Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„Atžalyno“ naujokai ir senbuviai rengiasi keliauti po Lietuvą 

2019 kovo 6 d. 15:00
Aktorius Vytautas Anužis (kairėje) prisipažįsta, jog sėkmingai ir labai įdomiai repetavo su naujais jaunaisiais aktoriais. 
Aktorius Vytautas Anužis (kairėje) prisipažįsta, jog sėkmingai ir labai įdomiai repetavo su naujais jaunaisiais aktoriais. 
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje pagal Kazio Binkio pjesę „Atžalynas“ pasikeitė pagrindinių vaidmenų aktoriai: nuo šiol pagrindinį herojų našlaitį Petrą Keraitį įkūnija Mantas Barvičius, o jo geriausią draugą Jasių – Tomas Šečkus.

K. Binkio 1938 metais parašyto „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Nors ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir žmonėmis. Tai nuotaikinga, įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis, – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien. Jaunieji aktoriai ir spektaklio senbuviai Vytautas Anužis bei Povilas Budrys kalba apie šio kūrinio aktualumą.

Tomas Šečkus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Tomas Šečkus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jaučiasi padaręs gerą darbą

Jasių vaidinantis režisieriaus Jono Vaitkaus mokinys aktorius T. Šečkus teigia: „Spektaklis pasakoja apie gražią dviejų jaunuolių draugystę, pasiaukojimą, pasitikėjimą vienas kitu ir ištikimybę. Jei plačiau žvelgtume, „Atžalynas“ yra apie tą prarastąją kartą, užaugusią tarpukariu, apie žmones, kurie turėjo idealų ir tikėjo gražia ateitimi, bet atėjo karas ir dauguma jų buvo nužudyti. Likę gimnazistai, jauni vaikinai ėjo į miškus, kovojo.

Tą patį sako ir K. Binkio sūnus, kurio balso įrašą girdime per spektaklį. Jis kalba apie jaunus žmones, paguldžiusius galvas už tai, kad išlaisvintų tėvynę. Ilgainiui jų maištas perėjo į tylesnį pasipriešinimą per meną, literatūrą, muziką. Ta dvasia lietuvių širdyse išliko ir pratrūko per Sąjūdį. Manau, spektaklis yra apie žmones iki partizaninio karo ir pasakoja apie tai, kokie jie buvo dori, šviesūs, naivūs.

Ar Petro ir Jasiaus situacija galima tarp šiuolaikinio jaunimo? Ko gero, tikrai taip. Gal mūsų karta kalba kita kalba, ne taip gražiai ir taisyklingai kaip spektaklyje, bet pasiaukojimas ir ištikimybė yra pamatinės žmogaus vertybės. Man atrodo, teatre turi būti tokie spektakliai, kurie gali ugdyti etiką, kultūrą bendraujant vienam su kitu. Po šio spektaklio visada jaučiuosi taip, tarsi būčiau padaręs gerą darbą.“

„Naujų aktorių įsiliejimas buvo labai organiškas, sklandus, jie nuoširdžiai atliko namų darbus: įsigilino į laikotarpį, to meto žmonių tarpusavio santykius, istorinį foną.“

Doras spektaklis

„Sėkmingai ir labai įdomiai repetavome su naujais jaunais aktoriais, – sako inspektorių vaidinantis Vytautas Anužis. – Jie atėjo gerai pasiruošę, susidomėję K. Binkio pjese ir J. Vaitkaus į spektaklį įdėta dvasia. Manau, šių aktorių įsiliejimas buvo labai organiškas, sklandus. Jie nuoširdžiai atliko namų darbus: įsigilino į laikotarpį, to meto žmonių tarpusavio santykius, istorinį foną.

Prieš penkerius metus „Atžalynas“ uždegdavo visą aktorių ansamblį, buvo repetuojamas su labai švaria nuostata ir dideliu režisieriaus asistentės Reginos Garuolytės, kuri, sakyčiau, yra spektaklio siela, atsidavimu. Niekuomet nejausdavome atsainaus, rutininio santykio. Tai mus visada pakylėdavo. Tos gražios, labai paprastos teigiamos vertybės: sąžiningumas, dora, pasiaukojimas, draugystė.

Į šį spektaklį kviečiame žiūrovus, kurie išsiilgę paprastumo, nuoširdumo, gerumo ir tikrų dalykų. Jie ras tai „Atžalyne“, nes spektaklis labai doras. Gerų žmonių esama ir šiais laikais. Niekas nesikeičia. Yra jaunų žmonių nedorybės, ydos, yra ir dori, geri žmonės. Ir tu nieko nepadarysi. Iš kur, kodėl – nežinau...“

Scena iš "Atžalyno": vaidina Viktorija Kuodytė, Povilas Budrys ir Gediminas Sederavičius. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Scena iš "Atžalyno": vaidina Viktorija Kuodytė, Povilas Budrys ir Gediminas Sederavičius. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Pirmas spektaklis šokiravo

T. Šečkaus bendrakursis, dabar jau baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją M. Barvičius prisipažįsta: „Spektaklio komanda mus priėmė šiltai, palaikė ir davė puikių patarimų. Režisieriaus asistentė R. Garuolytė labai padėjo įsitraukti į spektaklį organizuodama atskiras repeticijas su aktoriais. Buvo malonu kurti ir įdomu įsilieti į vaidinimą. Tai pirma tokia mano patirtis. Jau vaidinau trijuose „Atžalyno“ spektakliuose. Įspūdžiai labai skirtingi.

Į pirmą spektaklį susirinko vien moksleiviai. Mane šokiravo, kaip jie šūkavo salėje, komentavo scenas lyg žiūrėdami filmą. Dar nebuvau susidūręs su tokia paauglių auditorija. O kiti du rodymai vyko tarsi bažnyčioje – žiūrovai stebėjo vaidinimą labai įdėmiai ir jautriai.

Spektaklyje įžvelgiu ne tik sąžiningumo, doros, bet ir tvirtumo temą. Petras labai valingas, žino, ką nori daryti, ir labai tuo tiki. Tokio tikrumo dabar mažai. Jaučiu tai ir pats. Petro pozicija įkvepia, nes dabar turime tiek daug pasirinkimų, kad kartais nebedrįstame tvirtai apsispręsti.

Ko siekiu šiuo vaidmeniu? Tiesiog labai norėčiau nepakeisti įspūdžio, kurį pats patyriau žiūrėdamas spektaklį. Suteikti žiūrovui šviesų, įkvepiantį jausmą. Rengdamasis vaidmeniui maniau, jog turiu sugalvoti tam tikrų sprendimų, prisitaikymų, tačiau režisierius J. Vaitkus pasakė, kad reikia kuo nuoširdžiau vaidinti. O būti nuoširdžiam, ko gero, sudėtingiausia. Ne ironizuoti, ne juokinti, bet nuoširdžiai perteikti veikėjų istoriją.“

Petrą Keraitį vaidina Mantas Barvičius (kairėje), o jo geriausią draugą Jasių – Tomas Šečkus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Petrą Keraitį vaidina Mantas Barvičius (kairėje), o jo geriausią draugą Jasių – Tomas Šečkus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Nereikia bijoti paprastumo

Klasės auklėtoją vaidinantis Povilas Budrys tvirtina: „Taip, tai paprasta, naivu, net mums patiems kilo toks įspūdis, kai pirmą kartą skaitėme pjesę. Tačiau kiekvienas žmogus turi ir to naivumo, ir paprastumo. Visi esame kitados gavę pirmą laišką, turėję geriausią draugą ar draugę. Žiūrėdami šį spektaklį tai atsimename, todėl „Atžalynas“ artimas visiems.

Stebiu, kaip pagyvenę žmonės šiltai jį priima, ir visai kitaip būna, kai spektaklį žiūri vien mokyklų atstovai. Geriausia, kai ateina mišri publika. Tuomet vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, tampa dėmesingesni tam, kas vyksta scenoje. Bet jei būna vien mokiniai, jie juk vaidina vieni prieš kitus. Kuris drąsesnis, kuris išsišoks... Ir tai suprantama. Jiems sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei 45 minutes. Bet dabar per gastroles pavyksta labai nuoširdūs spektakliai. Bendra atmosfera būna jauki. Toks šiltas jausmas aplanko po spektaklio, atrodo, visi labiau pasijunta žmonėmis. Ne po vieną, o visi kartu.

Jei spektaklis sužadina kitiems šiltą jausmą, labai gerai, nes gyvenime tos šilumos ir atvirumo kartais itin trūksta. Teatrai dabar stengiasi kitaip patraukti dėmesį. O to paprastumo, kaip visi žinome, kitąsyk labai pasiilgstame. Aišku, ir mums, aktoriams, neretai baisu pasirodyti tokiems paprastiems, nuoširdiems, nes norime būti įdomūs, sudėtingi, nepaprasti. Taigi paprastumas tampa vertybe.“

Mantas Barvičius. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Mantas Barvičius. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jono Vaitkaus režisuotas „Atžalynas“ kovo 15 dieną bus rodomas Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, kovo 17 dieną – Šiaulių dramos teatre, balandžio 18 dieną – Panevėžio bendruomenių rūmuose, balandžio 25 dieną – Klaipėdos žvejų rūmuose.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika