Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Vokietija mažina apsukas – ko tikėtis Lietuvai? 

2019 kovo 13 d. 09:58

Artimiausiais mėnesiais mūsų šalis gali pajusti Vokietijos ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tikėtina, kad Lietuvai tai tiesiogiai atsilieps per eksporto rinką, o netiesioginį poveikį šalis gali pajusti per prastėjančius lūkesčius dėl Europos Sąjungos (ES) ekonominės perspektyvos. Ilgesniuoju laikotarpiu aukštesnės pridėtinės vertės eksporto bazės kūrimas leistų Lietuvai tapti atsparesne užsienio paklausos augimo lėtėjimui.

Vokietija – didžiausia ES ekonomika – pastarąjį dešimtmetį klestėjo. Šios valstybės valdžios sektoriaus finansai yra stiprūs, jos nedarbo lygis vis dar yra vienas žemiausių ES, o geografiškai gana tolygiai pasiskirsčiusios įmonės mažina darbo jėgos koncentraciją ir regioninius skirtumus. Vis dėlto po spartaus augimo 2018 m. pabaigoje Vokietijos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5 proc., o pradėjus lėčiau augti gamybos sektoriui, 2018 m. paskutinį ketvirtį šalis tik vos vos išvengė techninės recesijos. Recesijos baimė sustiprėjo 2018 m. pabaigoje, kai pramonės gamybos ir pardavimų apimtį sumažino naujų emisijos standartų nustatymas, sukūręs trukdį automobilių pramonėje, rekordiškai žemas vandens lygis Reino upėje, apsunkinęs chemikalų transportavimą, JAV grasinimai pradėti taikyti importo tarifus ES ir siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką. Vokietijos eksporto apimčiai įtaką darė ir neapibrėžtumas dėl „Brexito“, politiniai neramumai kaimyninėse valstybėse bei pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkiai sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.

Senstančiai Vokietijos darbo jėgai grėsmę kelia skaitmenizacija. Didžiausios šalies įmonės vis dar yra industrinės, tad dėl naujų technologijų Vokietijos gamintojai gali prarasti konkurencinį pranašumą. Iššūkiais tampa energetikos sektoriaus struktūriniai pokyčiai, investicijos į infrastruktūrą. Norėdama ir toliau būti viena svarbiausių pasaulio ekonomikų, Vokietija turėtų mažinti pasikliovimą pramonės sektoriumi ir judėti lankstesnės ekonomikos struktūros link. Tam reikalingos didelės investicijos į išsilavinimą ir kompetencijų kėlimą.

Lietuva – maža ir atvira ekonomika, tad tikėtina, kad Vokietijos ekonomikos problemos jai pirmiausia atsilieps per eksporto rinką. Pernai Vokietija buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja po Lenkijos (2017 m. – pirma), daugiausia importuojanti žemės ūkio ir maisto produktų, medienos, chemijos gaminių bei mašinų ir įrenginių. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30 proc., o didžiausią jo dalį – net 73 proc. – sudarė transporto paslaugos. Transporto paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, o šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10 proc. visų šalies užimtųjų, tad sumažėjusi transporto paslaugų paklausa iš Vokietijos gali reikšmingai sumažinti Lietuvos paslaugų eksporto apimtį.

Lėtesnis Vokietijos ekonomikos augimas taip pat galėtų neigiamai paveikti investicijas Lietuvoje. Vokietija yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja Lietuvoje – 2017 m. šios šalies investuotojai buvo įsteigę 266 įmones ir sukūrę 15 tūkst. darbo vietų, o 2018 m. trečiąjį ketvirtį bendra Vokietijos tiesioginių užsienio investicijų vertė Lietuvoje sudarė 1,16 mlrd. Eur, iš jų daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Užsitęsus lėtesniam Vokietijos ekonomikos augimui, kyla rizika, kad naujų tiesioginių investicijų srautas iš šios šalies bent jau kuriam laikui gali sumenkti.

Netiesioginis Vokietijos ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikis Lietuvai galėtų pasireikšti per suprastėjusius lūkesčius dėl visos ES ekonomikos perspektyvos. Blogėjanti Vokietijos ekonominė situacija gali atsiliepti ir ES šalių valstybės skolos kainai. Tikėtina, kad suprastėję lūkesčiai ateinančiais metais lems investicijų mažėjimą. Vokietijos ir kitų didžiųjų ES ekonomikų patiriamos problemos ir išaugęs politinis bei ekonominis neapibrėžtumas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomikos augimą per sumenkusius verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius.

Vis dėlto, nors rizikų yra nemažai, neatmestina, kad sulėtėjęs Vokietijos ekonomikos augimas yra laikinas, o ilgalaikės šalies problemos bus sprendžiamos keičiant ekonomikos struktūrą, įsisavinant naujas technologijas ir reformuojant darbo rinką. Lietuvos pramonės lūkesčių rodikliai vis dar yra labai aukšti ir tikėtina, kad Vokietijos lėtesnį ekonomikos augimą mūsų šalis šiek tiek pajus trumpuoju laikotarpiu. Net jei sulėtėjimas ir užsitęstų, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad geba prisitaikyti prie pasikeitusios ekonominės situacijos ir persiorientuoti į kitas rinkas. Ilguoju laikotarpiu, norint tapti mažiau priklausoma nuo pagrindinių prekybos partnerių, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą ir taip kilti vertės grandine į viršų. Aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazės kūrimas leis mums tapti konkurencingesniems ir būti

Eglė Aleknevičiūtė yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika