Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„Idomenėjas“ – naujas vėjas operos scenoje 

2018 birželio 2 d. 06:02
Kretos kariai nepritaria Idamantės (Emmanuelis Faraldo) ir Trojos princesės (Aistė Pilibavičiūtė) meilei. / 
Kretos kariai nepritaria Idamantės (Emmanuelis Faraldo) ir Trojos princesės (Aistė Pilibavičiūtė) meilei. / 
Martyno Aleksos nuotrauka

Legendinis Trojos karas, britų režisieriaus Grahamo Vicko operoje „Idomenėjas“ priartintas ir žiūrovui suprantamiau papasakotas Vakarų ir islamo pasaulio susidūrimu, valdovui spaudimą daranti tauta, reikalavimas paklusti Dievams, karinio konflikto atnešamas skausmas – temos, kurios kaip niekad gerai suprantamos ir šių dienų žmogui.

Šiandien, birželio 2 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Wolfgango Amadeuso Mozarto operos „Idomenėjas“ premjerinis spektaklis uždarys teatro sezoną. Pirmajam premjeriniam spektakliui ketvirtadienio vakarą nebuvo abejingų. Pilnutėlė salė ilgomis ovacijomis sutiko po tris valandas trukusio emocionalaus reginio nusilenkti išėjusius atlikėjus. Gaiviu vėju operos scenoje alsavęs bendras LNOBT ir Geteborgo operos pastatymas pavergė žiūrovus.

Kai kurios scenos alsuoja mūsų pasaulį šiurpinančiais teroristų išpuoliais.

Išlaisvinęs protą ir mintis

Drastiškų interpretacijų meistru vadinamas režisierius G. Vickas, atkreipęs dėmesį į W.A. Mozarto modernumą, rodos, ir visiems atlikėjams įkvėpė kūrybinės euforijos. Emocionalus, įtraukiantis pastatymas, minimalistinė scenografija, kartais šokiruojanti simbolika tik išryškino pasakojamos istorijos dramatiškumą.

W.A. Mozartas, režisieriaus požiūriu, yra toks unikalus revoliucionierius, sugebėjęs išlaisvinti protą ir mintis, kad jo muzika nė kiek nekontrastuoja su režisieriaus sumanymu Trojos ir Kretos konfliktą perkelti vos ne į šias dienas. Žiūrovų nė kiek nešokiravo prie metalinių, beveik tardymo izoliatoriaus lovų prirakinta džinsus vilkinti Trojos princesė ir jos tautietės, po sceną su automatais lakstantys kariai. Tai buvo gerokai įtaigiau, nei jie būtų švaistęsi Antikos laikų ginklais. Šios scenos, rodos, alsavo mūsų pasaulį šiurpinančiais teroristų išpuoliais.

Iš graikų mitologijos

Senovės Graikijos Kretos saloje kaip karo belaisvė iš Trojos atgabenta karaliaus Priamo duktė Ilja įsimyli jos tėvynę pavergusio Kretos karaliaus Idomenėjo sūnų Idamantę, kuris jai taip pat neabejingas. Iš mūšių grįžtantis Kretos karalius, užklupus audrai, pažada Neptūnui paaukoti tą, kurį pirmą išvys krante. O pirmą sutinka savo sūnų Idamantę, prieš kurį pakelti kardo nedrįsta.

Įspūdinga scena, kai Idomenėjas (britų tenoras Paulas Nilonas) dainuoja apie savo širdyje šėlstančias audras ir tuo metu turi atlaikyti 18 kibirų į jį stipriais mostais pilamo vandens. Jokios pigios butaforijos ar operai įprasto glamūro jo išgyvenimus daro įtikinamus.

Nepajėgdamas prieš sūnų pakelti durklo, karalius Idamantei liepia į žmonas imti Elektrą, Argo karaliaus Agamemnono dukrą, ir išvykti iš šalies. Bet sužadėtinių kelionei į Argą sutrukdo jūroje kilusi baisi audra.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Žmonės, sužinoję, ką karalius buvo pažadėjęs Dievams, dėl visų Kretą užklupusių nelaimių kaltina savo valdovą ir reikalauja nužudyti sūnų. Kretos gyventojų skausmui paryškinti spektaklyje sunaudojama 2 litrai dirbtinio kraujo. Įtūžusi minia ir jos spaudimas Idomenėjo dramą daro dar labiau suvokiamą ir įsivaizduojamą mūsų pasaulyje. O trimis litrais baltų dažų užrašomos frazės „Nuožmūs Dievai“, „Kuo mes kalti“ tarsi pirštu bado į religinio fanatizmo sukeliamas dramas.

Idomenėjas

„Įsielektrinusios“ Elektros emocijas – jos įniršį ir pyktį dėl žlugusių vilčių – sustiprina šalia šokančios šokėjos. Tarp jų – ir gerai šiuolaikinio šokio pasaulyje žinomos Indrė Bacevičiūtė, Rūta Banytė, Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė.

Kitą sezoną – du spektakliai

Konflikto atomazgoje Trojos princesės ištarti žodžiai „Jūs ne taip interpretavote Dievą“ – skamba kaip perspėjimas mūsų dienų žmogui. Juk kiek kraujo ir dabarties pasaulyje praliejama Dievo vardu.

Pirmąjį premjeros vakarą Idomenėjo partiją scenoje dainavo Paulas Nilonas (Jungtinė Karalystė), Idamantės – Emmanuelis Faraldo (Argentina), Elektros – Cornelia Ptassek (Vokietija), Iljos – Aistė Pilibavičiūtė, Arbačės – Rafailas Karpis. Premjerinį spektaklį dirigavo pastatymo muzikos vadovas Johannesas Wildneris iš Austrijos. Birželio 2 dienos vakarą Arbačės vaidmenį atliks Mindaugas Zimkus, kiti atlikėjai nesikeis. Kol kas dar nežinoma, ar Elektrą dainuos Viktorija Miškūnaitė (ji turėjo dainuoti gegužės 31 dieną, tačiau susirgo).

Kitą sezoną LNOBT yra numatyti du „Idomenėjaus“ spektakliai – gruodžio 12 ir 14 dienomis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"