Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„Lėlė“ teatro sukaktį pasitinka „Doriano Grėjaus portretu“ 

2018 spalio 25 d. 11:07
Renatos Valčik plakatas.
Renatos Valčik plakatas.
"Lėlės" archyvo nuotraukos

Spalio 27 dieną Vilniaus teatras „Lėlė“ sulauks ir garbingo 60 metų jubiliejaus, tad jį pažymėti premjera, pasak teatro kūrėjų – pati geriausia dovana.Spalio 28, 30 dienomis, 18.30 val., teatre įvyks pirmoji šio sezono premjera – Gintarės Radvilavičiūtės režisuotas spektaklis jaunimui ir suaugusiems „Doriano Grėjaus portretas“, airių rašytojo Oscaro Wilde‘o to paties pavadinimo romano motyvais.

Vilniaus teatro „Lėlė“ žiūrovai su režisiere G. Radvilavičiūte, dažniausiai kuriančia Klaipėdos lėlių teatre, jau pažįstami iš 2014 metų pastatyto bei „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanoto spektaklio „Smėlio žmogus“. Naujajį pastatymą kuria ta pati režisierės suburta kūrybinė komanda: scenografė Renata Valčik, choreografė Sigita Mikalauskaitė ir kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, prie kurios prisijungė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.

Režisierė Gintarė Radvilavičiūtė "Lėlės" teatre jau yra stačiusi "Smėlio žmogų".Modesto Ežerskio nuotrauka
Režisierė Gintarė Radvilavičiūtė "Lėlės" teatre jau yra stačiusi "Smėlio žmogų".Modesto Ežerskio nuotrauka

G. Radvilavičiūtė portretą, apie kurį kalbama O. Wilde‘o romane, prilygina veidrodžiui: „Žiūrėjimas į portretą – tarsi žiūrėjimas į veidrodį. Veidrodis žmogui suteikia unikalią galimybę matyti save, savo veidą, savo akis, ir sudaro sąlygas dialogui su pačiu savimi. Žiūrėdamas į išorę žmogus mato savo vidų. Žiūrėdamas į veidrodį žmogus gali pakliūti į kitą pasaulį. Ir šie du pasauliai gali susiliesti. Veidrodžio gylis mums sako, kad mes galime pamatyti kur kas daugiau arba visai kitaip, nei matome savo realybėje.“

Spektaklio kompozitorė R. Mačiliūnaitė kūrinyje išskiria laiko temą: „Kuriant muziką man buvo ypač svarbi laiko išraiška garsuose. Laikas keičia žmones ir jų veidus. Bandžiau sau atsakyti, kas yra laikas? Gyvenimo įvykių žemėlapis ar grožio priešas?“

Nors „Doriano Grėjaus portrete“, kaip ir anksčiau G. Radvilavičiūtės statytame E.T.A. Hoffmano „Smėlio žmoguje“ dominuoja vyriški pasauliai, pasak režisierės, juose daug moteriškumo: „Tikriausiai nebūna vien vyrų, ar vien moterų pasaulio. Jie jungiasi, raizgosi, plyšta, griūva, lūžta, iš naujo atgimsta... Iš to atsiranda kūriniai. Be to, aš į šiuos veikėjus žiūriu moteriškai, gal šiek tiek romantiškai...“

Savitas režisierės požiūris į visiems žinomą kūrinį išryškėja ir pasiryžimu nesmerkti pagrindinio veikėjo: „Nors Dorianas, pagrindinis herojus, ir gyvena siaubingą gyvenimą, tačiau aš visą laiką esu jo pusėje. Aš jo nesmerkiu, tik tyliai stebiu jo ir jo sielos kelionę...“

Veidrodis žmogui suteikia unikalią galimybę matyti save, savo veidą, savo akis, ir sudaro sąlygas dialogui su pačiu savimi.

„Doriano Grėjaus portretas“ statomas kamerinėje erdvėje – „Lėlės“ teatro Palėpės salėje, tačiau, pasak scenografės R. Valčik, nors jis ir kuriamas degtukų dėžutėje, jo ambicijos prilygsta La Scalai. Žiūrovų čia laukia susidūrimas su didingu, klasikiniu, bet drauge ir labai išgrynintu grožiu: „Pati kūrinio tema piršo mintį apie estetinį grožio kanoną, žadino norą rezonuoti su juo. Nors O. Wilde‘as teigia, kad kūrinio tikslas atskleisti meną, o menininką paslėpti, o Gordono Craigo praeito amžiaus scenografiniai išradimai leidžia vėl sėkmingai laužyti scenovaizdžio kūrimo principus – aš vėl daugiau dangstau ir slepiu, nei rodau,“ – teigia scenografė.

Palėpės scenoje veikia keturi aktoriai: Sigita Mikalauskaitė, Šarūnas Gedvilas, Erika Gaidauskaitė ir Deivis Sarapinas. Kiekvienam iš jų čia tenka atlikti daugybę „Doriano Grėjaus portreto“ personažų. Aktorius Š. Gedvilas džiaugiasi nauja įdomia patirtimi ir teigia, kad „režisierė dirba labai preciziškai, tad kiekviena detalė bendram vaizdui yra svarbi. Be to, tai ir techniškai sudėtingas spektaklis derinant objektų valdymą ir gyvą vaidybą.“ Pasak choreografės S. Mikalauskaitės, nors viskas spektaklyje tarytum ir suplanuota, vietos improvizacijos laisvei užtenka: „Spektaklyje judesio kryptis aiški, bet ėjimas nuo taško iki taško, toji atkarpa nėra pagrįsta logika. Kiekvienas ją pereina savaip. Dar tuomet, kai su Gintare pradėjome statyti „Smėlio žmogų“, mane vis persekiojo O. Wilde‘o mintis: „Logika yra paskutinis šiaudas, kurio griebiasi neturintys vaizduotės“. Man regis, visi jausminiai dalykai atsiranda nelogiškoje aplinkoje...“

Po šios premjeros teatro laukia dar viena jubiliejui skirta dovana. Lapkričio 13 dieną „Arkos“ galerijoje bus atidaryta „Lėlės“ scenografijos paveldą pristatanti paroda „Dailė lėlių teatre 1918 – 2018“. Jos veikimo metu vyks vaikams ir jaunimui skirtos lėlių gamybos dirbtuvės (šešėlių, hampelmenų, siluetinių ir pirštininių lėlių, mirioramų), spektaklių videoįrašų peržiūros, paskaitos ir susitikimai su kūrėjais.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"