas mažiau pažįstamą Dobužinskį“, – teigė parodos kuratorė. Geriausiai žinome jo sukurtus Vilniaus, Kauno vaizdus, o inauguracinėje „Tarle“ parodoje rodomi „Žemės darbai prie Senos upės“.

Dailus buities trivialumas

Viena galerijos salė skirta kontempliatyviai kūrybai. Eksponuojami išoriškai ramūs, hedonistinės nuotaikos Antano Martinaičio, ankstyvieji Audronės Petrašiūnaitės darbai. „Tai kamerinio žmonių gyvenimo, kasdienybės scenos, kur buities trivialumą mėginama pakeisti tapybos grožiu“ – įvardijo menotyrininkė.

Prie šios tapytojų grupės, G. Jankevičiūtės manymu, dera Leono Striogos sukurta bronzinė galva „Meditacija“ (2000) ir Ksenijos Jaroševaitės „Psalmė“ (1988).

Iš pažiūros ramūs, tačiau sukaupę neramų užtaisą turi šalia eksponuojami V. Kisarausko, A. Petrulio Antano Gudaičio ir Rimto Kalpoko peizažai. Juos sieja žalsvas koloritas, meditatyvi nuotaika. Tačiau visi reprezentuoja keturias skirtingas individualybes ir skirtingus Lietuvos dailės raidos kelius, tarpsnius. Įdomesnis mums R. Kalpokas, mažai rodytas Lietuvoje, kaip dailininkas subrendęs Vakaruose.

Dar viena salė kuratorės sumanymu skirta aistrai. Tačiau suvokiamai ne paviršutiniškai, o kaip vidinė būsena. Prie aistringųjų ji priskyrė per gyvenimą nerimo gintus Rimvidą Jankauską-Kampą, Antaną Samuolį.

Anot G. Jankevičiūtės, Praną Domšaitį gyvenimo aistra nunešė į Pietų Afriką, o Matą Menčinską dar toliau – į Lotynų Ameriką. „Ten susiformavęs braižas pavertė pastarąjį labai savita XX amžiaus pirmos pusės mūsų dailės figūra“, – tvirtino ji.

Dvi tendencijos

Didžiojoje žemutinio aukšto salėje pateikiama tam tikra inauguracinės parodos sintezė: tarpukario dailės, sovietinio modernizmo pavyzdžiai, o keli autoriai liudija Lietuvoje pasireiškusių tendencijų paraleles Vakaruose. Tai Antano Mončio ir Jacques'o Lipchitzo skulptūra, Kazio Varnelio tapyba.

Lietuvos dailės raidą XX amžiuje lėmė dvi pagrindinės tendencijos – intuityvus ekspresionizmas ir analitinė dailė. Jų sąšaukas atskleidžia Stasio Ušinsko ir A. Gudaičio, K. Varnelio ir Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės, Juozo Mikėno, V. Kisarausko ir Leopoldo Surgailio darbai.

Į „Tartle“ bus galima patekti tik iš anksto užsiregistravus. Pirmosios kelios savaitės po atidarymo bus skirtos menotyrininkams ir istorikams susipažinti su „Tartle“ rinkiniais. Registracija į ekskursijas internetu prasidės nuo spalio 22 dienos. Kieme esantys kūriniai bus rodomi tik vasarą – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Bilietas suaugusiajam „Tartle“ centre kainuos 7, senjorams ir moksleiviams – 3 eurus. Naujas parodas ketinama rengti du kartus per metus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"